Mykolas DEIKUS Nepakanka dėvėti „Prada”, kad būtumei laisvas. Neseniai „Saulės” koncertų salėje tautinės pseudo televizinės žvaigždės iš sostinės pavarė tokią chaltūrą, kad rūgštis per kraštus su pasipiktinimu liejosi. Tačiau pasibaigus pasirodymui stojosi ir plojo net tie, kurie balsu piktinosi nesusidainavusiais, nesusirepetavusiais, o gal net „pachmielnais” žvaigždūnais.
Kas atsitiko? Provincialumas, vergo sindromas ar begalinė tolerancija mus niekinantiems?
Ko jau ko – mandagumo ir tolerancijos mums nestinga. Žinote tą anekdotą apie dvi viena virš kitos medyje tupinčias beždžiones ir „šiltą lietutį“. Žemaičiai dar turi posakį: „Sisioja ant galvos, o sako Dievo rasa krenta“.
Esame tokie tolerantiški, kad krečiant pedofilijos skandalams nacionaliniais didvyriais skelbiami prievartautojai ir ekskaliniai. Vienoje eteryje gimtadienius švenčiančioje televizijos laidoje vedėja susiriesdama liaupsino brolius Lavrinovičius, kurių, esą, laukia ir geidžia visos geltonkasės lietuvaitės.
Atleisk, Viešpatie, blondinėms ir jų prodiuseriams.
Teneįsižeidžia lygių galimybių ir ekskalinių gynėjai, tačiau prievartautoją, net ir atsėdėjusį, skelbti vos ne nacionaliniu pasididžiavimu, labai švelniai tariant, yra nepadoru. Niekšiška prieš visas išprievartautas moteris. Bet gal tik ne Lietuvoje, kur nusikaltėliai, gėjai, infantilai ir mankurtai iš televizorių ekranų viešai skystina tautai protą?
Las Scala ar Broadway‘aus scenoje a la „Saulės” kino centre ožį virkdę žvaigždūnai būtų apmėtyti hotdogais, picomis ir kokakolomis. Ne todėl, kad Brodvėjaus žiūrovai turi kokį nors ypatingai išlavintą skonį (jiems dar pasvajoti apie tautiškai išbuožintą sovietmečio išsilavinimą).
Tik laisvi žmonės jaučia savo vertę, vergai tenkinasi išėdomis nuo svetimo stalo. Tik laisvas žmogus turi savo nuomonę, kurią reiškia, tegul ir hotdogais ar pašvinkusiais kiaušiniais.
Atleiskite – bet nėra skirtumo tarp gerai pasiūtų batų ir gero koncerto. Kokybė rodo pagarbą produkcijos, meno vartotojams. Todėl jeigu galima pardavėjui į akis mesti pirmą dieną išsižiojusį apavą, kodėl nenušvilpus vietinio ar sostinės „chaltūrščiko”? Ir nepaleidus to paties bato?
Bet gal taip mano saujelė nukvėšusių ir nusenių moralistų. Nes nei moterų teisių gynėjų, nei tautinės nekaltybės sergėtojų, nei patriotų pasipiktinimo balsų nesigirdi, kai virš galvos tupinti beždžionė gamina šiltą lietutį. Maža ką – gal apie prievartautojus svajojančios moterų teisių gynėjos į batą leidžia iš smagumo, kaip tos nebrendylos, Šiaulių miesto baruose užsieniečių lakūnų vos ne kekšėmis kirkinamos? Skirtingai nei tas blogietis, kuris savo užpakalio garbę apgynė nokautu – į kito vyriškos meilės ištroškusio mūsų taikios padangės gynėjo pažiaunę.
Pastarasis mušeika kažkaip artimesnis lietuviškai dvasiai, puoselėtai prieškario inteligentų ir pokaryje pakastai su Miško Broliais. Prisitaikėliška, šliaužiojanti vergo dvasia stipriai įsikirto tautinėje sąmonėje. Ir visiškai nesvarbu, prieš ką šliaužioti – okupanto batą, apsivogusį politiką, liežuviu dirbančią prezidentę ar vos apsiplunksnavusį viščiuką, nusileidusį iš televizijos ekrano.
Gimęs šliaužioti niekada neskraidys. Nei „Prada”, nei moksliniai laipsniai, deja, dvasios neišlaisvina.
Informuojame apie parengtą Supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano teritorijoms J. Basanavičiaus, Pakruojo ir Gamybos g. priklausančioms AB „Namų detalės” koregavimą sklypuose Nr. 26 ir Nr. 27.
Planuojama teritorija: apie 3,12 ha, žemės sklypas Pakruojo g. 16 (kadastro Nr. 2901/0005:528). Nagrinėjamos teritorijos plotas 19,40 ha.
Planavimo pagrindas: Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas, 2026-03-20 Nr. A-189.
Planavimo organizatorius: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai, el. p.: info@siauliai.lt
Plano rengėjas: UAB „Poliplan“, Juodasis kelias 77C, Vilnius, tel. +37067543255, el.p.: info@poliplan.lt
Planavimo tikslai: žemės sklypų suformavimas, teritorijos naudojimo reglamento nustatymas, vadovaujants...
Informuojame apie parengtą Vyturių ir Bačiūnų gatvių ribojamo gyv. rajono detaliojo plano sprendinių koregavimą Kuosų g., Kikilių g., Gervių g. ir Bačiūnų g. ribojamame kvartale.
Planuojama teritorija: apie 8,25 ha kvartalas tarp Kuosų g., Kikilių g., Gervių g. ir Bačiūnų g. Nagrinėjamos teritorijos plotas 10,00 ha.
Planavimo pagrindas: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas, 2025-12-23 Nr. A-1017.
Planavimo organizatorius: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. +370 41 509490, el. p. info@siauliai.lt
Plano rengėjas: UAB Poliplan, Juodasis kelias 77C, Vilnius, tel. +37067543255, el.p.:info@poliplan.lt
Planavimo tikslai:...
