Jeigu pagal eismo įvykio deklaraciją negalima identifikuoti avarijos kaltininko, draudimo išmoka nukentėjusiajam nepriklauso.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Įvykus eismo nelaimei, pildomos eismo įvykio deklaracijos. Vienos šalies draudimo bendrovės duomenimis, apie 95 proc. eismo įvykių administruojama remiantis eismo įvykio deklaracijomis. Taigi teisingas jų užpildymas vėliau gali padėti išvengti daugelio rūpesčių. Tačiau tik apie 10 proc. deklaracijų užpildoma visiškai teisingai (!), o kas dešimtoje deklaracijoje būna tiek netikslumų, kad ją tenka imti ir perrašyti, nes bet kokie taisymai leidžiami tik kraštutiniu atveju ir pasirašant abiems suinteresuotoms šalims. Tiesa, kas tai per atvejis, draudikai nenurodo.
Sukčiai bando išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio
Pastaruoju metu draudimo bendrovės ekspertai susidūrė su keliomis eismo įvykio deklaracijomis, kuriose avarijos kaltininko duomenys – išgalvoti. Tokiais atvejais, kai kaltininko neįmanoma identifikuoti ir nukentėjusysis nėra apsidraudęs Kasko draudimu, automobilį remontuoti jis turi iš savo kišenės. Vadinasi, vairuotojai privalo būti budrūs bei tikrinti, ar kaltininkas pateikia teisingus duomenis.
Draudimo bendrovės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pasakoja, jog pasitaikė, kai avarijos kaltininkai pasisiūlė deklaraciją užpildyti ir už save, ir už nukentėjusįjį. „Dažniausiai šie sukčiaujantys asmenys pasinaudoja nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio patirtu šoku bei pasimetimu. Jie geranoriškai pasisiūlo greitai užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir surašo neteisingus duomenis, taip išvengdami atsakomybės“, – teigia jis.
Tam eismo įvykį sukėlę vairuotojai deklaracijoje įrašo savo išgalvotą vardą, pavardę, kitus asmeninius duomenis. Automobilio modelis įrašomas teisingai, kad nukentėjusiajam nekristų į akis akivaizdus neatitikimas, tačiau registracijos duomenys „nukabinami nuo lubų“. Taip pat pateikiami fiktyvūs duomenys apie draudimo polisą. Nukentėjusysis pasikliovęs bei pasirašęs deklaraciją prieš tai nepatikrindamas duomenų, vėliau turi problemų.
Kaip nelikti apgautam?
Pildant deklaraciją reikėtų neskubėti ir nepasiduoti jokiam spaudimui. „Į avarijas pakliūname tikrai ne kiekvieną dieną, todėl normalu, jog streso išvengti nepavyksta. Vadinasi, pirmiausiai reikėtų nusiraminti, eismo įvykio deklaraciją pildyti palengva, nuosekliai ir neskubant. Jeigu kyla kokių neaiškumų – vairuotojas gali skambinti tiek policijai, tiek draudimo bendrovei. „Atkreipkite dėmesį, ar eismo įvykio kaltininko duomenys deklaracijoje teisingi, ar eismo įvykio deklaracijos pabaigoje, kur reikia pasirašyti tik eismo įvykio kaltininkui, padėtas reikiamas parašas“, – pataria A. Pilčicas.
Draudimo išmoka dėl automobilio apgadinimų nukentėjusiam vairuotojui gali būti mokama tik tuomet, jeigu yra aiškus eismo įvykio kaltininkas. Bet kai avarijos metu nukentėjęs vairuotojas kreipiasi į eismo įvykio deklaracijoje nurodytą kaltininko draudimo bendrovę ir paaiškėja, jog deklaracijoje duomenys išgalvoti, nurodytas žmogus paprasčiausiai neegzistuoja, tuomet nukentėjusiajam automobilį remontuotis tenka savomis lėšomis.
Jeigu pagal eismo įvykio deklaraciją negalima identifikuoti avarijos kaltininko, dėl žalos atlyginimo padėti negalės ir draudimo bendroves Lietuvoje vienijanti asociacija – Transporto priemonių draudikų biuras. „Šis biuras vairuotojams žalą atlygina tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas nebūna apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, arba kai vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusiai bendrovei yra iškelta bankroto byla, arba kai kaltininko civilinę atsakomybę yra apdraudusi kitos valstybės draudimo kompanija, tačiau ši draudimo kompanija nėra paskyrusi savo korespondento žaloms administruoti Lietuvoje. O kai nėra aiškaus eismo įvykio kaltininko, Transporto priemonių draudikų biuras atlygina tik žalą, padarytą asmens sveikatai“, – pasakoja A. Pilčicas.
Būtina įsitikinti eismo įvykio kaltininko tapatybe
Paprašėme, kad tokią gana tikėtiną situaciją „iš savo varpinės“ trumpai pakomentuotų ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius.
„Girdėjau pats, buvo atvejis, kai avarijos kaltininkas deklaracijoje pasirašė „Tadas Blinda“, - sako K. Dičius. - Ką jau ką, bet avarijos kaltininko asmenybę tiesiog būtina patikrinti, pavyzdžiui, paprašyti parodyti vairuotojo pažymėjimą arba kitą asmens dokumentą, įsitikinti, ar jis turi teisę vairuoti, ir t. t. Kilus abejonėms galima ir reikia paskambinti policijai arba draudimo bendrovei. Žinoma, išvis geriausia vieną deklaracijos pusę užpildyti vienam eismo įvykio dalyviui, kitą – kitam, o ne vienam kuriam iš jų. Tuomet abu pasirašo. Atskirai tam skirtoje grafoje pasirašo eismo įvykio kaltininkas.“
O jeigu dėl nelaimės kalti abu?
„Tuomet ir pasirašyti turi abu, - teigia pašnekovas. - Tuo atveju, kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, kviečiama policija.“
Anot jo šitoks sveikas budrumas reikalingas ne vien tik pildant eismo įvykio deklaraciją, bet, tarkime, įregistruojant nupirktą automobilį bei kitais atvejais. T. y. visada reikia prašyti asmens dokumento ir įsitikinti, ar bendrauji su tuo asmeniu, kuris nurodytas, o ne vien pasikliauti kažkieno žodžiais.
Pasak Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko K. Dičiaus, papuolus į eismo įvykį ypač svarbu yra patikrinti avarijos kaltininko asmens tapatybę.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
