Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Informacijos-kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė Audronė Baškienė: „Šiauliečiams knygos buvo visada labai reikalingos.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Informacijos-kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė Audronė Baškienė tęsia pasakojimą apie Šiaulių bibliotekas.

Centrinio knygyno Šiaulių skyrius
„Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Didždvaryje likusios knygos ir dvaro archyvas buvo sunaikinti. Ir tik po karo miesto inteligentai P. Bugailiškis, A. Povylius, K. Venclauskis ir kiti, suėję į Muziejaus-knygyno komisiją, vėl iškėlė idėją įkurti miesto savivaldybės globojamą biblioteką. Oficialus bibliotekos kaip Valstybinio centrinio knygyno Šiaulių skyriaus pavadinimas paskelbtas 1920 metų liepos 19 dieną. Jo veiklą reglamentuojančiame dokumente įpareigojama tvarkyti esančias knygas, saugoti žūstančias, parūpinti naujų knygų mokykloms.
Yra užfiksuota, kad iš pradžių šią biblioteką tvarkė Savivaldybės tarnautojas Jonas Januškis, vėliau bibliotekos vedėja buvo paskirta Ona Bugailiškienė.

Pirmoji biblioteka buvo Dvaro gatvėje – Apygardos teismo patalpose, ir joje tik nuo 1921 metų sausio knygos pradėtos išdavinėti viešam naudojimui.
Ši biblioteka mieste buvo pagrindinė, atstovaujanti visą šviečiamąją veiklą, nors būta bibliotekų ir gimnazijose.
Pagal to meto gyventojų skaičių, miesto bibliotekoje būta didelių fondų. 1921 metais čia buvo 913 surašytų leidinių ir 2 012 neregistruotų knygų, 230 tomų žurnalų ir savivaldybės prenumeruota periodikos „Lietuva“, „Volnaja Litva“, „Echo“, „Laisvė“, „Skaitymai“.
Į šią visuomeninę biblioteką suplaukė knygos ne tik iš kitų bibliotekų, privačių fondų, bet ir iš be priežiūros likusių Žemaitijos dvarų, vienuolynų, asmeninių kolekcijų.
Biblioteka pildė fondus savivaldybės lėšomis ir iš privačių fondų – miesto inteligentai vis skirdavo knygų iš asmeninių bibliotekų, surinkdavo lėšų labdaros vakaruose. Savo lėšomis biblioteka per metus vidutiniškai įsigydavo apie 800–1 000 naujų knygų. Valstybė irgi padėjo komplektuoti knygas, todėl bibliotekos fondas kasmet didėjo po 3 tūkstančius leidinių.
Skaitytojų skaičius kito kas dešimtmetį – jų daugėjo. Dauguma jų buvo moksleiviai, kažkiek tarnautojų, amatininkų, darbininkų, karių, ūkininkų.
Bibliotekos fondai ypač padidėjo 1937 metais – buvo sukaupta beveik 53 tūkstančiai leidinių: filosofijos, religijos, visuomenės mokslų, grožinės, kalbotyros, istorijos, geografijos. Labai mėgta grožinė literatūra – Vydūno, Vinco Mykolaičio-Putino, Levo Tolstojaus, Fiodoro Dostojevskio, Nikolajaus Gogolio kūriniai.
Abonemento skyrius skaitytojus aptarnaudavo tris dienas per savaitę, skaitykla duris atverdavo kasdien 15 valandą, o baigdavo darbą 20.30 val. vakaro. Ir kasdien bibliotekoje apsilankydavo maždaug 100–200 žmonių. Kad būtų patogiau, priešpiet knygos buvo keičiamos atvažiavusiems ūkininkams ir namų šeimininkėms, o popiet – moksleiviams.