Informuojame apie pradedamą rengti Supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano teritorijoms J. Basanavičiaus, Pakruojo ir Gamybos g. priklausančioms AB „Namų detalės“ koregavimą sklypuose Nr. 26 ir Nr. 27.
Planuojama teritorija: apie 3,12 ha, žemės sklypas Pakruojo g. 16 (kadastro Nr. 2901/0005:528) ir laisva valstybinė žemė. Nagrinėjamos teritorijos plotas 19,40 ha.
Planavimo pagrindas: Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas, 2026-03-20 Nr. A-189.
Planavimo organizatorius: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai el. p.: info@siauliai.lt
Plano rengėjas: UAB „Poliplan“, Juodasis kelias 77C, Vilnius, tel. +37067543255, el.p.: info@poliplan.lt
Planavimo tikslai: žemės sklypų suformavimas,...
Informuojame apie pradedamą rengti Prūdelio su prieigomis ir Senųjų žydų kapinių teritorijos Šiauliuose detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) koregavimą, Detaliuoju planu suformuoto sklypo Nr. 4 ribose.
Planuojama teritorija: apie 11,5192 ha, Detaliuoju planu suformuotas sklypas Nr. 4, esantis tarp Dubijos, D. Poškos g., Šiaulių miesto senųjų žydų kapinių, Prūdelio tvenkinio, Paprūdžio g. ir gyvenamaisiais namais užstatytos teritorijos, Šiauliuose. Nagrinėjamos teritorijos plotas 18,00 ha.
Planavimo pagrindas: Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas, 2026-03-25 Nr. A-202.
Planavimo organizatorius: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai el. p.: info@siauliai.lt
Planavimo...
Šiauliuose veikianti orlaivių techninės priežiūros bendrovė „Airhub Aviation“ antradienį savo lėktuvų angare subūrė daugiau nei 200 techninių sričių studentų, specialistų ir švietimo įstaigų atstovų iš Šiaulių, Radviliškio ir Joniškio.
Čia pagrindiniu akcentu tapo bendras siekis, kad Šiaulių regione būtų rengiami augančiam aviacijos sektoriui reikalingi specialistai. Kitais metais bendrovė Šiauliuose planuoja priimti daugiau nei 100 naujų darbuotojų, o artimiausiuose plėtros planuose – ir dar vienas orlaivių techninės priežiūros angaras, kuris papildomai sukurtų dar 250 darbo vietų Šiauliuose.
Su renginio dalyviais Šiauliuose susitiko ir „Airhub Aviation“ ambasadorius, Dakaro ralio...
2026 m. rugsėjo 11-ąją Šiaulius užliejo jubiliejinis miesto gimtadienio šurmulys. Nuo pat ryto gyvybės nestigo miesto bulvare, aikštėse ir kitose erdvėse, o vakarop šventė pasiekė didžiausią pagreitį – pagrindinėmis miesto gatvėmis nusidriekė kone 7 tūkst. žmonių subūrusi šventinė eisena „Šiauliai šviečia“, lydima įspūdingos motorizuotos kolonos. Tūkstantinis šventės dalyvių srautas galiausiai susitiko Šiaulių miesto centrinio parko estradoje, kur miestą suvienijo bendros dainos, o sceną vienas po kito užėmė ryškūs Lietuvos muzikos atlikėjai. Antroji „Šiaulių dienų 790“ diena tapo viena tų, kai šventė buvo ne vien miesto...
2026 m. rugsėjo 13 d. Prisikėlimo aikštėje keturias dienas trukusį jubiliejinį Šiaulių miesto gimtadienį vainikavo pirmą kartą surengti „Geltoni vėlyvieji pusryčiai („brunch“)“. Po intensyvių šventės dienų, pripildžiusių miestą muzikos, įspūdingų reginių, tūkstantinių susibūrimų ir įvairiausių patirčių, sekmadienį Šiauliai susitiko kiek kitaip – prie bendro stalo. Geltonai nusidažiusi miesto širdis tapo jaukia susitikimų, muzikos ir bendrystės erdve, kurioje šiauliečiai ir miesto svečiai mėgavosi paskutinėmis 790-ojo miesto gimtadienio akimirkomis.Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė, organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Keturias dienas Šiauliuose skambėjusi muzika, miesto gatves užlieję tūkstančiai žmonių,...
Šiauliuose pastaraisiais metais ryškūs rezultatai fiksuojami įvairiose švietimo srityse – nuo augančio studentų skaičiaus aukštosiose mokyklose ir didėjančios profesinio mokymo paklausos iki tarptautinių mokinių pasiekimų, švietimo kokybės vadybos ir mokymosi visą gyvenimą stiprinimo. Miesto švietimo bendruomenės pasiekimai atsispindi tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose įvertinimuose.
Šiauliuose sparčiausiai auga studentų skaičius
Vertinant studentų skaičiaus pokytį Lietuvos universitetuose, Šiauliai išsiskiria didžiausiu augimu tarp visų Lietuvos miestų. Palyginus 2025–2026 mokslo metų duomenis su 2021–2022 mokslo metų duomenimis, universiteto studentų skaičius Šiauliuose išaugo net 37,4 proc.
Miestas
2021–2022
2025–2026
Pokytis
Augimas
Šiauliai
1 077
1 480
+403
+37,4 %
Vilnius
41 262
45 902
+4 640
+11,2 %
Klaipėda
3...
Šiauliams minint 790-ąjį miesto gimtadienį, miestas sulaukė ypatingo tarptautinio įvertinimo – tapo UNESCO Pasaulinio besimokančių miestų tinklo (Global Network of Learning Cities, GNLC) nariu. Tai reikšmingas pripažinimas miestui, kuris nuosekliai kuria aplinką, kurioje mokymasis vyksta visą gyvenimą, o žiniomis, patirtimi ir atsakomybe dalijasi visa bendruomenė.
