Ekonomiškai stipriose valstybėse žirgų lenktynės yra išties populiarios. Į jas renkasi tūkstančiai sporto entuziastų bei prabangaus sociumo mėgėjų. Lietuvos žirgų lenktynių asociacija šiemet lietuviams šią sporto šaką pristatys kitaip. Vidurio Lietuvoje įsikūrusiame neseniai renovuotame Raseinių hipodrome rugpjūčio 26-ąją rengiama pirmoji hipodromo istorijoje Ledi diena.

Lygiosios žirgų lenktynės yra greičiausia ir populiariausia žirgų sporto šaka, sako renginio organizatoriai.

Jų metu veiksmas vyksta ne tik bėgimo takuose, bet ir hipodromo tribūnose. Čia organizuojami svarbūs susitikimai, pasirašomi verslo sandoriai, nes karšta lenktynių atmosfera įkvepia priimti sprendimus, rizikuoti bei uždirbti. Plačiau apie artėjantį įspūdingą renginį ir žirgų lenktynių įdomybes pasakoja Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos prezidentė Evelina Kolbasnik.

Pramogų netrūks visai šeimai
Kaip pasakoja artėjančio renginio organizatoriai, kuo yra turtingesnė šalis, tuo didesnis dėmesys teikiamas žirgų sportui. Kuo didesnis dėmesys šiam sportui, tuo įspūdingiau pasipuošusi publika susirenka į hipodromų tribūnas. Prabangūs apdarai bei skrybėlaitės – neatsiejama šimtamečių lenktynių tradicijų dalis.

Bene žymiausias pasaulyje panašus renginys „Ladies day“ („Ponių diena“) vyksta Karališkųjų Ascot lenktynių metu, kur svečių sąrašuose puikuojasi karališkosios šeimos nariai bei pati Anglijos karalienė. Royal Ascot publika laukia iškilmingai karietoje pasirodančios karalienės ir jos palydos, ten susirinkusieji kerta lažybų ne tik dėl žirgų pergalių, bet ir dėl karalienės skrybėlaitės spalvos.

Vienintelis Baltijos šalyse pasaulinius standartus atitinkantis Raseinių hipodromas paskutinį vasaros savaitgalį taip pat kviečia savo svečius pasipuošti skrybėlaitėmis ir  trilbiais bei žada karališką Ledi dieną.

Rugpjūčio 26-ąją vyksiančios grandiozinės šventės metu svečiai nuo dešimtos valandos ryto galės susipažinti su viena  gražiausių žirgų sporto šakų – konkūru ir pasigrožėti per kliūtis šuoliuojančiais žemaitukų veislės žirgais. Po pietų, nuo penkioliktos valandos, jų laukia aistringos įspūdingų grynakraujų jojamųjų veislės žirgų lenktynės. Iš viso bus surengti 5 bėgimai. Penki žirgų bėgimai vyks skirtingo ilgio distancijose ir ant skirtingų takų. Hipodrome yra du bėgimo takai: vienas yra smėlio, kitas – žolės bėgimo takas.

Pertraukų metu taip pat netruks pramogų – tribūnose vyks stilingiausio svečio rinkimai, profesionalios fotosesijos su skrybėlaitėmis ir Lietuvos lenktynių istorijos nuotraukų paroda.

Be dėmesio neliks ir mažieji lenktynių svečiai. Jų laukia atskira vaikų pramogų zona. Drąsiausieji galės išbandyti žokėjaus profesiją ir pajodinėti unikaliais žemaitukų veislės žirgais, kurie, beje, yra svarbi lietuviško kultūrinio paveldo dalis bei nusipelnė daugybės laurų už kažkada užkariautas beribes Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes.
Atvykęs į renginį kiekvienas galės išsirinkti savo žirgą favoritą, už kurį sirgs bėgimo metu, o žokėjų aprangų spalvos neleis svečiams pamesti iš akių savo favoritų net ir didžiausiame lenktynių įkarštyje ar dulkių debesyje.

„Mūsų publika išties greitai pamilo žirgų sportą ir jau yra pasiruošusi sekti pasaulyje diktuojamas tendencijas, todėl tikimės įspūdingų skrybėlaičių ir daug smagių akimirkų. Iki renginio liko nepilnos kelios savaitės – kaip tik tiek, kad spėtumėte išsirinkti gražiausią skrybėlaitę“, – artėjančio  grandiozinio renginio detalėmis dalijosi Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos prezidentė E. Kolbasnik.

Nespėjai įsigyti skrybėlaitės – ne bėda
Renovuotas Raseinių hipodromas yra modernus visus tarptautinius standartus atitinkantis, vienintelis hipodromas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

„Po renovacijos jau antrus metus čia organizuojamos lenktynės intensyviu ciklu – vyksta 9 renginiai per metus, o tai yra iš tikrųjų daug. Įgiję patirties ir matydami, kad kyla žmonių susidomėjimas, nusprendėme sekti pasaulinėmis tendencijomis ir pirmą kartą Lietuvoje suorganizuoti Ledi dieną žirgų lenktynėse“, – „Šiaulių naujienoms“ telefonu komentuoja E. Kolbasnik. – Visose šalyse yra viena diena, kai duoklė atiduodama damoms – jų stiliui ir skrybėlaitėms. Žinoma, rugpjūčio 26 d. nėra būtina puoštis jomis – nenorime, kad moterys, merginos į renginį neateitų vien dėl to, jog neturi ar nespėjo įsigyti puošnaus galvos apdaro. Mes apie tai pagalvojome ir paruošėme prezentacines skrybėlaites, gražią vietą fotografijoms. Tad renginio lankytojos, panorusios įsiamžinti žirgų lenktynėse, galės jomis pasipuošti“, – sako prezidentė.