Tai buvo miesto biblioteka, kuri dabar vadinasi Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka.“

Miesto viešoji biblioteka
„1940 metai Šiauliuose ir Lietuvoje viską pakeitė – ne tik politiką, bet ir kultūros įstaigų veiklą. Sovietinė valdžia pradėjo keisti bibliotekininkus, draskyti bibliotekų fondus, juos valyti – pašalinta ideologiškai žalinga literatūra. Ir jau 1946 metais viešojoje bibliotekoje bemaž nepalikta senųjų spaudinių. Ko gero, GLAVLIT (Vyriausioji valdyba literatūros ir leidybos reikalams – sovietinė cenzūros institucija) žalingus leidinius laikė uždaruose fonduose.
Keitėsi knygų komplektavimo normatyvai – leidiniais bibliotekos buvo aprūpinamos tiesiogiai iš valstybinės leidyklos, buvusio „Spaudos fondo“. Jau 1940 metų pabaigoje iš Rusijos atkeliavo pirmoji rusiškų knygų siunta ir periodika: „Ogoniok“, „Krokodil“, „Iliustrovannaja gazeta“, o vėliau ir – Lenino raštai.
Tarp kitko, karo metais, per vokiečių okupaciją, vertingiausios viešosios bibliotekos knygos buvo išgabentos į Aleksandriją ir ten užmūrytos, dalis išvežta į Ginkūnus, Kužius. Pati biblioteka 1943 metais buvo kilnojama iš vienų prastų patalpų į dar prastesnes.
Biblioteka susirūpinta jau 1944 metų lapkritį – peržiūrėta literatūra, o 1945 metų vasario mėnesį skaitytojams ji atidaryta kaip Šiaulių valstybinė viešoji biblioteka. Vėliau ji buvo pavadinta Masine biblioteka Nr. 1 ir jau lapkričio mėnesį joje buvo beveik šeši tūkstančiai skaitytojų. Taip pat veikė LKP Šiaulių miesto komiteto ir geležinkelio apygardos techninė bibliotekos.
1946 metais įkuriamos Muzikos technikumo, Medicinos mokyklos, 6-osios vidurinės mokyklos, Mokytojų instituto ir Rėkyvos elektrinės techninės bibliotekos. Žinoma, bibliotekos veikė ir mokyklose.
Šiauliečiams knygos visada buvo labai reikalingos. Tai rodo ir tas faktas, kad profsąjungų iniciatyva bibliotekos buvo kuriamos ir gamyklose – odos ir avalynės gamybiniame susivienijime „Elnias“, „Vairo“ gamykloje ir t. t.
1954 metais Šiauliuose veikė viešoji, dvi masinės, viena vaikų biblioteka su bendru 87 tūkstančių knygų fondu ir dar 69 profsąjunginės, mokyklinės bibliotekos, turinčios nemažų fondų.“

Šiaulių apskrities viešoji biblioteka
„1950 metų spalio 1-ąją Šiauliuose atidaryta srities viešoji biblioteka kaip metodinis centras visoms kitoms tuometinėje Šiaulių srityje veikusioms bibliotekoms.
Pirmosios bibliotekos patalpos buvo nedidelio dviaukščio namo Dvaro gatvės 77-ojo namo pirmajame aukšte. Vėliau bibliotekai atiduotas ir antrasis aukštas, kuriame įrengta 20 vietų skaitykla. Iš pradžių bibliotekoje dirbo 12 bibliotekininkų, iš kurių tik vienas turėjo aukštąjį išsilavinimą.
1961 metais Varpo gatvės gyvenamajame name įrengta 44 vietų skaitykla, metodikos kabinetas ir bibliografijos skyrius. 1962 metais prie bibliotekos prijungta miesto muzikinė biblioteka, veikusi Kultūros rūmuose, 1966-aisiais Ežero gatvėje įsikūrė vaikų literatūros skyrius, o fondams sutalpinti miesto valdžia paskyrė keletą sandėlių.
1977 metų pradžioje bibliotekos skyriai buvo išsidėstę net devyniose Šiaulių miesto vietose, todėl tų pačių metų pabaigoje Aušros alėjoje 62 baigti statyti trijų aukštų bibliotekos rūmai, kurių plotas beveik penkis kartus didesnis už buvusį bibliotekos patalpų plotą. Iškilmingas naujųjų rūmų atidarymas įvyko 1978 metų sausio 6 dieną.