Narystė UNESCO Besimokančių miestų tinkle patvirtina, kad Šiauliuose mokymasis suprantamas kur kas plačiau nei formalusis ugdymas. Tai nuolatinis procesas, apimantis visas gyvenimo sritis – nuo pilietiškumo, skaitmeninių įgūdžių ir profesinio tobulėjimo iki kultūros, aplinkosaugos, savanorystės ir bendruomeniškumo.
Šiauliuose mokymasis vyksta ne tik...
Šiaulių miesto savivaldybė griežtai nepritaria Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlomam reguliavimui, pagal kurį savivaldybėje galėtų būti įvestas tiesioginis valdymas – pati griežčiausia valstybės intervencijos į savivaldą forma – vien dėl to, kad per nustatytą terminą nepateikiamas formalus pareiškimas apie tarybos daugumos sudėtį. Šiaulių meras dėl to jau kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją.
Dėl įstatymų projektų Šiaulių miesto savivaldybės pateiktose pastabose pažymima, kad Šiaulių miesto taryba šiuo metu veikia nesusiformavus oficialiai daugumai, tačiau sėkmingai priima sprendimus ir vykdo visas savivaldos funkcijas – tai, savivaldybės teigimu, įrodo,...
Pastaruoju metu pastebimos suaktyvėjusios sukčių pastangos „Google“ platformoje – jie vis dažniau reklamuoja netikras nuorodas, vedančias į suklastotus interneto banko puslapius. Įsigiję bankų ar kitų žinomų įstaigų pavadinimus kaip reklaminius raktažodžius, sukčiai savo nuorodas gali iškelti paieškos rezultatų viršuje. Todėl spustelėjus pirmą pasitaikiusį rezultatą galima patekti ne į banko, o į sukčių svetainę ir joje atskleisti savo prisijungimo duomenis. Vizualiai tokios svetainės gali atrodyti beveik identiškai tikram interneto bankui, tad jas atskirti dažnai galima tik atidžiai patikrinus svetainės adresą. Kaip atpažinti tikrą interneto banką ir...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvos ryšio operatorių blokuotų skambučių skaičius antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 5 kartus (79,9 proc.) iki 2,78 mln., o blokuotų apgaulingų trumpųjų žinučių (SMS) skaičius – 42,1 proc. iki 1,22 mln. Nors antrąjį ketvirtį blokuotų skambučių ir SMS skaičius sumažėjo, tai nereiškia, kad buvo mažiau blokuojama ar neveikė prevencinės priemonės, pažymi RRT ekspertai, bei ragina gyventojus ir verslą toliau išlikti budriais.
„Dėl sėkmingai veikiančių operatorių įdiegtų filtravimo priemonių sukčiams nebeapsimoka generuoti apgaulingus skambučius su užkeistais lietuviškais numeriais...
Prasidėjus moksleivių atostogoms ir įsibėgėjant vasaros sezonui, nemaža dalis šalies gyventojų ilgesniam laikui paliks namus be priežiūros – ilsėsis ar keliaus Lietuvoje, lankysis užsienio šalyse. Deja, tačiau vasarą padaugėja situacijų, kai palankias aplinkybes pasidarbuoti ilgapirščiams sukuria patys gyventojai viešai dalindamiesi kelionių įspūdžiais arba palikdami kitus ženklus, jog namuose ilgą laiką nieko nėra.
Kaip atskleidė draudikų užsakymu atliktas tyrimas, nemažos dalies gyventojų namuose turimo turto vertė siekia dešimtis tūkstančių eurų, todėl net viena vagystė gali atnešti didelių nuostolių.
Remiantis tyrimo duomenimis, didžioji dalis šalies gyventojų (26 proc.) nurodo...
Keturi „Capital Badminton Club“ (CBC) sportininkai iš Vilniaus žengia į vieną aukščiausio lygio turnyrų savo karjeroje. Danielius Beržanskis, Domas Pakšys, Jorūnė Šalnaitė ir Jorė Kavaliauskaitė pateko į Suomijoje vykstančio „CLASH OF CLANS Arctic Open 2026 powered by YONEX“ pagrindinį turnyrą, kuriame varžosi pasaulio badmintono elitas.
Spalio 6–11 dienomis Vantos „Vantaan Energia Areena“ vykstantis „Arctic Open“ priklauso HSBC BWF World Tour Super 500 kategorijai. Tai viena aukščiausių pasaulio badmintono turnyrų kategorijų, o šių metų varžybų prizinis fondas siekia 500 tūkst. JAV dolerių.
CBC turnyre atstovaus dvi Lietuvos poros:...
Netrukus startuos naujasis paralimpinės trenerių akademijos sezonas – „Treneriai treneriams“. Šį kartą akademijos mokymuose jau su žmonėmis su negalia dirbantys treneriai savo patirtimi ir žiniomis dalinsis su treneriais, kurie iki šiol dar neturėjo paralimpinio sporto ir darbo su paraatletais patirties.
Praėjusiais metais startavęs Lietuvos paralimpinio komiteto ir partnerių įgyvendinamas projektas pirmajame sezone dėmesį skyrė treneriams, kurie dirba su žmonėmis su negalia. Tuomet jiems buvo suteiktos naujausios žinios, praktiniai įgūdžiai bei motyvacija tęsti darbus. Išleidusi pirmąją absolventų kartą, akademija atsigręžė į trenerius, kuriems dar neteko treniruoti žmonių...
Lietuvos futbolui kategoriškas Kesminas: „Dabar jau visiškas akligatvis“
Rinktinių pertrauka baigėsi, o Lietuvos rinktinės rezultatai optimizmo nesuteikė. Naujoje „7 pridėtos minutės“ laidoje futbolo komentatoriai Nerijus Kesminas ir Ervinas Kvitkauskas daugiausiai dėmesio skyrė Lietuvos futbolo būklei, neišpildytiems tikslams ir permainoms.
