Valstybės dieną Šiaulių „Laiptų galerijoje“ atidaryta vieno žymiausių lietuvių tapytojų Šarūno Saukos kūrybos paroda. Autoriaus kiekvienas naujas paveikslas tampa Lietuvos meninio gyvenimo įvykiu. Turbūt simboliška ir tai, jog galerijoje šiauliečiams padovanota paroda būtent Valstybinės šventės dieną, kurioje pristatomi Š. Saukos darbai iš Lietuvos kolekcininkų asociacijos prezidento, Šiaulių miesto garbės piliečio Edmundo Armoškos kolekcijos. Daugeliui žinoma, jog Š. Sauka išskirtinis menininkas, todėl vargu ar be savo mecenato E. Armoškos pagalbos Lietuva ir visas pasaulis taip plačiai pažinotų šį įstabaus meno kūrėją.
Apie Š. Sauką ir jo ilgametį mecenatą pasakoja E. Armoškos bičiulis žinomas Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas Vilius Kavaliauskas.
Š. Sauka – išskirtinis menininkas
Pasak V. Kavaliausko, dabar šiuolaikinį žiūrovą traukia kiek kitokie darbai ir neretai menininkui reikia stebinti publiką, kas puikiai pavyksta tapybos meistrui Š. Saukai.
„Kadaise esu buvęs gal 1986-1987 metais, kai Maskvoje R. Dichavičius pristatė savo parodą. Atsimenu gal trijų kilometrų eilę žmonių, kurie norėjo pamatyti šio autoriaus darbus, nes tada tai buvo kažkas kitokio. Žinau, jog Edmundas pristatė Š. Saukos kūrybą Sankt-Peterburge, Vilniuje ir kitur. Tai taip pat buvo kažkas gražaus ir neįtikėtina. Sunku net apibūdinti, kodėl šis menininkas būtent toks. Galbūt ne kiekvienas Š. Saukos darbų norėtų turėti namuose, tačiau jį matyti parodoje – tai savotiškas kritinis realizmas. Tai žmogus, kuris turi baisiai gerą menininko techniką, puikiai išlavintą ranką. Jo kiekvienas paveikslas kalba, o ką tiksliai sako, turi suprasti pasižiūrėjęs pats“, – teigia V. Kavaliauskas.
Kolekcininkas sako, jog šis menininkas nemažai dėmesio yra sulaukęs ir iš kaimynų rusų, kuriems ypač patiko Š. Saukos nutapytas stovinčio Lenino su pirkinių rezginėle paveikslas, kuris buvo pateiktas kaip revoliucingas požiūris, nors rusų talentai irgi galėjo daug ką pasakyti apie tada dar bendrą visuomenę. Tai dabar mes turime skirtingas visuomenes, nors daug yra likę to, ką ką gali suprasti ir tie, kurie neseniai buvo su mumis.
„O man geriausias Š. Saukos darbas yra jo tėvo portretas, – sako V. Kavaliauskas. – Labai gerai atsimenu, kai Lietuva dalyvavo Frankfurto knygų mugėje. Velionis Rolandas Pavilionis tąsyk pasiūlė į mugę nuvežti būtent Š. Saukos neseniai išleistą albumą ir jo penkias pasijas. Tačiau tuometinė mūsų kultūros ministrė nesuvokė, jog tai didelis menas, ir tada neišvežė nei knygos, nei paveikslų. Tačiau praėjo keliolika metų ir pats gyvenimas įrodė, jog Š. Saukos kūryba – didžiulis menas.“
Įkvepia kurti toliau
Kad Š. Sauka būtų žinomas visame pasaulyje, yra šiauliečio meno darbų kolekcinininko E. Armoškos. Pasak V. Kavaliausko, tik E. Armoškos dėmesys visą laiką ir gelbsti šį talentą.
„Kiek žinau, dabar yra leidžiamas nepaprastai didelis ir nepaprastai geras Š. Saukos darbų albumas. Populiarinti Š. Sauką, pristatyti ir užvesti bei įkvėpti kūrybai – tai, kad ir kaip keista, yra vieno žmogaus darbas. Tai žmogus, kuris gerai išmano meną, kultūrą ir todėl stengiasi padėti menininkui“, – apie E. Armošką kalba V. Kavaliauskas.
Labai panašiu principu yra mecenuojami menininkai ir Prancūzijoje, kur, pavyzdžiui, impresionistai dažnai priklausė nuo kokios meno galerijos savininko ar gerbėjo, įkvepiančio nemesti pradėtų darbų, valios.
„E. Armoška – tas žmogus, kuris įkvepia dirbti Š. Sauką. Turbūt dėl to šis menininkas ir buvo pripažintas, tapo nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. Būtent E. Armoška parodė, įrodė, jog Š. Saukos kūryba yra ypatinga, aukščiausio lygio. Gal ir keista būtų suvokti meninę darbų vertę, matant vieną Š. Saukos paveikslą, tačiau kai tu matai visą jo kūrybą, supranti, jog tai menininkas, kuris savo darbuose atspindi visą mūsų epochą, epochos nerimus, gėdas, pasididžiavimus“, – teigia V. Kavaliauskas.