1989 metais bibliotekai buvo suteiktas visuomenės ir kultūros veikėjo Povilo Višinskio vardas.
1995 metais biblioteka tapo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka.
1996 metais P. Višinskio viešoji biblioteka tapo Pasaulio banko depozitine biblioteka.
Dabar šioje bibliotekoje yra komplektavimo, katalogavimo, abonemento, skaitytojų aptarnavimo, informacijos-kraštotyros, informacinių technologijų, meno ir muzikos, vaikų literatūros, regioninis bibliotekų veiklos ir vadybos skyriai, Amerikos ir kitos skaityklos.
Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka yra metodinis centras savivaldybių viešosioms bibliotekoms. Tai Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Raseinių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka.“

Šiaulių bibliotekininkai
AUGIENĖ GRAŽINA. Gimė 1943 m. rugpjūčio 27 d. Joniškyje. Bibliotekininkė, bibliografė. 1969–1975 dirbo Panevėžio ir Šiaulių viešosiose bibliotekose. Nuo 1975 m. dirba Šiaulių universiteto bibliotekoje, 1986–2001 m. buvo šios bibliotekos direktorė. Nuo 2001 m. direktoriaus pavaduotoja. Jos iniciatyva parengtas bibliotekos modernizavimo planas. Stažavosi Didžiosios Britanijos, Olandijos, Norvegijos, Danijos bibliotekose. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė.
BURBAITĖ LORETA. Gimė 1966 m. sausio 7 d. Radviliškyje. Bibliotekininkė, bibliografė. Nuo 1990 m. dirbo Šiaulių universiteto bibliotekoje, buvo vyr. bibliotekininkė, direktoriaus pavaduotoja (1996–2001). Nuo 2001 m. bibliotekos direktorė. Stažavosi Švedijos (1997), Norvegijos (1998), Didžiosios Britanijos (1999, 2001), Danijos (2000) bibliotekose. Paskelbė straipsnių miesto ir respublikinėje bibliotekinėje spaudoje. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose Helsinkyje (Suomija, 2002), Berlyne (Vokietija, 2003), Buenos Airėse (Argentina, 2004) ir kt. ES SF projekto „BIBLIOREG: Akademinė biblioteka kuria besimokantį regioną“ (2005–2007) vadovė, ES SF projekto „BIBLIONOVA: informacinių gebėjimų ir savarankiško mokymosi įgūdžių ugdymo metodo kūrimas ir išbandymas besimokančiame regione“ (2005–2007) koordinatorė. Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narė. Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Lietuvos akademinių bibliotekų asociacijos narė. Bibliotekų tarybos prie Lietuvos Kultūros ministerijos narė. (Išvyko gyventi ir dirbti į užsienį.)
GIRŽADIENĖ RIMA. Gimė 1955 m. rugpjūčio 8 d. Jelgavoje (Latvija). Bibliotekininkė, kraštotyrininkė. 1973 m. pradėjo dirbti Šiaulių 2-oje masinėje bibliotekoje, Abonemento skyriaus vedėja. Nuo 1989 m. vadovauja Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriui. Inicijavo parodų rengimą iš asmeninių archyvų, iš jų svarbesnės: knygų, išleistų iki 1941 metų (1990, 1997), kaimų istorijų (1994) šeimų istorijų ir genealoginių medžių (1992, 1999), miesto mokyklų laikraščių ir sienlaikraščių (1995), laiškų (1999), iš Šiaulių įmonių „Gubernija“, „Rūta“ archyvų, (2001, 2004), iš šiauliečių tautodailininko A. Turausko, rezistento M. Jurevičiaus, provizorių A. Rulinskienės, V. Kavaliauskienės, menotyrininko V. Rimkaus, kraštotyrininkų D. Balčiūno, E. Adomavičienės, monsinjoro A. Bitvinsko, fiziko V. Zurbos ir kt. asmeninių archyvų. Išleido Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros darbų katalogą (1997), bukletą „Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos skyrius“ (2001). Lietuvos bibliotekininkų, Lietuvos kraštotyros draugijų narė. Apdovanota V. Staniulio specialiąja premija konkurse „Metų bibliotekininkas“ (1996).
