Paėjusią savaitę Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje atidaryta paroda „Saulės ženklas. Moderni tradicija“, skirta Šiaulių 780-mečiui paminėti. Parodoje atskleista tradicijų ir naujovių sankirta, lyginant tradicinį saulės ženklo vaizdavimą senajame liaudies mene ir šio ženklo interpretacijas, modernėjimą šiuolaikinių tautodailininkų darbuose. Kaip sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja ir parodos kuratorė Odeta Stripinienė, paroda išskirtinė, nes jau seniai „Aušros“ muziejuje nebuvo eksponuojami tautodailininkų darbai.

Paroda skirta Šiaulių miesto gimtadieniui
Šiaulių miesto vardas siejamas su Saulės mūšiu, kuris įvyko 1236 m. ir yra pasaulinės reikšmės įvykis, vienas iš svarbiausių XIII a. Lietuvos mūšių su Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinais. Šis įvykis yra išskirtinis Šiaulių miesto istorijoje – Eiliuotojoje Livonijos kronikoje pirmą kartą paminėtas vietovardis „Soule“ ir Saulės mūšio diena tapo Šiaulių miesto gimimo diena.

„Šiaulių miesto simbolikoje, daugelio kultūros, sporto, prekybos ir kitų sričių pavadinimuose figūruoja saulės motyvas. Mes rengdami šią parodą norėjome palyginti senąjį saulės ženklą ir jo interpretacijos modernėjimą šiuolaikinių tautodailininkų darbuose“, – aiškina O. Stripinienė.

Parodoje eksponuojami „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomi liaudies meno eksponatai, kurių didžioji dalis surinkta prieškariu, kai buvo organizuojamos etnografinės ekspedicijos po Šiaulių krašto kaimus ir miestelius. Tai archeologiniai radiniai – papuošalai (II–XIV a. po Kr.), senosios kryždirbystės pavyzdžiai – geležinės kryžių viršūnės (Lietuvos kryždirbystė 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą), prieverpstės, kultuvės, rankšluostinės, keramika, margučiai – ir šiuolaikinių Šiaulių krašto tautodailininkų sukurti panašūs kūriniai, kurių darbuose ryškiausias ornamentas – saulės ženklas.

Saulės reikšmė lietuvių kultūroje
Kaip teigia O. Stripinienė, lietuviai nuo seno saulei teikė ypatingą reikšmę, mylėjo, gerbė, kalbėjo jai maldas. Saulė buvo laikoma ne tik gyvybės teikėja, bet ir jos puoselėtoja. Saulės gyvenimas suvoktas kaip amžinas, niekad nesibaigiantis. Jos dinamiškas judėjimas danguje, formų įvairovė, ypatinga spalvų kaita bei darna kėlė žmonių susižavėjimą ir baimę.

„Dabar saulės ženklas kiek kitaip suprantamas ir interpretuojamas, tačiau tie tradicinės saulės formos ant įvairiausių daiktų išliko tokios pačios formos. Parodoje apsilankę gali palyginti senus daiktus su naujais. Pavyzdys – margutis, kurį galima palyginti su prieš šimtą metų numargintu ir jie mažai kuo skiriasi. Manau, jog kiekvienas parodos lankytojas atras į ką pažiūrėti“, – kviesdama į parodą šiauliečius ir miesto svečius sakė parodos kuratorė.

Anot O. Stripinienės, natūralu, jog lietuvių liaudies mene vienas iš ryškiausių, žmogaus estetinius jausmus išreiškiančių ornamentų, yra saulės ženklas.

„Su saulės ornamentu susiduriame kiekvienoje liaudies meno srityje. Juo puošiamos gyvenamojo medinio namo dalys, moliniai indai, medžio gaminiai, audiniai, tapytos kraičio skrynios ir kiti baldai, geležies dirbiniai, margučiai. Jeigu ant senųjų dailės dirbinių randamas ornamentas turėjo simbolinę ir informacinę reikšmę, tai vėliau jis imtas naudoti tik kaip puošybos elementas. Priešistoriniame ir liaudies mene saulė vaizduojama įvairiai: spinduliuojanti saulė, vainikas, ratas ir spindulys. Tai ne vien realistiniai piešiniai, bet ir dinamiškas dangaus ar pasaulio galių, skatinančių amžiną gyvenimo atgimimą, įkūnijimas. Liaudies dainose saulė vadinama „riduolėla“, „rieduolėla“, „rutulėliu“, t. y. riedanti. Dažniausi saulės ženklo variantai yra ratas, segmentinė žvaigždė, apskritimas su kryžiumi. Svastika – vienas iš seniausių ženklų, tai besisukančios saulės, dangumi keliaujančios saulės, ugnies simbolis“, – aiškina O. Stripinienė.

Šiai nuomonei pritaria ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Laima Kelmelienė, kuri aiškina, jog saulė, kaip dangaus kūnas, yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. „Tautodailininkai net negalvodami į savo darbus įterpia tą saulę, nes be saulės nebūtų ir gyvybės, niekas neaugtų. Todėl saulės ženklas tautodailėje net specialiai negalvojant yra kuriamas, apdainuojamas. Ši paroda su „Aušros“ muziejumi – tai ne pirmas tautodailininkų ir muziejininkų bendras projektas. Pavasarį rengėme didžiulę parodą Šiaulių dailės galerijoje „Tautinis paveldas ir gyvoji tradicija. Tad ir šį kartą prie parodos prisidėjome ir savo darbais. Galime pasidžiaugti šaukštų karaliumi tituluojamo ir amžinybėn išėjusio Felikso Vargono darbais, iš kurio mokėsi kiti drožėjai, parodoje ir mūsų audėjėlių rankšluosčiai, verpstės, rankšluostinės, keramikos ir kalvystės darbai“, – paroda džiaugėsi L. Kelmelienė.

Saulės ženklas ant įvairiausių daiktų išliko tokios pačios formos iki šių dienų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėjos ir parodos kuratorės O. Stripinienės, paroda „Saulės ženklas. Moderni tradicija“ išskirtinė, nes jau seniai muziejuje nebuvo eksponuojami tautodailininkų darbai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.