Šiaulių krašto tautodailininkai dar kartą įrodė, kad yra ne iš kelmo spirti. Šiaulių dailės galerijoje atidarytoje parodoje „Lietuvių liaudies tekstilės ornamentika tautodailininkų kūryboje“ eksponuojami menininkų darbai nudžiugino ne vieno šiauliečio akį. „Tautodailė visada buvo ir išliks didžiąja vertybe“, – taip apie menininkų darbus atsiliepė menotyrininkai ir parodos lankytojai.

1 060 eksponatų, 260 autorių
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Laima Kelmelienė pasakojo, kad paroda surengta ne šiaip sau. Ji skirta tautinio kostiumo tematikai, gyvų tautodailės tradicijų paieškoms ir tęsimui.

Parodoje eksponuojama vaizduojamoji ir taikomoji dailė, paprotinis menas ir Lietuvos regionų (žemaitiški, aukštaitiški, suvalkietiški, dzūkiški, Klaipėdos krašto) tautiniai kostiumai, tautinio kostiumo dalys (siuvinėtos prijuostės, skarelės, pintos juostos). Taip pat čia galima išvysti šiandienos  išaustas Lietuvos regionų juostas. Eksponuojamos ir nepelnytai pamiršto žieminio tautinio kostiumo dalys: megztos pirštinės, riešinės, kojinės, veltos vyriškos skrybėlės.

L. Kelmelienė tikisi, kad parodoje atsiskleidžia etninių regionų ir meistrų kūrybos identiteto savybės.

O tautodailė atlika vieną iš svarbiausių meno funkcijų – žmonių suartėjimo ir bendravimo funkciją.

„Kadangi LR Seimas 2017 m. paskelbė tautinio kostiumo metais, nutarėme atkreipti dėmesį į tautinį kostiumą, jo dėvėjimą ir surengti tokią parodą. Parodos veikimo metu  pravesime edukacinius užsiėmimus vaikams, jaunimui, miesto bendruomenei. Tikimės sulaukti daug jaunimo iš mokyklų“, – kalbėjo skyriaus pirmininkė.

Ji neslėpė, kad surengti tokią parodą nebuvo lengva. Prireikė nemažai laiko, kol kiekvienas kūrinys atrado savo vietą. Prie to dirbo visa komanda: kas kabino eksponavimo įrangą, kas prisegė etiketes ir t. t.  L. Kelmelienė net nesuabejojo, kad visai tai daryti buvo verta, nes kalbame apie patriotiškumo ugdymą, tradicijų tęstinumą.

Puoselėja paveldėtas tradicijas
Menininkų kūriniai balansuoja tarp senųjų liaudies tradicijų ir šiuolaikinių įpročių. Todėl ši paroda turėtų patikti, būti aktuali ir šiuolaikiniam žmogui: „Manau, paroda šiuolaikiniam žmogui gali patikti, nes čia atsispindi tiek tradicijos, kurias paveldėjome iš močiučių ir prosenelių, tiek šių dienų poreikiai. Kai šalia tradicinio meno atsiranda žmonių, neturinčių tų šaknų, tuomet lankytojai dalyvaudami parodose, turi unikalią galimybę daugiau sužinoti apie šalies praeitį, propaguoti ir tęsti tautodailės tradicijas.“

Jos nuomone, tokios parodos skiepija meilę tėvynei. Tėveliai, atvesdami savo atžalą į parodą, padeda ugdyti atžalos patriotiškumo jausmą. Dėl to gali atsirasti noras per šventes puoštis tautiniais kostiumais, tautinio kostiumo dalimis ar pabandyti kai kurias dalis pasigaminti patiems.

Skyriaus pirmininkė atviravo, kad jai labai svarbu puoselėti šalies tradicijas, nes didžiuojasi būdama lietuve. Nuvykusi į kitą šalį pasipuošia tautiniu kostiumu, nes tiki, kad taip reprezentuoja savo šalį, atkreipia kitų dėmesį.

Deja, taip mąsto ne visi. Kai kurie lietuviai retkarčiais pamiršta, kad gyvena ne tik Europoje, bet pirmiausia – Lietuvoje. Išsižada tradicijų, požiūrio, savitumo, kad taptų europiečiais.