KASPARAVIČIENĖ NIJOLIA. Gimė 1956 m. spalio 13 d. Murtoje, Krasnojarsko krašte. Nuo 1981 m. – Šiaulių viešosios (dabar P. Višinskio) bibliotekos Kraštotyros skyriaus bibliotekininkė. Nuo 2001 m. – Dokumentų saugojimo skyriaus, vėliau – Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja. Kraštotyrininkė, kolekcininkė. Dalyvavo ekspedicijose Sibire (1991), parengė kraštotyros darbus „Kalba Šiauliuose“ (1999), „Kairių seniūnijos kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, paminklai“ (2007), „P. Višinskio atminimo įamžinimas“ (2011) ir kt. Publikavo straipsnius įvairiuose leidiniuose – „Knygų kolekcininkai Šiauliuose“ leidinyje „Diagnozė: bibliofilija“ (2010), (sudaryt. V. Staniulis), „Okupacijos metų (1940–1945) leidiniai Šiaulių apsk. P. Višinskio viešojoje bibliotekoje“ leidinyje „Lietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje“ (2005), (sudaryt. B. Maskuliūnas) ir kt. Organizuoja TBA (tarpbibliotekinio abonemento) darbą. Nerimstanti optimistė. Mėgsta keliones, naujus įspūdžius, bendravimą su įdomiais žmonėmis. Yra Sergančiųjų alzheimerio liga globėjų klubo narė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Šiaulių bendrijos skyriaus narė. Kolekcionuoja ramunes, kurių sukaupta jau per pusantro tūkstančio. Visi eksponatai sugulė „Ramunyne“. Surengė ir pristatė keletą savo kolekcijos parodų – Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filiale, P. Višinskio bibliotekoje, Pakruojo savivaldybės viešojoje bibliotekoje bei Žemynos pagrindinėje mokykloje.
KIRŠINAITĖ AUDRONĖ. Gimė 1960 m. sausio 10 d. Kurtuvėnuose (Šiaulių r.). Bibliotekininkė, kraštotyrininkė. 1977–1983 m. dirbo Šiaulių rajono centrinėje bibliotekoje ir šios bibliotekos Kurtuvėnų filiale. Nuo 1984 m. Šiaulių viešosios (dabar P. Višinskio) bibliotekos vyr. metodininkė, Metodikos centro vedėja (2001). Parengė leidinius „Sukaupti kraštotyros lobiai“ su D. Darbutiene, (2003) bei „Senieji spaudiniai Šiaulių apskrities viešosiose bibliotekose“ su N. Kasparavičiene, (2003). Kurtuvėnų klojimo teatro režisierė, artistė. Dalyvavo respublikinėse „Kraštotyros draugijos ekspedicijose Ylakiuose, Kurtuvėnuose, Šakynoje, Šaukėnuose, „Versmės“ ekspedicijose Tauragnuose, Griškabūdyje, Papilėje, Rumšiškėse, Plungėje ir kt. Viena iš pagrindinių „Versmės“ leidyklos autorių. Paskelbė apie 30 straipsnių, pranešimų, tekstų skaitybos klausimais monografijose „Kuršėnai“, „Tauragnai“, „Papilė“, ŠU leidiniuose „Mergaitė, jaunuolė šeimoje ir visuomenėje“, „Ragana lietuvių kultūroje“ ir kt. Lietuvos kraštotyros ir Lietuvos bibliotekininkų draugijų narė. Išrinkta Lietuvos „Metų bibliotekininke“ (2008). Šiuo metu – Šiaulių kolegijos Humanitarinių mokslų studijų katedros lektorė. Bibliotekoje nebedirba.