Laidos vedėjai taip pat aptarė Cristiano Ronaldo konfliktą su Portugalijos rinktinės treneriu Jorge Jesusu bei naują posūkį ilgai besitęsiančioje „Manchester City“ finansinių pažeidimų byloje. Tradiciškai laidos pabaigoje Kesminas ir Kvitkauskas pateikė savo prognozes į eterį sugrįžtančioms klubinio futbolo rungtynėms.
Kesminas: rinktinė atsirėmė į realybės sieną
Lietuvos rinktinės problemos neišnyko ir...
2026 m. spalio 6 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje aštuoni Kultūros centro gyvavimo dešimtmečiai susijungė į vieną sceninį pasakojimą – čia įvyko 80-mečiui skirtas renginys „Aštuoniasdešimt įkvėpimų“. Teatralizuotame muzikiniame vakare simboliškai prabilo pats Kultūros centras, o jo istorija atgijo per aktoriaus žodį, Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) muziką, šiuolaikinius vizualinius sprendimus ir istorinius vaizdus. Jubiliejus tapo ne tradiciniu žvilgsniu į praeitį, o pasakojimu apie aštuonis dešimtmečius čia kūrusius žmones, jų paliktą pėdsaką ir iki šiol gyvą kūrybos tradiciją.Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Renginyje pasirinkta...
Pirmąjį spalio savaitgalį Pakruojo dvare iškilmingai atidarytas rudens gausos festivalis „Barokinis ruduo“, kuris jau pirmosiomis dienomis sulaukė tūkstančių lankytojų. Atvykusieji dvare išvydo nusidriekusius milžiniškus barokinius ornamentus, kuriems sukurti panaudota daugiau nei 80 tonų regione užaugintų daržovių ir vaisių bei galėjo pasinerti į barokinės mugės šurmulį, kupiną iš kito laikmečio atkeliavusių personažų ir (ne)suvaidintų nutikimų. Lankytojai sutartinai stebėjosi, kad tokį reginį Lietuvoje mato pirmą kartą. Taipogi džiaugėsi galimybe rudeniu mėgautis ten, kur įspūdingai gražu ir jauku, o galimybė bent trumpam nusikelti keliais šimtmečiais atgal leido atrasti...
Ar kasdienėje aplinkoje esantis daiktas gali tapti meno kūrinio pradžia? O gal prisiminimą, pojūtį ar nuotaiką galima išreikšti ne žodžiais, o spalva, forma, faktūra ar vaizdu? Į šiuos klausimus praktiniu būdu kviečia pažvelgti (AV17) galerijos organizuojamas asmenims su negalia skirtas edukacinių dirbtuvių ciklas „Kūrybinės galios (at)gavimas“. Prieš trejus metus Vilniuje ir Kaune pradėtas projektas šiemet išaugo – pirmą kartą kūrybinės dirbtuvės rengiamos ir Šiauliuose bei Panevėžyje.
Spalio 15–23 dienomis Šiaulių sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Viltis“ bei asociacijoje „Šiaulių lietaus vaikai“ 12–60 metų dalyviai kartu su...
Dr. Benas Gabrielis Urbonavičius, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Fizikos katedros docentas
2026 metų Nobelio fizikos premija spalio 6 dieną paskirta JAV dirbančiam belgų fizikui Francisui Halzenui. Įvertintas jo lemiamas indėlis kuriant Antarktidoje veikiančią „IceCube“ observatoriją ir atrandant didelės energijos kosminius neutrinus. Šis pasiekimas – galimybė tyrinėti Visatos vietas ir procesus, apie kuriuos vien šviesa negali papasakoti.
Neutrinai – labai mažos, elektros krūvio neturinčios dalelės. Jų gausu...
Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau perima dalį užduočių, kurias iki šiol atlikdavo inžinieriai, o skaitmeniniai modeliai leidžia išbandyti sprendimus dar prieš jiems tampant realiais produktais. Tačiau technologijoms perimant dalį techninio darbo, keičiasi ne tik darbo įrankiai – iš naujo apibrėžiama ir tai, ką ateityje turės mokėti patys inžinieriai.
Vien tik gebėjimo suprojektuoti detalę ar valdyti konkrečią programą gali nebeužtekti. Ekspertai įspėja: sudėtingėjant technologijoms, vis svarbiau tampa suprasti, kaip atskiri sprendimai veikia...
Lietuvos vardas nuskambėjo tarp geriausių Europos jaunųjų tyrėjų. Rugsėjo 27 d. Kylyje (Vokietija) pasibaigusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse mūsų šalies atstovė Jogailė Grincevičiūtė pelnė EIROforum specialųjį prizą. Šis konkursas kasmet suburia talentingiausius mokinius iš Europos ir kitų pasaulio šalių, pristatančius savo mokslinius tyrimus.
Vilniaus privačios gimnazijos absolventei Jogailei Grincevičiūtei sėkmę konkurse atnešė darbas „Tetrafluoro-izobutilamino benzensulfonamidų sintezė ir karboanhidrazių I, II, IX izoformų slopinimo tyrimai“ (darbo vadovas Mantas Žvirblis).
Jogailei mokslinio darbo...
Rakečių sportas, ypač pastaraisiais metais išpopuliarėjęs padelis, į aikšteles pritraukia ir tuos, kurie sportuoja nereguliariai ar prie aktyvesnio gyvenimo būdo grįžta po ilgesnės pertraukos. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas žaidimas kūnui gali tapti rimtu išbandymu – staigūs sustojimai, posūkiai ir krypties keitimai reikalauja ne tik ištvermės, bet ir jėgos, pusiausvyros bei geros judesių kontrolės. Specialistės primena, kad krūvį svarbu derinti prie dabartinio fizinio pasirengimo ir nepasikliauti vien ankstesniais įgūdžiais ar entuziazmu.
BTA draudimo duomenimis, 2026 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais registruota beveik 4,6 tūkst. su traumomis susijusių...