Kita vertus, L. Kelmelienė svarstė, kad viskas nėra taip blogai: „Manau, jie širdyje labai nori būti lietuviais, bet galbūt juos tokius padarė gyvenimo sąlygos. Galbūt tai tik trumpas jų suklydimas ir jie paskui tikrai didžiuosis, kad yra lietuviai. Juk mes visi darome klaidų, tai tik laikinas pasimetimas. Patriotizmas ateina su metais, todėl ir reikia meilę tėvynei vaikams skiepyti nuo mažumės.“

Atidaryme apsilankę svečiai džiaugėsi ir grožėjosi lietuvių liaudies tekstilės ornamentika, tautodailininkų kryždirbystės, keramikos, medžio ir kt. dirbiniais. Į parodą susirinkusius svečius džiaugsmingai pasitiko „Margulio” ansamblis. Jame grojantys šiauliečiai džiaugėsi išskirtine paroda ir tuo, kad savo patirtį, muzikalumą galėjo perduoti savo vaikams ir anūkams.

Turime didžiuotis savo talentais
Tautinių kostiumų audėja, tautodailininkė iš Žemaitijos, Gargždų miestelio Zita Paulikienė, kalbėdama apie savo darbus, kuklinosi ir sakė, kad tiesiog dirba iš širdies: „Juk visiems reikia kažką daryti. Skirtumas tik tas, kad iš mano darbo galima padaryti šventę: visiems kartu susiburti, rengti parodas, muges.“

Tautodailininkė pasakojo, kad tautinių kostiumų siuvimui atiduoda visą savo darbo laiką ir laisvalaikį: „Neįmanoma tiksliai nusakyti, kiek viskas užtrunka. Reikia pasidaryti metimą, prasivarstyti, pasikinkyti stakles, tik po to galima pradėti austi. Audimo procesas trunka greičiau, nei visas pasiruošimas.“

Z. Paulikienė juokavo, kad ieškodama idėjų tautinio kostiumo dizainui, yra peržiūrėjusi visus muziejų archyvus, knygas, o turimos medijos yra pilnos įvairiausių kostiumų nuotraukų. O ką apie jos darbus mano kiti, ji visiškai nesuka sau galvos. Sako, kad kiekvienas iki tautinio kostiumo turi suaugti: „Mes visi esame skirtingi ir ne kiekvienam tautinio kostiumo reikia. Tam, kad suvoktum jo svarbą, reikią suaugti. Per prievartą jis niekam nebus įdomus.“

Tautodailininkų darbai – unikalūs
Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas kalbėjo, kad vienoje parodos salėje esanti tautinio kostiumo grupė yra didelis turtas.

Pasak jo, nereikia galvoti, kad tik lietuviams tai rūpi. „Visam pasauliui tai rūpi. Ir kalniečiai, ir italai, ir vokiečiai, ir tiroliečiai – visi savo tautinį kostiumą vieną dieną parodo ir moka tai daryti“, – teigė J. Rudzinskas.

Menotyrininkė Michalina Adomavičienė sutiko, kad paroda labai graži, tačiau jeigu neturėtumėme tokių nuostabių tautodailininkų, parodos nebūtų. Ji kalbėjo, kaip svarbu didžiuotis savo krašto menininkais. Anot jos, kiekvienas kraštas ir menininkų sukurti darbai yra savaip svarbūs bei unikalūs.

„Šiaulių kraštas ne toks didelis, bet kiek čia rajonų, miestelių. Svarbiausia, kiekvienas šitas gabalėlis vis kitoks, o tas unikalumas priklauso nuo žmonių, kurie ten gyvena.

Akmenė garsėja savo mezgėjais, siuvinėtojais. Joniškis išsiskiria savo tautinių rūbų kolekcijomis. Pakruojis pritrenkia savo skulptūromis. Radviliškis išsiskiria mezgėjų  pirštinėmis, juostomis. O Kuršėnuose – visi puodžių karaliai yra gimę. Kiekvienas kraštas turi savo charakterį ir veidą. Todėl dėkoju visiems, kurie kuria. Reiškiu pagarbą, jums kūrėjai, ir prijaučiantieji“, – dėkojo M. Adomavičienė.

Profesoriaus Vytenio Rimkaus nuomone, paroda yra labai aukšto lygio. Joje galima rasti daug naujovių, kurių nebuvo tradicinėje dailėje, o dalis čia eksponuojamų kūrinių dalyvauja net profesionalios dailės parodose. Be to, ši paroda padeda atrasti save – kas megzti užsinori, kas tapyti, kas medinukus drožti.

Taigi parodos dalyviai vieningai sutiko, kad paroda yra unikali ir ypatinga. Todėl gyventojai raginami suskubti ir joje apsilankyti. Paroda veiks iki šių metų balandžio aštuntos dienos.

Ragina dažniau puoštis tautiniais rūbais.
Artūro STAPONKAUS nuotr

Parodoje gausu tautodailininkų kūrinių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.