PETRAITYTĖ NIJOLĖ. Gimė 1957 m. gruodžio 2 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, knygotyrininkė, kraštotyrininkė. Nuo 1982 m. dirba vyr. bibliotekininke Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Parengė leidinius „Šiaulių viešoji biblioteka: istorinės atodairos“ (2004), „Švyti uždrausta raidė“ (su A. Sušinsku, 2004). Sudarė rankraštinius kraštotyros darbus „Knygnešystė ir spaudos platinimas Šiaulių apskrityje 1864–1904 m.“, „Ona Gruzdytė-Bugailiškienė“, „Dailidė, dievdirbys, knygų platintojas Gaudentas Rimdeikis“ ir kt. Paskelbė publikacijų knygnešystės, knygotyros, bibliotekų istorijos temomis respublikinėje spaudoje. Skaito pranešimus seminaruose, konferencijose. Dalyvavo Lietuvos kraštotyros draugijos organizuotose respublikinėse ekspedicijose Micaičiuose, Gruzdžiuose, Šiaulėnuose, Kurtuvėnuose, Kuršėnuose. Lietuvos bibliotekininkų, Lietuvos kraštotyros ir Knygnešio draugijų narė. Už kraštotyros veiklą apdovanota Mikelio prizu (2005).
RIMKŪNIENĖ EUGENIJA. Gimė 1945 m. gruodžio 25 d. Kiemėnuose (Pasvalio r.). Bibliotekininkė, bibliografė. Nuo 1967 m. dirba Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje: 1967–1983 m. Vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliografė, 1984–1989 m. vadovavo Kraštotyros skyriui, 1989–2005 m. bibliotekos direktorė, nuo 2005 m. pabaigos Komplektavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė. Buvo ilgametė bibliotekos profsąjungos komiteto pirmininkė. Dalyvavo kraštotyros veikloje, inicijavo bibliotekos metraščių bei kronikų rašymą. Svarbesni darbai: „Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos kronikos“ (už 1982–1986, 1995–1997 m.), „V. Kapsuko gatvė Šiauliuose“ (su B. Knizikevičienė, D. Darbutiene) ir kt. Dalyvavo respublikinėse bei miesto kraštotyros parodose, buvo apdovanota diplomais. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė.
ŠIAULIENĖ ALDONA. Gimė 1947 m. birželio 24 d. Užugulbinės kaime (Biržų r.). Bibliotekininkė. 1965–1970 m. studijavo Vilniaus universitete (anglų filologiją). Penkerius metus dirbo Šiaulių miesto mokyklose. 1975 m. pradėjo dirbti vyr. bibliotekininke Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. Nuo 1986 m. – Vaikų literatūros skyriaus vedėja. Stažavosi Švedijos Kristianstado, Stokholmo ir Miuncheno bibliotekose. Pranešimus apie bibliotekinį darbą su vaikais skaitė tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Rengia ir vykdo vaikų skaitymo skatinimo projektus (pvz.:„Skaitymas su šuniu Plutu ir kitos biblioterapinės bibliotekos paslaugos“ ir kt.). Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) narė nuo 1993 m., žurnalo „Rubinaitis“ redaktorių kolegijos narė nuo 1994 m., Šiaulių miesto Kultūros tarybos narė (2003–2004). Apdovanota Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2005), respublikine vaikų literatūros sklaidos premija (2006).
ŽILINSKIENĖ IRENA. Gimė 1954 m. birželio 13 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė. 1977–1986 ir 1986–1988 m. dirbo Šiaulių miesto centrinės bibliotekos 1-ojo filialo vedėja. 1986, 1988–1995 m. Šiaulių miesto centrinės bibliotekos direktorė, nuo 1995 m. – Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė. Stažavosi Švedijos Kristianstado grafystės viešosiose bibliotekose (1998), Danijos viešosiose ir mokyklų bibliotekose (1999). Dalyvavo tarptautinėse konferencijose Vengrijoje, Danijoje. Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narė. Apdovanota specialiąja UAB „Mūsų knyga“ premija už vadovaujamos bibliotekos modernizavimą, naujų technologijų diegimą, paslaugų teikimą vartotojams, bibliotekininkų mokymą (2002).