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Evaldas Stankevičius
100 kg sveriančiam žmogui numetus 1 kg, Lietuvos sveikatos sistemai tenkantis poveikis gali siekti apie 24 Eur mažesnių viešųjų sveikatos išlaidų per metus.
2026 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) Lietuvos modelis pateikia vertinimą, kuriame nutukimo paplitimo sumažėjimas iki geriausius rezultatus turinčių valstybių ketvirčio lygio siejamas su 3,3 proc. mažesnėmis sveikatos išlaidomis, apie 0,8 proc. didesniu BVP ir maždaug 845 mažiau priešlaikinių mirčių per metus.
Lietuvos 2025 m. ekonomikos mastu tai atitinka maždaug 211,3 mln. Eur...
Rudenį dalis žmonių pastebi, kad rytais sunkiau keltis, dieną trūksta energijos, o vakare greičiau apima mieguistumas. Prie tokios savijautos gali prisidėti trumpėjančios dienos, mažesnis natūralios šviesos kiekis ir pasikeitęs kasdienis ritmas.
Vis dėlto nuovargio nereikėtų automatiškai nurašyti metų laikui. Jį gali lemti miego trūkumas, įtampa, nepakankamas fizinis aktyvumas, mitybos pokyčiai ar tam tikrų medžiagų trūkumas.
Svarbu stebėti ne tik energijos lygį, bet ir tai, kiek ilgai nuovargis tęsiasi bei ar jis trukdo kasdieniam gyvenimui. Trumpalaikis vangumas ir nuolatinis, ryškus nuovargis nėra tas pats.
Kodėl rudenį gali sumažėti energijos?
Vienas...
Iš viso pasaulyje žinoma daugiau nei 7,5 tūkst. obuolių veislių, besiskiriančių skoniu, aromatu, išlaikymo savybėmis ar sultingumu. Tačiau kiekvieną rudenį daugybė tautiečių laukia šviežio vietinio derliaus, kuris jau atkeliavo į lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves. Obuolius virš 30 metų auginančio ūkio atstovė pasakoja apie šios veiklos iššūkius, skirtingų veislių skonio skirtumus ir dalijasi dviem retesniais obuolių patiekalų receptais.
„Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimo skyriaus vadovė Julija Butkevič dalijasi, kad sulaukus naujo šviežių, vietos ūkiuose užaugintų, obuolių derliaus, pasimėgauti jai suskuba daugelis pirkėjų. Lietuvos ūkininkų užaugintas...
Įprastą juodą kavą neretai pakeičia įvairiais priedais gardinami kavos gėrimai: karamelinis makiatas, moka, vanilinė ar pistacijų latė, taip pat afogatas. Nors juos įprasta ragauti kavinėse, daugelį šių gėrimų nesunkiai galima pasigaminti ir namuose – tam pakanka vos kelių kasdienių ingredientų, o vieno puodelio kaina yra net kelis kartus mažesnė nei tokį patį perkant kavinėje. Tarptautinės kavos dienos proga žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ pasakoja, kaip kavinių įkvėptus gėrimus pasigaminti patiems, ir dalijasi vieno iš rudens favoritų – prieskoninės avižų latės receptu.
„Kava daugeliui jau seniai nebėra...
Kalėdinis stalas dažnai tampa vienu svarbiausių šventės akcentų, todėl jo serviravimą verta apgalvoti iš anksto. Darnų vaizdą padeda sukurti ne pavienės detalės, o tarpusavyje suderinta staltiesė, indai, servetėlės ir dekoracijos. Svarbu pasirinkti aiškią spalvinę kryptį ir neperkrauti stalo per dideliu kiekiu puošybos.
Pradėkite nuo staltiesės
Staltiesė sukuria pagrindą visam serviravimui, todėl ją geriausia pasirinkti pirmiausia. Klasikiniam Kalėdų stalui tinka balta, kreminė, raudona, žalia ar tamsesnių atspalvių tekstilė. Jei staltiesė yra ryški arba dekoruota raštais, likusius elementus verta rinktis santūresnius. Renginio Partneris siūlo įvairių kalėdinių staltiesių, kurias galima...
Ar jausmus galima paaiškinti chemija, o žmogaus vidinę būseną – biologiniais procesais? Šiuos ir kitus klausimus kelia šiuolaikinės britų dramaturgės Lucy Prebble pjesė „Poveikis“, pasakojanti apie klinikinį naujo antidepresanto tyrimą, kurio metu tarp dviejų savanorių užsimezga meilės istorija. Spalio 16 ir 17 dienomis premjera įvyks Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje. Spektaklį režisuoja Justinas Vinciūnas, savo kūryboje dažnai nagrinėjantis vidinius išgyvenimus ir žmonių tarpusavio santykius.
Jolanta Garnytė
Kaip atradai šiuolaikinės britų autorės L. Prebble pjesę „Poveikis“? Kas joje labiausiai sudomino ir paskatino imtis šio pastatymo?
„Poveikio“...
Lapkričio pradžioje Vilniuje koncertuos garsioji akordeono virtuozė Ksenija Sidorova. Žavioji Latvijos atlikėja, laikoma ryškiausia klasikinio akordeono ambasadore pasaulyje, kiekviename pasirodyme įtaigiai sujungia išskirtinį techninį meistriškumą ir gilią muzikinę išraišką. Kritikai ją giria už „energiją, stilių, laikyseną ir nepriekaištingą virtuoziškumą“ („ZealNYC“), o jos pasirodymus apibūdina kaip „atskleidžiančius naujas muzikos prasmes“ („The Telegraph“).
Rygoje gimusi ir savo močiutės įkvėpta groti akordeonu, šiandien Ksenija Sidorova keliauja po visą pasaulį, pasirodydama prestižinėse pasaulio koncertų salėse su aukščiausio kalibro kolektyvais. Vien praėjusį sezoną atlikėja grojo su Toronto simfoniniu, Čikagos simfoniniu ir...
Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas žino, kaip dirbti ir kaip švęsti gyvenimą. Po dešimtmečio pertraukos ir pusantrų metų atkaklaus darbo gydymo įstaigoje vėl garuoja naminė sriuba. Čia sugrįžo bendruomenės taip laukta virtuvės Meka. „Maistas ne tik gydo, bet ir jungia mus“, – įsitikinusi ligoninės komanda, vadovo pakviesta kartu švęsti ilgai lauktų virtuvės sugrįžtuvių.
Kai susitinka Argentina, Teksasas ir Raseiniai
Po pusantrų metų atkaklaus darbo Raseinių ligoninės puodai vėl užkaisti. Čia ir vėl gaminamas maistas, o jo kvapas, rodos, iš naujo pratina ligoninės sienas prie to, kas kažkada...
Kiekvieną pavasarį ir rudenį, prasidėjus padangų keitimo sezonui, Lietuvoje vėl išryškėja klausimas – kur keliauja naudoti nebetinkamos padangos?
Nors šalyje veikia jų surinkimo ir tvarkymo sistema, pamiškėse, pakelėse ar prie konteinerių vis dar galima išvysti paliktų padangų. „Padangų importuotojų organizacijos“ (PIO) teigimu, problema nėra vien atliekų surinkimas. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad visa grandinė – nuo padangos pateikimo Lietuvos rinkai iki jos surinkimo ir perdirbimo – veiktų skaidriai ir atsakingai.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2024 metais Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta beveik 35,5 tūkst. tonų daugiau...
Minint tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, spalio 1-ąją, ekspertai pabrėžia, kad senjorai yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių. Remiantis Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, 41 proc. visų žuvusių pėsčiųjų ir 63 proc. viešajame transporte sužeistų keleivių pernai sudarė pagyvenę žmonės. Už šių skaičių slypi įprastinės kasdienių kelionių situacijos – pėsčiųjų perėjos kirtimas, įlipimas į viešąjį transportą, vietos atsisėsti ieškojimas ar pasiruošimas išlipti.
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius pažymi, kad pagyvenusių žmonių saugumo situacija eisme blogėja, todėl šios problemos negalima palikti nuošalyje.
2025 m. iš...
Vokietijos automobilių gamintojas BMW oficialiai pristatė naujos kartos 3 seriją, kurioje pirmą kartą debiutuoja tik elektra varomas sedanas „BMW i3“, sukurtas ant koncerno „Neue Klasse“ technologinės architektūros. Premjeros metu pristatytos dvi šio elektromobilio versijos, o „BMW i3 50 xDrive“ galės viena įkrova įveikti net iki 912 kilometrų pagal WLTP standartą.
„BMW 3 serija jau daugiau kaip penkis dešimtmečius yra vienas ryškiausių markės charakterį apibrėžiančių modelių, todėl visiškai elektrinės jos versijos debiutas yra svarbus etapas. Naujasis „BMW i3“ parodo, kaip stipriai per vieną modelių kartą pažengė elektromobilių...
Termostato nustatymai nepasikeitė, kambariuose tebėra 21 laipsnis, tačiau po pirmos šaltos savaitės elektros sunaudojama daugiau. Toks pokytis gali suneraminti, nors nebūtinai reiškia gedimą. Atšalus orams namas greičiau praranda šilumą, o siurbliui ją paimti iš lauko oro ir perduoti į šildymo sistemą reikia daugiau elektros.
„Gavus didesnę sąskaitą, pirmiausia verta pasižiūrėti, kas pasikeitė – elektros kaina ar sunaudotas kiekis. Jei kilovatvalandžių daugiau, svarbu prisiminti, kokie tuo metu buvo orai. Vien iš sumos eurais apie siurblio darbą spręsti sunku“, – sako daugiau kaip milijoną klientų Lietuvoje aptarnaujančios energetikos...
Terasa dažnai tampa namų pratęsimu – vieta, kur galima atsipalaiduoti, išgerti kavos, priimti svečius ar tiesiog pabūti gryname ore. Tačiau patogi lauko erdvė nesusikuria vien tik pastačius baldus. Jaukumą lemia daugybė detalių: tinkamas erdvės išplanavimas, apšvietimas, tekstilė, spalvų deriniai ir sprendimai, kurie leidžia terasa naudotis skirtingais metų laikais.
Kuriant terasą svarbu galvoti ne tik apie tai, kaip ji atrodys, bet ir kaip bus naudojama kasdien. Vieniems svarbiausia patogi vieta rytinei kavai, kitiems – erdvė vakariniams susitikimams ar poilsiui po darbo. Kai terasa pritaikyta realiems poreikiams, ji...
Nors 85 proc. gyventojų savo namuose jaučiasi saugūs, įvairias apsaugos priemones turi tik 39 proc. apklaustųjų. Ekspertų teigimu, toks jausmas dažnai remiasi kasdieniu įspūdžiu: namuose ramu, aplinka pažįstama, rimtesnių incidentų iki šiol nebuvo. Tačiau rudenį, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, verta iš naujo įsivertinti, kuo šis saugumo jausmas iš tiesų pagrįstas.
Praėjusiais metais atlikto Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, saugumo jausmą namuose dažniausiai kuria tai, ką žmonės gali įvertinti kasdien: kaimynystė (62 proc.), durų ir spynų tvirtumas (60 proc.), lauko apšvietimas bei gyvenimas kartu su kitais šeimos...
Perlai jau daugelį metų laikomi vienu iš išskirtiniausių juvelyrikos pasirinkimų. Jų populiarumą lemia ne tik subtili išvaizda, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų stilių bei progų. Skirtingai nei trumpalaikės mados detalės, perlų papuošalai dažnai pasirenkami dėl savo klasikinio charakterio ir galimybės išlikti aktualiems ilgą laiką.