O štai pasipuošusios ledi savo skrybėlaitėmis galės dalyvauti stilingiausio svečio rinkimuose, o laimėtoja bus apdovanota ypatingu prizu.

Karališkų lenktynių istorija
Žirgų sportas turi nemažai sporto šakų. „Žirgas yra vienintelis gyvūnas, dalyvaujantis olimpinėse žaidynėse. Karališkų žirgų lenktynių metu žokėjai praktiškai stovi ant žirgų, kurie šuoliais lekia visu greičiu. Bėgimo take žirgai paprastai išvysto maždaug 60 km per valandą greitį. Vieno šuolio metu trenkiama kanopomis į žemę 16 tonų stiprumu. Taigi ne tik vaizdas yra įspūdingas, bet ir kanopų dunksėjimas nepalieka abejingų“, – tikina E. Kolbasnik.

Ji pasakoja, kad dar po Pirmojo pasaulinio karo taikos metu buvo išrenkami patys geriausi žirgai. Jais mūšio lauke kariai puldavo į ataką. Po Pirmojo pasaulinio karo žmonės suprato, kad žirgas negali kovoti prieš kulkosvaidį. Tad natūraliai tradicijos virto pramogomis.

„Išliko tas pats: atrenkami patys geriausi žirgai ir išleidžiami lenktyniauti. Iš vartų tarpo pasigirsta šūvis – ir kaip kadaise kare, taip ir dabar žirgai lekia visu greičiu iki finišo tiesiosios “, – aiškina E. Kolbasnik.

Dabar visame pasaulyje vykstančiose žirgų lenktynėse dominuoja grynakraujų jojamųjų žirgų veislė. Šie žirgai buvo išveisti iš 25 anglų kilmės kumelių ir 3 importuotų žirgų. Buvo pastebėta gera genetika, minėta veislė ėmė plisti po visą pasaulį.

„Šie žirgai turi labai atletišką kūną, ilgas plonas kojas, ilgą kaklą, didelę širdį ir didelius plaučius. Būtent dėl šių savybių jie gali išvystyti didelį greitį bėgimo take“, – sako E. Kolbasnik.

Kodėl žirgų lenktynės yra klestinčios ir populiarios ekonomiškai ir politiškai stabiliose valstybėse?  Neatsitiktinai taip yra, sako Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos prezidentė. Šios varžybos  atspindi stabilumą, prabangą, didelius pinigus. „Dėl ko tai yra industrija, o ne sporto šaka? Žirgų lenktynės apima tris sritis: žirgų veisimą, jų bandymus (lenktynės, šalia kurių atsiranda pramoga), tuomet jau  lažybas. Esant šioms jungtims atsiranda didelė niša įvairiam verslui, nuo smulkiųjų ūkininkų iki paslaugų teikėjų. Statistiškai Europoje vieno žirgo treniravimas sukuria 1,8 darbo vietos“, – sako ji.

Lietuvoje tradicijos dar tik įsitvirtina
Vienas hipodromas, Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos prezidentės E.Kolbasnik teigimu, skirtas aptarnauti 3 mln. žmonių. Tad galima sakyti, kad Raseinių hipodromas yra skirtas visai Lietuvai.

Tačiau ši jojimo varžybų, žirgų bandymo vieta yra labai svarbi, pažymi prezidentė, ne tik nacionaliniu mastu. Čia Lietuvos žirgų lenktynių asociacija tarptautinėje rinkoje atstovauja savo šaliai.

„Mums tai yra pakankamai didelis iššūkis. Žirgų lenktynės žengia dar tik pirmuosius žingsnius kalbant apie Lietuvos tradicijas ir kultūrą. Mūsų šalyje yra viso labo maždaug 50 grynakraujų jojamųjų žirgų. Tad asociacijos tikslas yra platinti informaciją, susijusią su žirgų sportu. Vienas mūsų tikslų yra įvežti kuo daugiau grynakraujų jojamųjų žirgų. Dažniausiai mūsų kviečiami svečiai yra lenkai, nes nei latviai, nei estai nieko panašaus neturi. Artimiausia šalis organizuojanti žirgų lenktynes yra Lenkija.

Ten lenktynės vyksta daugiau kaip 200 metų, tad pas mus mielai atvyksta su grynakraujais jojamaisiais žirgai ir lenktyniauja. Gilios jų tradicijos, tad ir pasiruošimo lygis yra labai aukštas. Tad lietuviai privalo labai intensyviai tobulėti – nė vienas nenori nusileisti, kiekvienas nori būti nugalėtoju“, – tikina Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos prezidentė.

Bėgimo take žirgai paprastai išvysto maždaug 60 km per valandą greitį.
Aino KAZLAUSKO nuotr.