ŽIRGULYTĖ RŪTA. Nuo 1979 m. dirba Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. 1979–1984 m. mokslinė sekretorė, 1984 m. paskirta direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams. Nuo 2006 m. vadovauja bibliotekai. Vadovauja gausiam kolektyvui, pradėjo didžiulio bibliotekos pastato renovaciją. Rūpinasi fondų komplektavimu, informacinių technologijų diegimu bibliotekoje. Stažavosi Austrijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos viešosiose bibliotekose. Dalyvavo bibliotekų asociacijos konferencijose Vengrijoje, Škotijoje. Tam, kad galėtų dalyvauti seminaruose Europoje, ypač reikalinga anglų kalba. Ketverius metus mokėsi šios kalbos mieste rengiamuose kursuose. Šiandien įgytos žinios labai praverčia, nes reikalingos ir kasdieniniame darbe. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė, iki 2007 m. šios draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė. Šiaulių apskrities Kultūros ir meno tarybos narė. Apdovanota Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2006). Vienas iš pomėgių – skaitymas. Skaito ne tik tai, kas reikalinga, tobulinant vadybos ir ekonomikos žinias, bet ir tai, kas miela širdžiai. Asmeninėje bibliotekoje turi daug knygų su autorių autografais. Dalyvauja Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus veikloje.
ŽIBIKIENĖ GENOVAITĖ. Gimė 1950 m. liepos 16 d. Lygudų kaime (Šiaulių r.). Bibliotekininkė, poetė. Nuo 1983 m. dirbo Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje, buvo Mokslo tiriamojo darbo, Metodikos skyrių vedėja. Nuo 2001 m. vadovavo P. Višinskio bibliotekos padaliniui – Europos informacijos centrui. Paskelbė straipsnių bibliotekinės veiklos klausimais. Žurnalo „Tarp knygų“ redaktorių kolegijos narė (iki 2006). Nuo 2005 m. – Europos informacijos centro „Europe Direc “ vadovė. Publikuoja straipsnius ES aktualijų temomis, organizuoja seminarus. Išleido poezijos knygą „Saulėgaisių ugnys“ (2000). Kūryba publikuojama almanachuose, miesto periodikoje. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė. Išrinkta Lietuvos „Metų bibliotekininke“ (1997). Bibliotekoje nebedirba.
BUTKIENĖ-SAPIEGAITĖ IRENA. Gimė 1938 m. liepos 27 d. Rudaminoje (Lazdijų r.). Bibliotekininkė, bibliografė. 1965 m. pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. Dirbo Skaitytojų aptarnavimo, Bibliografijos skyriuose. 1981 m. paskirta Bibliografijos skyriaus vedėja ir šiame poste išdirbo iki 2000 m. Iki 2007 m. birželio dirbo bibliotekininke Informacijos, Abonemento skyriuose. Išleido informacinį leidinį „Saulės delta“ tūkstantmečių sandūroje “(1999), bendradarbiavo respublikos ir miesto spaudoje, paskelbė apie 50 publikacijų. Domėjosi kraštotyra, parengė kraštotyros darbus: „Šiaulių teatralai“, „Bibliografijos skyriaus kronikos“ ir kt. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė.
DICHAVIČIENĖ-VILKIENĖ VALERIJA. Gimė 1930 m. balandžio 21 d. Kaune. Bibliotekininkė, fotomenininkė, dailininkė mėgėja. 1954–1962 m. dirbo Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. Vienerius metus buvo direktoriaus pavaduotoja, o 1955–1962 m. vadovavo bibliotekai. Gyvendama Šiauliuose reikalavo, kad kad Šiaulių viešajai, dabartinei Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekai, būtų statomas modernus, atitinkantis visus reikalavimus, pastatas. Dalyvavo Šiaulių visuomeniniame gyvenime, buvo miesto tarybos deputatė, liaudies teismo tarėja. 1966–1977 m. dirbo Lietuvos respublikinėje (dabar M. Mažvydo) bibliotekoje. Sudarė literatūros rodyklę „Julius Janonis“ (1957). Šiuo metu dalyvauja meniniame Lietuvos gyvenime. 1983–2007 m. surengė 20 personalinių fotografijos parodų, 1997–2006 m. – 9 piešinių parodas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė (1979). Lietuvos nusipelniusi kultūros švietimo darbuotoja (1962).
