Mano galva, desertas - tai kažkas daugiau nei vien saldus užkandis, patiekiamas po pagrindinio valgio, ir kurio pavalgius, dažnai saldžiai šleikštus prieskonis burnoje juntamas kelias valandas. Tai, kas saldu, savaime nėra blogas dalykas, bėda ta, kad juo labai dažnai piktnaudžiaujama. Vartant patiekalų receptus kartais lieka tik stebėtis, kiek cukraus sudedama į pyragaičius, kremus, pyragus ir pan. Dargi nurodytus kiekius sumažinus 2-3 kartus, neretai pagaminti patiekalai būna per saldūs...
Žinoma, kaip ir visam kitam, kas valgoma, ne paskutinėje vietoje ir desertų išvaizda, nes, kaip yra sakoma, pirmiausia ragaujame akimis...
Kriaušių desertas - „Kriaušės kailinėliuose” būtų vienas iš tokių desertų, kuriam negaila gaišti laiko. Šis patiekalas greitai padaromas ir nereikalauja to, ko nebūtų parduotuvėje: kelios didelės, prinokusios kriaušės, sluoksniuota bemielė tešla, šokoladas, miltinis cukrus, jeigu turite – keletas šviežių mėtos lapelių. Jeigu neturite, tiek to. Štai ir viskas.
Žinoma, bemielę sluoksniuotą tešlą galima darytis patiems, tačiau aš bevelyju nusipirkti, nes užuot minkęs, tuo metu verčiau užsiimsiu kuo kitu. Vienaip ar kitaip, tešlaitė iškočiojama į maždaug 2 milimetrų storio lakštą ir supjaustoma 15x15 centimetrų kvadratėliais.
Kriaušės nuplaunamos, o po to specialiu suktu įtaisu iš priešingos koteliui pusės, išilgai ir per patį vidurį pašaliname sėklalizdžius. Tačiau ne kiaurai, bet gale paliekame truputį „mėsos” ir patį kotelį.
Tada kriaušių vidų užpildome šokolado gabalėliais. Kartą neturėjau šokolado, tai į vidurius pridėjau saldainių „Raudonoji aguona”. Ir išėjo visai gerai.
Po to, kai šokoladu prikimšome kriaušių vidurius, jas po vieną dedame ant tešlos kvadratėlių, koteliais į viršų. Tešlos kraštai atsargiai pakeliami aukštyn ir užspaudžiami aplink kotelį. (Kotelis lieka lauke).
Belieka šitaip aprengtas kriaušes sudėti į nepridegančią kepimo skardą ir pašauti į 200 laipsnių temperatūros orkaitę. Kepame apie 45 minutes. Į pabaigą atsargiai patikriname dantų krapštuku: viduje esančios kriaušės privalo būti minkštos, iškepusios, o tešla - malonios auksinės spalvos.
Tuomet keptas kriaušes dedame į lėkštutes, pabarstome miltiniu cukrumi, jeigu turime – puošiame šviežiais mėtos lapeliais, ir tiekiame kartu su žaliąja arbata bei medumi.
Nežiūrint savo paprastumo, šis desertas yra labai gardus, malonus akims ir paruošiamas vos per valandą. Nė karto juo neteko nusivilti ar nuliūdinti savo svečių.
Skanaus!
Mintimis apie tai, kaip gaminamas kriaušių desertas, su jumis dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS
