Gytis Paškevičius – pirmasis didžiųjų Lietuvos arenų užkariautojas, žiniasklaidos pramintas Lietuvos muzikos seru. Visi žino, kas yra šis žmogus, tačiau paskutiniais metais jis buvo itin mažai matomas laikraščiuose, žurnaluose ir internetiniuose naujienų portaluose.
Išskirtinai tik mūsų dienraščiui „Šiaulių naujienos“ atlikėjas sutiko duoti interviu – pateikėme jam dažniausius šiauliečių klausimus apie kūrybą, sceną ir koncertus.
– Kas Jus įkvepia kurti?
– Turbūt tai klausimas, į kurį neturiu atsakymo. Viena daina gali gimti netikėtai ir greitai, tačiau būna tokių kūrinių, su kuriais gyvenu daugybę metų. Nenoriu kurti kaip konvejeris – tikiu, kad brandžioms ir prasmingoms dainoms reikia laiko. Nėra prasmės kurti tam, kad kurtum. Kiekviena daina privalo turėti savastį, jeigu jos nebūtų, tai tada kūryba bereikšmė.
– Ar mėgstate gerbėjų dėmesį?
– Muzika – didžiausia mano gyvenimo aistra po žvejybos (juokiasi atlikėjas). Būtent muzika į mano gyvenimą atnešė kūrybą, sceną ir gerbėjus. Esu daug metų scenoje, tačiau į ją visada lipu su didžiuliu jauduliu ir baime. Bet vos tik pradedu dainuot, viskas atsistoja į savo vietas. Gyvenime nemėgstu perdėto dėmesio, todėl stengiuosi kuo mažiau rodytis žiniasklaidoje. Mano vieta scenoje – su gitara ir dainomis.
– Ar šiuo metu kuriate naujas dainas?
– Taip. Labai daug laiko praleidžiu studijoje, įrašinėdamas naujas dainas. Jeigu viskas klostysis taip, kaip planuojame su komanda, tai greit mano muzikos gerbėjai išgirs naujus kūrinius ir galės juos įvertinti.
– Kada koncertuosite Šiauliuose?
– Šį rugsėjį bus koncertinis turas per keturis miestus ir, žinoma, jokiu būdu nepraleisiu Šiaulių – juk tai mano miestas! Čia užaugau, atradau muziką, sukūriau šeimą ir gyvenu iki šiol.
Pasiilgau scenos, dainavimo žmonėms, todėl nusprendžiau, kad reikia ne tik žinomas, bet ir naujas dainas pristatyti publikai. Koncertinį turą pavadinome „Akimirka. Gyvenimas. Istorija“. Juk per gyvenimą patiriame daugybę nuostabių akimirkų, kurios virsta gyvenimo istorija. Todėl koncerto metu kalbėsimės ir dainuosime apie bėgantį laiką ir gražiausius prisiminimus.
– Ar lengva muzikanto duona?
– Ką bedarytum, jeigu į darbą įdedi visą dūšią, tai tas darbas sunkus. Tačiau jis suteikia daug malonių akimirkų, kurios vadinamos gyvenimu.
Būna dienų, kai kartais labai pavargstu nuo kūrybos, tačiau be jos savo gyvenimo neįsivaizduoju. Sako, jeigu nori nedirbti, susirask mylimą darbą – jį aš ir darau. Manau, kad kiekvienas pasirenka savo kelią. Manasis – muzika ir aš tuo džiaugiuosi.