KNIZIKEVIČIENĖ BIRUTĖ. Gimė 1920 m. kovo 20 d. Joniškyje. Bibliotekininkė, bibliografė, kraštotyrininkė. 1951 m. pradėjo dirbti bibliografe Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. Organizavo kraštotyros kartoteką „Šiaulių kronika“. 1961 m. skiriama Bibliografijos skyriaus vedėja. Dirbdama, 1963 m. baigė bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete. 1981–1984 m. dirbo Kraštotyros skyriaus vedėja, 1984–1992 m. buvo bibliotekininkė, konsultantė kraštotyrai. Sudarė bibliografijos rodykles „Jovaras“(1964), „Šiauliai“ (su N. Monstvilaite, 1970), „Bibliografija. Kraštotyra. Mokslinė informacija“ (1979), „Bibliografija. Bibliotekinė kraštotyra“ (1986), bukletą „Šiaulių viešoji biblioteka“ (1978). Rankraščiais parengė apie 30 kraštotyros darbų, iš jų svarbesni: „Šiaulių senųjų kapinių antkapių užrašai“, „Sukilėlių kalnelis“, „Šiaulių kultūros raida“, „Zubovai ir Šiaulių kraštas“, „V. Kapsuko gatvė Šiauliuose“ (su D. Darbutiene, E. Rimkūniene) ir kt. Sudarinėjo „Šiaulių kalendorius“ (1981–1995). Paskelbė publikacijų kraštotyros, Šiaulių istorijos, bibliotekininkystės, bibliografijos klausimais miesto ir respublikos spaudoje. Lietuvos kraštotyros draugijos narė. Nusipelniusi Lietuvos kultūros švietimo darbuotoja (1990). Už kraštotyros veiklą apdovanota Mikelio prizu (1989). Garbės kraštotyrininkė (1990), Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narė (1995).

Išėjusios Anapilin
BARASIENĖ TERESĖ. Gimė 1937 m. sausio 1 d. Vadžgirio kaime (Raseinių r.). Mirė 2005 m. rugpjūčio 19 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, bibliografė. 1968 m. pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. Buvo metodininke Vaikų literatūros skyriuje, 1978–1990 m. vadovavo Metodikos skyriui, organizavo Šiaulių regiono viešųjų bibliotekų darbą. Nuo 1991 m. iki mirties dirbo bibliotekininke Abonemento skyriuje. Domėjosi kraštotyros veikla, buvo kraštotyros draugijos narė (nuo 1968). Rankraščiais paliko pluoštą kraštotyros darbų: bibliografinę rodyklę „Šiaulių viešosios bibliotekos metodininkės“, rašė Metodikos skyriaus metraščius bei kronikas. Jos parengti darbai eksponuoti respublikinėse bei miesto kraštotyros darbų parodose.
