Lina JUREVIČIŪTĖ
Šiaulių apskrities ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje chemine medžiaga nuplikyti devyni kūdikėliai. Ši prieš keletą dienų visą šalį apskriejusi žinia turbūt nepaliko nė vieno abejingo. Nors iš pradžių Šiaulių gimdyklos medikai ir atsakingi darbuotojai teisinosi nieko nesumaišę, tačiau paaiškėjo, jog kasdieniam kūdikių tualetui buvo naudojama tam neskirta medžiaga.

Tiems žmonėms, kuriems neteko pabuvoti Šiaulių senuosiuose gimdymo namuose, ši istorija gali pasirodyti kaip nelaimingas atsitiktinumas, tačiau čia gimdžiusios šiaulietės ir apskrities moterys „Šiaulių naujienoms” papasakojo ne vieną šokiruojančią istoriją, privertusią susimąstyti – vieną dieną tai turėjo įvykti.

Kūdikio, ypač pirmagimio gimimas šeimos gyvenimą apverčia aukštyn kojomis. Nauja gyvybė reikalauja kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą ir pradėti naują, kitokį gyvenimą. Todėl natūralu, kad pirmą kartą gimdančios moterys išgyvena ne tik didelius skausmus, bet ir įtampą, stresą, nerimą, kad tik vaikelis gimtų sveikas, kad tik viskas būtų gerai. Natūralu, kad pirmą kartą prie krūtinės priglaustas kūdikis moteriai kelia milijonus klausimų, į kuriuos ir turėtų atsakyti ne kas kitas, o gimdyklos personalas. Tačiau pasiklausius Šiaulių apskrities ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusių moterų, susidaro įspūdis, kad jos ne tik negavo atsakymų į rūpimus klausimus, bet ir pasijuto žeminamos.

„Nenoriu net prisiminti dienų, praleistų Šiaulių gimdykloje. Jau net nekalbu apie patalpas, kurios primena pačius baisiausius siaubo filmus. Sutinku su tuo, kad patalpų remontuoti nevertėjo, nes planuose visą laiką buvo naujoji klinika. Tačiau gimdykloje dirbantis personalas – ne ką geresnis už tas patalpas”, - mano dvejų metukų dukrelę auginanti šiaulietė Odesa.

Šiaulietei susidarė nuomonę, kad Šiaulių gimdymo namuose moterys skirstomos į dvi pagrindines grupes – gimdančias „valdiškai” ir susimokančias už gimdymą. Ji buvusi iš tų, kurios gimdė „valdiškai”. Kadangi dukrelė į šį pasaulį nusprendė ateiti anksčiau nei buvo numatyta, į gimdymą iš užsienio nespėjo grįžti dukrelės tėtis, nespėjo atvažiuoti ir kitame mieste gyvenantys moters tėvai. Laukdama greitosios medicinos pagalbos automobilio moteris dar spėjo pagriebti būtiniausius daiktus ir nuskubėjo į ligoninę.

„Vienas iš pirmųjų klausimų, kuriuos išgirdau gimdykloje, – ar aš apsiskutusi. Iš to „strioko” nesupratau, ko manęs klausia, o kai pasakiau, kad vis dėlto turiu „ežiuką”, nepasitenkinimo neslėpdama gimdyklos darbuotoja grubiai nuskuto nereikalingus plaukelius. Jaučiausi lyg išprievartauta, tačiau trauktis nebuvo kur. Po to dar sekė begalės grubių pastabų – tai ne taip guliu, tai ne taip stumiu, ne taip reaguoju. Kai dabar pagalvoju, iš kur pirmą kartą gimdanti moteris tokius dalykus gali žinoti. Niekas neprašo tūpčioti aplinkui, tačiau elementarios kultūros ir raminančio žodžio tokiais atvejais labai reikia. Iš gimdyklos išsivežiau pačius nemaloniausius prisiminimus”, - sakė moteris.

Metukų sūnelio mama Diana „Šiaulių naujienoms” sakė už gimdymą atsidėkojusi. Taip jai patarusios gimdžiusios draugės, o ginekologė pažadėjusi atvykti į gimdyklą bet kuriuo paros metu.

„Ginekologė buvo tas žmogus, kuriuo pasitikėjau ir visą nėštumo laikotarpį jaučiausi laiminga, pakylėta ir gimdymo laukiau kaip didžiausio stebuklo. Juk pasaulį turėjo išvysti mano vaikas. Buvau nusiteikusi iškęsti visus skausmus ir negandas. Negąsdino manęs ir klaiki klinikos aplinka. Tačiau kai TA diena išaušo ir atsidūriau gimdykloje, supratau, kad mano vaikelio atėjimas čia ne tik nelaukiamas, bet dar kažkam ir nakties miegą sutrukdė”, - prisiminė Diana.

"Ką čia atvedei? Pirmą kartą gimdys? Na ir įtaisei tu čia man ant nakties? Ačiū tau, kolege dar vadiniesi."

Maždaug tokį medicinos seselių pokalbį sako girdėjusi gimdymo skausmų suriesta Diana. Moteris suprato, kad moterys kalba būtent apie ją, nes viena palydėjo į gimdyklą, o kita ją pasitiko. Laukdama atvykstančios ginekologės, moteris klausiančiu žvilgsniu prašė medicinos sesers pagalbos, tačiau ši tik atšovusi, kad taip nežiūrėtų į ją. Esą kol pagimdys, jos pamaina seniai bus pasibaigusi. Suprask – ji sutrukdė darbuotojos suplanuotą ramią naktį. Padėtis pasikeitė tik ginekologei, kuriai buvo atsidėkota, atvykus. Tiesa, nemandagiosios medicinos sesers pamaina tikrai jau buvo pasikeitusi, o kitos darbuotojos buvo mandagios.

Panašių istorijų būtų galima papasakoti ne vieną ir ne dvi. Tačiau visų jų pabaiga daugmaž vienoda – Šiaulių gimdykloje gimdžiusių moterų prisiminimuose - ne skausmai gimdant ir juos atperkantis gimusio vaikelio riksmas, o baisios gimdyklos patalpos ir personalo elgesys, leidžiantis suprasti, kad prisidirbai, brangioji, dabar kentėk ir nieko neklausinėk.

„Nors esu ištekėjusi ir puikiai sutariu su vyru, tačiau Šiaulių gimdykloje pasijutau kaip paleistuvė. Personalo elgesys nuteikė taip, kad vaikelio gimimas tapo gėda. Su užuojauta žiūrėjau į gimdykloje tuo pačiu metu gimdžiusias neištekėjusias moteris. Kaip jos turėjo susitaikyti su tokiu personalo elgesiu? Juk Veronikos laikai seniai jau praeityje ir reikia džiaugtis kiekviena nauja gyvybe”, - stebėjosi dvejų metukų sūnų auginanti Karolina.

Ir tikrai A. Vienuolio apsakymo „Paskenduolė” Veronika gyveno tais laikais, kai vaikai nesusituokus buvo didžiausia nuodėmė. Panašu, kad Šiaulių gimdymo namai vis dar gyvena Veronikos laikais. Reikia tikėtis, kad atidarius net keletą dešimtmečių statytą kliniką, pasikeis ir personalo požiūris į naujos gyvybės atėjimą.