Apie garbės pilietį, kuris neleido parduoti kultūros
E. Armoška, V. Kavaliausko nuomone, galėtų būti tituluojamas ne tik Šiaulių miesto garbės piliečio vardu, bet ir visos Lietuvos garbės piliečiu, jei toks titulas būtų teikiamas, nes tik būtent šis kolekcininkas, mecenatas išsaugojo Lietuvos kultūrą.
„Kai buvo patys sunkiausi mūsų šalies kultūros metai ir kai viskas buvo parduodama: garbė, orumas, kultūra, istorija, tai E. Armoška buvo tas žmogus, kuris neleido to daryti. Per jį didelė dalis Lietuvos istorinių relikvijų neiškeliavo iš Lietuvos ir dėka jo daug vertingų kūrinių pavyko išsaugoti. Dabar ypač žymūs Lietuvos kolekcininkai didžiuojasi ir džiaugiasi rodydami savo suklauptus darbus, tik daugelis jų užmiršta pasakyti, jog tuos darbus išsaugojo būtent E. Armoška“, – sako V. Kavaliauskas.
Šiaulietis E. Armoška nemažai prisidėjo prie visos Lietuvos požiūrio į kolekcininkus, skelbdamas savo idėją, jog kolekcininkams reikėtų leisti sukauptus darbus pristatyti visuomenei.
„Buvo laikas, kai meno kolekcininkus kritiškai vertino visuomenė, nes jei žmogus ką nors renka, tai jis yra blogas žmogus ir veikiausiai naudoja blogus pinigus. Būtent E. Armoškos garsiai išsakyta nuomonė, jog turimus ir saugomus darbus reikia rodyti visuomenei, pakeitė požiūrį į kolekcinininkus. Dėka šio požiūrio daug darbų tapo muziejų nuosavybe. Džiugu, jog ir Šiauliai turtėja dėka E. Armoškos, nes tokiu pačiu principu ne vienas darbas buvo atiduotas „Aušros“ muziejui“, – E. Armoškos nuopelnus vardija V. Kavaliauskas.
Šiauliams bent jau kol kas kultūros nestinga
Pasak V. Kavaliausko, Šiauliai labai kultūringas miestas, kuris ne kartą yra parodęs pavyzdį Vilniui ir visai Lietuvai su V. Purono kultūrinėmis išmonėmis ir darbais.
„Gražu, jog šiauliečiai Valstybės dieną leido Šiaulių mieste atidaryti Š. Saukos parodą. Šiaulius pažįstu gal 40 metų, nes mano suolo draugas yra Šiaulių dramos teatro aktorius. Atsimenu laikus, kai važiuodavau specialiai į Šiaulius ir eidavau į teatrą. Buvo iš tiesų blogi laikai, kai teatras buvo nešildomas ir tekdavo sėdėti spektaklių metu net su paltais.
Prisimenu net ir tuos momentus, kai scenoje būdavo daugiau žmonių nei salėje, tačiau džiaugiuosi, jog šis teatras išliko iki šių dienų. Tad belieka tik didžiuotis, jog Šiauliai – kultūringas miestas. Dabar Šiauliuose eksponuojama Š. Saukos paroda nėra labai didelė, nes E. Armoška paprasčiausiai negalėjo atvežti pačių didžiausių jo darbų, kuriems reikia daug vietos ir erdvės, tačiau tai ne pirmoji paroda. Kiti miestai rečiau sulaukia tokių išskirtinių Š. Saukos darbų“, – sako V. Kavaliauskas.
Laikas visiems pasižiūrėti Š. Saukos akimis
Nors V. Kavaliausko kolekcijoje Š. Saukos darbų neišvysime, nes didžioji dalis jo turimų paveikslų yra dovanoti pačių dailininkų. Tačiau šis žinovas stebi ir stebisi Š. Saukos kūryba sakydamas, jog kiekvienam lietuviui reikėtų į pasaulį pažiūrėti Š. Saukos akimis.
„Š. Saukos kol kas darbų neturiu, tačiau didžiuojuosi jo kūryba. Smagu, kad kiekvienas žmogus pasaulį mato savo akimis. Vienaip aš matau Petrą Vyšniauską, o visai kitaip jį savo darbe pavaizdavo Š. Sauka. Manau, jog visiems būtų gerai pažiūrėti Š. Saukos akimis: labai gerai, kad yra toks kritiškas požiūris ir tai mus verčia būti savikritiškus ir ieškoti tos pažangos. Lietuva ruošiasi valstybės šimtmečiui, todėl manau, jog dabar yra pats tinkamiausias laikas į save pasižiūrėti kiek kritiškiau. Reikėtų pagalvoti, kokią Lietuvą mes kuriame, ką pakeisime ir kokią ją matysime dar po šimto metų. Man Š. Sauka yra genijus“, – sako V. Kavaliauskas.
E. Armoška dailininko Š. Saukos akimis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