BUGAILIŠKIENĖ-GRUZDYTĖ ONA. Gimė 1888 m. sausio 18 d. Suvartuvoje (Kelmės r.). Mirė 1970 m. sausio 28 d. Vilniuje. Bibliotekininkė, pedagogė. 1899–1906 m. mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1903–1904 m. lankė J. Jablonskio vadovaujamus lietuvių kalbos kursus, Peterburge studijavo teisę, vėliau – pedagogiką ir gamtos mokslus. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje. Grįžusi apsigyveno Šiauliuose, čia mokytojavo V. Zubovo pradžios mokykloje Gubernijos dvare. Vėliau dirbo mokytoja Šilo Pavėžupyje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, dirbo Iždo rūmuose Petrograde. 1918 m. grįžo į Šiaulius, ištekėjo už P. Bugailiškio. 1921 m. pradėjo dirbti naujai įsteigtoje bibliotekoje – Valstybinio centrinio knygyno Šiaulių skyriuje. Dvylika metų (iki 1933 m.) vadovavo šiai bibliotekai. Sukūrė gausią (23 000 leidinių) ir atvirą, miesto visuomenei reikalingą kultūros įstaigą. 1927–1932 m. „Bibliografijos žiniose“ buvo spausdinamos jos parengtos Valstybinio centrinio knygyno Šiaulių skyriaus darbų apyskaitos. Išėjusi iš bibliotekos, dirbo Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyriaus vaikų skaitykloje. 1945 m. persikėlė gyventi į Vilnių, 1947–1951 m. dirbo Lietuvių literatūros ir kalbos instituto bibliotekoje, tvarkė fototeką. Nuo 1931 m. buvo Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė
KAŠKELIENĖ JANINA. Gimė 1932 m. rugpjūčio 19 d. Roblių kaime (Rokiškio r.). Mirė 2012 m. spalio 17 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė. 1955 m. pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. 1955–1962 m. buvo direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams. 1963 m. skiriama bibliotekos direktore. Bibliotekai vadovavo daugiau negu 26-erius metus, iki 1989 m. Būdama pensinio amžiaus, 1989–1997 m. dirbo bibliotekininke Vaikų literatūros ir Periodikos skyriuose. Vadovaudama bibliotekai rūpinosi naujų bibliotekos rūmų projektavimu bei statyba. Rūmų statybos metais (1975–1977) darbus teko organizuoti sunkiomis sąlygomis. Daug pastangų reikalavo persikėlimas iš senų patalpų ir įsikūrimas naujajame pastate. Dalyvavo kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. 1958–1974 m. buvo renkama į Šiaulių miesto kultūros darbuotojų profsąjungos komitetą, buvo šio komiteto pirmininkė (1969–1974). Priklausė Lietuvos „Žinijos“ draugijai, buvo „Knygų bičiulių“ draugijos prezidiumo narė, dainavo Šiaulių „Jovaro“ ansamblyje. Nusipelniusi Lietuvos kultūros švietimo darbuotoja (1975).
PIVORIENĖ GENĖ. Gimė 1932 m. sausio 3 d. Jurgaičiuose (Plungės r.). Mirė 2011 m. gruodžio 20 d. Vilniuje. Pedagogė, bibliotekininkė, žurnalistė. 1956 m. pradėjo dirbti Šiaulių miesto vaikų bibliotekoje. 1959 m. įsidarbino Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. Dirbo Skaityklos vedėja, vyr. bibliografe, nuo 1966 m. – direktoriaus pavaduotoja mokslo daliai. Išėjusi iš bibliotekos ilgai dirbo žurnaliste Šiaulių miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: vadovavo Šiaulių miesto moterų tarybai, tarpžinybinei bibliotekų tarybai, buvo Liaudies teismo tarėja, „Žinijos“ draugijos narė. Išsikėlus gyventi į Vilnių dalyvavo ten veikiančio šiauliečių klubo veikloje.
VAIŠVILIENĖ ALDONA. Gimė 1928 m. lapkričio 8 d. Biržuose. Mirė 1998 m. lapkričio 15 d. Šiauliuose. Bibliotekininkė, tautodailininkė. 1953 m. pradėjo dirbti Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje. Dirbdama studijavo bibliotekininkystę Vilniaus universitete. Baigusi mokslus, 1960 m. paskirta Muzikinės literatūros skyriaus vedėja ir šiame poste dirbo iki 1984 m. Vedė muzikos pamokėles jaunimui, vadovavo Kultūros liaudies universiteto muzikos fakultetui. Laivalaikiu mezgė, kūrė gobelenus, kilimus. Surengė keletą autorinių rankdarbių parodų, dalyvavo Šiaulių krašto tautodailininkų parodose. Nuo 1966 m. buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.

Pagal Danutės Darbutienės parengtą „Biobibliografinį žodyną“. Papildė Danutė Kazlauskienė.

Šiaulių bibliotekos tarpukaryje.
P. Višinskio bibliotekos archyvo nuotr.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka iki 1977 metų veikė net devyniose miesto vietose.
P. Višinskio bibliotekos archyvo nuotr.