Perlų papuošalai dažnai siejami su elegancija, rafinuotumu ir ypatingomis progomis, tačiau šiandien jie gali būti derinami ne tik prie šventinės aprangos. Tinkamai parinktas perlų aksesuaras gali tapti kasdienio įvaizdžio dalimi ir suteikti jam daugiau išskirtinumo.
Kodėl perlai laikomi nesenstančia juvelyrikos klasika
Perlų išskirtinumas...
Sveikai odos išvaizdai svarbi ne viena priemonė, o nuosekli ir subalansuota priežiūros rutina. Oda kasdien susiduria su temperatūros pokyčiais, sausu oru, tarša, makiažu ir kitais aplinkos veiksniais, todėl jai svarbu suteikti pakankamai drėgmės, palaikyti apsauginį barjerą ir vengti perteklinio aktyviųjų ingredientų naudojimo.
Drėkinimas turėtų būti kasdienės rutinos pagrindas
Drėgmės trūkumas gali pasireikšti tempimo jausmu, šiurkštumu ar didesniu odos jautrumu. Todėl drėkinančias priemones verta rinktis pagal individualų odos tipą ir sezoną. Lengvesni geliniai produktai dažnai patogesni šiltuoju metu, o sodresnės tekstūros gali būti aktualesnės žiemą. Kasdienėje rutinoje galima...
Vestuvių biudžetas gali skirtis kelis kartus net tada, kai šventėje dalyvauja panašus skaičius žmonių. Galutinei sumai įtakos turi pasirinkta vieta, sezonas, svečių skaičius, maitinimas, fotografas, muzika, dekoras ir daugybė kitų sprendimų. Todėl klausimas „kiek kainuoja vestuvės?“ neturi vieno tikslaus atsakymo. Vis dėlto dabartinės rinkos kainos leidžia susidaryti orientacinį vaizdą ir iš anksto suplanuoti, kokios sumos gali prireikti.
Kiek vestuvės Lietuvoje kainuoja 2026 metais?
Vieno oficialaus Lietuvos vestuvių kainos vidurkio nėra, o skirtingų rinkos dalyvių pateikiami skaičiai gana smarkiai skiriasi. 2026 m. skelbiamuose vertinimuose 80–100 svečių šventei nurodomas...
„Artea“ bankas sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 2,9 proc. nuo birželį skelbtos 3,3 proc. Didelei atsiimtų antrosios pakopos pensijų lėšų daliai užsilikus atsiskaitomosiose sąskaitose, vartojimo impulsas augimui buvo silpnesnis, nei prognozuota.
Lietuva šiemet išvengė netvaraus vartojimo šuolio ir ekonomikos perkaitimo, tačiau neįdarbintoms lėšoms atsiskaitomosiose sąskaitose grėsmę kelia aukšta infliacija.
„Artea“ banko prognozės:
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026 m. augs 2,9 proc., o 2027 m. – 2,3 proc.
Atlyginimų augimas šiemet pranoko lūkesčius – vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių augs 9,5 proc. ir 7,8 proc. 2027 m.
Vidutinė...
Romanas, detektyvas ar knyga vaikui vos už eurą ar kelis – spalio 9–18 d. Šiaulių „Akropolyje“ pirmą kartą vyks dešimt dienų truksianti rudens knygų mugė. Jai atrinkta apie tūkstantį įvairių žanrų knygų, kurios kainuos nuo 1 iki 9 eurų. Tarp jų bus grožinės ir klasikinės literatūros, saviugdos, pažintinių bei vaikams skirtų leidinių.
„Norime suteikti progą lankytojams už nedidelę kainą papildyti savo namų biblioteką ar atrasti knygų, kurios galbūt anksčiau praslydo pro akis. Kai kurios knygos kainuos vos eurą – pigiau nei puodelis kavos. Tokia kaina...
Išėjusių artimųjų pagerbimas ir žvakių uždegimas ant jų kapų neatsiejami nuo Vėlinių, tačiau po šių dienų kapinėse lieka daug panaudotų žvakių ir žvakidžių. Atliekų kiekį galima sumažinti dar prieš vykstant į kapines, o patarimais, kaip tai padaryti, dalijasi žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“.
„Žvakės liepsna gyventojams vis dar yra vienas dažniausių būdų išreikšti pagarbą ir meilę išėjusiems artimiesiems. Kuo arčiau Visų Šventųjų diena ir Vėlinės, tuo daugiau jų įsigyjama – palyginti su pirmosiomis pardavimų savaitėmis, prieš Vėlines jų pardavimai išauga maždaug 5–6 kartus. Nors dalis pirkėjų...
Pasaulyje yra daugiau kaip 2 000 slyvų veislių, kurių kiekviena pasižymi unikaliu skoniu, dydžiu ir spalva. Jų būna tiek raudonų ar violetinių, tiek geltonos ar žalios spalvos. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šie vaisiai dėl savo maistinių medžiagų gali ne tik praturtinti mitybą, bet ir sumažinti kai kurių lėtinių ligų riziką. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, nors slyvos perkamiausios vasaros sezono metu, jų prekybos centruose galima rasti ištisus metus. Tad kulinarijos technologai kviečia pasinaudoti proga iš sezono gėrybių pasigaminti gardų...
Kaip greitai bėga laikas. Ar jau pasistatėte ant stalo ar miegamajame prie lovos tigro statulėlę? Pasitikti Naujųjų iš Airijos grįžęs draugas, besibaigiant buteliui, tapo perdėm jautrus ir apsiverkė: „Pasiimčiau Lietuvą į Airiją.“ Jis klydo. Prašmatnaus namo Palangoje kvadratinio metro kaina 9 300 eurų, panašaus namo Santa Barbaroje – 6 500 eurų. Princo Hario ir Meghan Markle namai pigesni nei tūlo lietuvio Palangoje. O štai brangiausi lapkričio mėn. butų sandoriai Vilniuje: 1 000 000 eurų 191 kv. m. Olimpiečių g., 846 000 eurų 157 kv. m....
