Bene svarbiausias automobilinio ratlankio parametras – jo dydis, o visa kita – tik dizainerių išmonė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Jau nuo kitos savaitės prie padangų montavimo dirbtuvių ims augti klientų eilutės: skubėsime keisti padangas savo automobiliams, nes to reikalauja Kelių eismo taisyklės, be to lapkričio mėnesį bet kada gali iškristi sniego. Ir šis mūsų pokalbis su ratlankiais bei padangomis prekiaujančios firmos padalinio vadovu Karoliu Griškumi suksis gal ne tiek apie padangų markes ar jų techninius ypatumus (kaip dažniausiai būna), bet apie tai, kaip teisingai pasirinkti ir ką reikėtų žinoti, susirengus į parduotuvę.
„Kasmet dalyvauju specializuotuose kursuose, kur pristatomi nauji vėjai padangų prekybos rinkoje, ir turime galimybių jas išmėginti. Kai pats važiuoji, išbandai, pajunti, daug lengviau ir klientams pasakyti, kuo geros ar blogos tos ar kitos padangos. Taigi ne vien teorinės žinios. Stengiamės neatsilikti nuo naujovių, o gamintojai kasmet pristato nemažai naujų modelių“, - pasakoja K. Griškus.
Prasidedant šiam sezonui rinkoje pasirodė naujų modelių, pagamintų iš minkštesnių gumos mišinių, kaip ir grynai mūsų žiemoms skirtų padangų, kurios tinka ir ledui, ir sniegui, ir sniego bei vandens košei...

Bendri pastebėjimai
Anot pašnekovo, padangų gamintojai paprastai orientuojasi į Vakarų Europą, o Lietuva – mažytė. Tačiau, kas tinka Vakarų Europai, mus nelabai tenkina: ten perkamos kietesnio mišinio padangos, nes važiavimo greičiai didesni, keliai sausesni ir važiavimo sąlygos žiemą ne tokios ekstremalios kaip pas mus.
„Todėl kliento pirmiausiai klausiame: koks jo automobilis ir kokiais keliais dažniausiai juo važinėjama. Kadangi kiekvienai mašinai ir netgi kiekvienam vairuotojui rekomenduotinos skirtingų gamintojų bei parametrų padangos. Su vienomis gerai važiuosime kaimo vietovėje, su kitomis – mieste, trečiomis – automagistralėse“, - teigia K. Griškus. Ir tęsia:
„Kartais pirkėjas prašo dygliuotų padangų. Klausiame jo, kodėl? Nes jos irgi tampa atgyvena. Žengiame į ES, kur nedaug valstybių leidžia tokiomis padangomis važinėti savo keliais. Mažėja jų ir pas mus. Jei dygliai neturi už ko užsikabinti, dygliuotos padangos greičiau ims slysti ant pliko asfalto nei įprastos“.

O kaip universaliosios padangos? Vis dar „madingos“?
K. Griškus: „Žmonės kažkiek „atsikando“ ir jų. Kas tinka viskam, netinka niekam... Juk nėra žieminių ir vasarinių batų viename. Suprasčiau, jei senelis ar močiutė per metus su universaliomis padangomis nuvažiuoja 1 000 kilometrų: į kapines, bažnyčią ar pas daktarus... Nors ir tada geriau būtų dėti žiemines padangas, negu universalias. O jei kuris ir nusiperka, greitai nusivilia tokiomis padangomis. Paspaudus šaltukui arba prikritus sniego, atvyksta pirkti žieminių: neišvažiuoju! Todėl mano patarimas yra netaupyti saugaus važiavimo sąskaita“.
Pašnekovo teigimu, gyvename sunkmečiu, ir tai juntama, ypač Šiauliuose. Čia populiariausios ekonominės klasės, pigesnės padangos. Pagyvėjimas vyksta tik gavus atlyginimus, po to – vėl sąstingis. Sostinėje ar kituose dideliuose miestuose visa tai ne tiek matyti.

Ratlankiai
„Vyrauja ir kita tendencija: žmonės perka papildomų ratlankių, kad žiemines ar vasarines padangas, metui atėjus, pakaktų tik pakeisti ir nebereikėtų jų montuoti iš naujo. Nereikėtų atsainiai žiūrėti į padangų balansavimą: tai turi būti atliekama bent sykį prieš kiekvieną sezoną. Geriausiai prieš sezoną atvežti padangas specialistams, kad apžiūrėtų, patikrintų ventilius ir t. t.“ - pataria K. Griškus.
O kaip geriausia padangas laikyti garaže: paguldytas ant šono ar stačias?
„Laikome stačias, pripūtus truputį oro. Koks turi būti oro slėgis eksploatuojamose padangose atsakyti sunku, nes padangų yra visokių. Dažniausiai nuo 2,2 iki 2,5 atmosferos, nelygu kas nurodoma gamintojų, kiek automobilis yra pakrautas, ir pan. - sako K. Griškus.

Ratlankių taip pat esama visokiausių. Geriausi, kurie nebijo druskų, nerūdyja, nesilupa. Gaminami lieti ir skardiniai ratlankiai. Pastarųjų kainos mažai kuo skiriasi nuo lietų. Žiemą geriau truputį siauresni ratlankiai bei aukštesnės padangos – dėl geresnio pravažumo. Tačiau kiekvienai mašinai gamintojo yra nurodytas konkretus padangos plotis, ir negalima per daug eksperimentuoti. Svarbiau yra atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas. Juk tie dydžiai ne nuo lubų nukabinami – dirba rimti šios srities specialistai. Na, o ratlankių dizainas ir apdaila dažniausiai teturi tik estetinę prasmę...“
Sportiniams automobiliams gaminami lengvesnių lydinių ratlankiai. Pakilnojus vieną ir kitą, skirtumas lengvai jaučiamas. Lengvesni ratlankiai mažina kuro sąnaudas, automobiliui lengviau pajudėti iš vietos ir važiuoti.

Papildomas padangų žymėjimas
„Nuo šių metų liepos įteisintas papildomas padangų žymėjimas. Išlieka ir senasis žymėjimas, bet, siekiant, kad pirkėjas pasirinktų kokybiškas bei tikrai jo poreikius atitinkančias padangas, ant kiekvienos padangos bus papildomai žymima jos taupumo (ekonomijos, pasipriešinimo judėjimui) klasė (A, B, C, D, E, F, G), sukibimas važiuojant šlapia kelio danga, ir skleidžiamas triukšmo lygis decibelais. Tokie nauji ES reikalavimai, kad klientas nebūtų apgaudinėjamas bei žinotų, ką perka“, - tęsia K. Griškus. Paskaičiuota, kad tinkamai pasirinkus padangas ir su jomis nuvažiavus 60 tūkst. kilometrų, galima sutaupyti šimtus litrų degalų.

Anot K. Griškaus, žymėjimai kol kas labiau skiriami vasarinėms padangoms, o su žieminėmis dar esama neaiškumų: pavyzdžiui, nėra iki galo aišku, ką reiškia terminas „sukibimas su šlapia kelio danga“. Kas tai yra? Kaip apibūdinti? Jei taikysime vasarinių padangų standartus žieminėms, jie niekad nebus labai aukšti. Žodžiu, specialistai dar turės kur pasukti savo galveles.

Žieminės padangos su dygliais – jau atgyvena daugelyje ES šalių.

K. Griškaus tvirtinimu, perkant padangas ir ratlankius, geriausiai netaupyti savo sveikatos ar net gyvybės sąskaita...

Vadimo SIMUTKINO nuotr.