Mūsų eros metai pradėti skaičiuoti nuo Kristaus gimimo. Šiandien mokslininkai teigia, kad Jėzus Kristus gimęs septyneriais metais anksčiau.
Evangelijoje pagal Matą pasakojama, kad Jėzus gimė pasirodžius Betliejaus žvaigždei (Mt 2,2). Visais laikais mokslininkai bandė apskaičiuoti jos pasirodymo laiką. Nors evangelijos ir nenurodo tikslios Jėzaus gimimo datos, ji būtinai turi sutapti su pirmuoju šio dangaus fenomeno pasirodymu. Jau vokiečių astronomas Johannes’as Kepleris (1571–1630) apskaičiavo, kad šį evangelijų aprašytą reiškinį gali atitikti daugkartinis Saturno ir Jupiterio planetų suartėjimas 7 m. „prieš Kristų“. Kadangi Jėzus negalėjo būti atėjęs į...
„Integracija nėra vienpusis procesas – jos sėkmei svarbios ne tik paties žmogaus pastangos, bet ir priimančios visuomenės atvirumas, įsitraukimas bei pasirengimas priimti“, – sako Priėmimo ir integracijos agentūros (PIIA) Integracijos koordinavimo skyriaus vedėja Monika Žitkė. Tad kas šiandien labiausiai apsunkina pabėgėlių integraciją Lietuvoje ir ko dar trūksta, kad naujai atvykę žmonės iš tiesų galėtų pasijusti mūsų visuomenės dalimi?
Integruotis Lietuvoje šiek tiek lengviau
Ar pabėgėlių integracija bus sėkminga, priklauso nuo daugelio dalykų. Vienas jų – ir itin svarbus – yra integracijos aplinka, ar ji draugiška ir palanki...
Praėjus pusantrų metų nuo programos pradžios, GDELS Ispanijos padalinys „Santa Bárbara Sistemas“ iškilmingoje ceremonijoje oficialiai perdavė Latvijos nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms pirmąją Latvijoje surinktą pėstininkų kovos mašiną HUNTER. Pagal GDELS - „Santa Bárbara Sistemas“ ir Latvijos gynybos ministerijos sudarytą sutartį iki 2029 m. Latvijai bus pristatyta iš viso 84 tokios kovos mašinos, o vykdant programą turi dalyvauti ne mažiau kaip 30 proc. vietos pramonės.
Pėstininkų kovos mašina HUNTER yra naujausios kartos vikšrinė platforma ASCOD, specialiai sukurta atsižvelgiant į Latvijos reikalavimus ir operacinius poreikius. HUNTER sukurta siekiant užtikrinti...
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad, įgyvendinant Skaidraus atlygio direktyvą ir Darbo kodekso pakeitimus, nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios nauja duomenų teikimo „Sodrai“ tvarka. Pirmieji duomenys už sausį bus teikiami 2027 m. vasarį. Šiuo reguliavimu siekiama užtikrinti vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą ir mažinti vyrų bei moterų darbo užmokesčio skirtumus.
„Darbo užmokesčio skaidrumui svarbu matyti, iš ko susideda darbuotojams mokamas atlygis ir už kokį darbo laiką jis apskaičiuojamas. Duomenys apie darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybių grupes padės įvertinti atlygio...
Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi dailininko V. Banaičio piešiniai, vaizduojantys tarpukario Šiaulius: „Vokiečių g-vė (Užkirkis)“ (popierius, pieštukas, 22 x 33,3 cm, 1933), „Valančiaus g-vė“ (pop., akv., 17,7 x 25 cm, 1936), „Žiūrint iš Gelgaudo g-vės į Vilniaus g-vę (Kaukazas)“ (24,7 x 34,9 cm, 1936), „Kalvė Lauko g-vėj“ (24,9 x 35 cm, 1936), „Pagyžių ir Tilžės g-vių kampas“ (25,5 x 36,3 cm, 1937), „Bizimavičiaus ir Gabrilaičio namai. Šiauliai, Ežero ir Vilniaus gatvių kampas“ (24,7 x 35 cm, 1936), „Dariaus ir Girėno g-vė“ (25,5 x 36,2 cm, 1937),...
Tęsiame pradėtą pokalbį su dizaineriu Viliumi Puronu apie Šiaulių miesto įvaizdį nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 metais iki mūsų dienų.
Anot pašnekovo, dailės kūrinio gyvenimas labai panašus į žmogaus gyvenimą: jis pagimdomas, turi savo jaunystę, senatvę. Turi į jį nukreiptas politines ir estetines simpatijas, kurios padeda arba sukomplikuoja gyvenimą. Jam tenka kentėti nuo chuliganų vandalų ir vagišių plagijuotojų, tarnauti pasaulio stipriesiems arba būti apšmeižtam advokatų-menotyrininkų. O kai kuriuos iš jų paverčiame stabais bei garbiname tol, kol nuverčiame pasikeitus geram skoniui arba tikėjimui.
Versdami paverkiame, o po poros...
„Menas – tai melas, teisesnis už tiesą“, – teigia dizaineris Vilius Puronas, praeityje miesto vyr. dailininkas, knygų autorius, įdomiosios Šiaulių istorijos žinovas... Asmenybė, kurios pristatinėti skaitytojui turbūt ir nereikia. Pasak jo, tai ne vien lituanistinis kalambūras. Kiekvienas kūrinys turi sielą, kuri yra didžiausia kūrinio vertybė. Pajutai kažką giminingo, ir tas kūrinys tampa tavo bičiuliu, broliu, o jeigu ne – jis taip ir lieka beveidis, paskęsta minioje. Siela suteikia keleriopą, dešimteriopą, šimteriopą, tūkstanteriopą... ir gal net dar didesnę vertę iškalinėtam metalo gabalui, skardos rūbų apvilktam cementui...