Ateina suvalkietis į vaistinę:
- Laba diena. Ar tablečių nuo „skūpumo“ neturite?
- Turime, - atsako vaistininkė.
- Tada duokite vieną pačią didžiausią tabletę...
 
Šiandien vaistininkai turbūt ne tik tabletę nuo „skūpumo“ įbruktų, bet ir mikstūrą nuo „pletkinimo“, tepalą nuo bukumo, prailginto veikimo sirupą nuo melavimo, skrandyje netirpstančias kapsules nuo paleistuvysčių, žvakutes nuo padlaižiavimo ir lašelius nuo vagysčių įsiūlytų... 
 
Anądien įsijungiu populiarų televizijos kanalą, o ten – jau bemaž dešimtmetį rodoma laida apie sveikatą. Laidos vedėja kalba tokiu nusaldintu balsu, tarsi ką tik būtų sušveitusi kokį kilogramą zefyrų užkąsdama šokoladiniais saldainiais. Žodžiu, klausantis jos galima gerti ir nesaldintą kavą – ir taip atrodo per saldi. Net cukrus tarp dantų girgžda.
 
Ir visą valandą saldžiabalsė suokia apie kone stebuklingas mikstūras, tabletes ir tepalus. Protarpiais ekrane įvairiais planais parodomi tų vaistų įpakavimai: ir profiliu, ir iš priešakio ir iš užpakalio... O saldžialiežuvė ir keli jos pakalikai kaip įmanydami liaupsina „stebuklingus“ medikamentus, kurių poveikis panašiai toks pat, kaip vaistų reklamoje, kurioje vieną tabletę išgėręs pilietis jau laigo sveikas kaip ridikas po miestą ir kitiems savo sveikatos paslaptis noriai išduoda. Ir nors nė vienas žmogus nuo vienos reklamuojamos tabletės per dieną nepasveiko, reklamos prievaizdai iš Konkurencijos tarnybos ar vartotojų teisių gynėjai tyli užpakalius užspaudę – nemato apgaulingos reklamos.
 
Nors užslėpta reklama draudžiama, tačiau sveikatos laida, visą valandą iki koktumo saldžialiežuvaujanti apie „stebuklingą“ medikamentų poveikį, dar nė karto neužkliuvo nė vienam, turinčiam rūpintis, kad užslėpta reklama nebūtų mulkinami žmonės.
 
Kur ten užklius – jeigu vienas iš medikamentų liaupsintojų ir ekspertų – tarsi iš akies luptas Lietuvos gydytojų profsąjungos lyderis, net pavardė ta pati – Labanauskas (asmeniškai nepažįstu, tačiau ar dar gali būti daugiau sutapimų?). Tikras farmacininkų trubadūras, giedantis apie meilę Pukikiajai Damai. Ar tik ne todėl Lietuvos gydytojų profsąjunga taip pasišiaušė, kai Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė kompensuoti ligonių išlaidas tik pigiausiems vaistams, o tie farmacininkai, kurie tą pačią veikliąją medžiagą bando iškišti keletą keletą kartų brangiau, tepasieško kvailių, kuriems pinigai kišenę drasko.  
Pasiklausai, ką kalba protingos galvos iš laidos apie sveikatą – ir pasijunti tarsi patekęs į religinę sektą, kur dievu abejoti negalima, o jo dievišką dosnumą galima priimti ir nevalgius, ir po valgio, ir sergant sunkia liga, ir profilaktiškai... Visai taip pat, kaip ir laidoje reklamuojamus vaistus. „Jeigu segate tuo ir anuo – gerkite šią tabletę. Jeigu neseniai persirgote – ši tabletė irgi pati geriausia priemonė jėgoms atstatyti. O jeigu dar nesirgote ir neplanuojate sirgti - šį preparatą vartokite profilaktiškai. Ši tabletė labai tinka jaunam augančiam organizmui, o vyresnio amžiaus žmonėms tiesiog būtina šias tabletes reguliariai vartoti“, - farmacininkų giesmelę per televiziją gieda aukštus mokslus baigę gydytojai. Ir niekur nepažymėta, jog visa ši laida – iki paskutinio siūlo reklaminė. 
 
Ir bėga kitądien po laidos žmonės pirkti išreklamuotų mikstūrų, tablečių, maisto papildų, nes ir asilas įsidėmėtų, kaip atrodo vaistų pakuotė, kai ją rodo per visą televizoriaus ekraną, o fone skamba cukraus pudra pabarstytas balsas.
 
Trina rankas farmacininkai ir vaistininkai. Vienos vaistinės vedėja prasitarė, kad pažiūrėjusi laidą užsako keliskart daugiau išreklamuotų vaistų, nes perkančiųjų žymiai padaugėja. Ir perka vaistus ar maisto papildus močiutės, mamos savo vaikams... Palieka farmacininkams sunkiai uždirbtus pinigus. Tarsi išreklamuotas vaistas būtų panacėja nuo daugelio ligų, kurios kartais kamuoja jau dešimtmečius.
 
Apima toks jausmas, kad mūsų politikai, kurie pastaruoju demonstruoja rūpestį, kad tik žmogus nepermokėtų pirkdamas pieną ar duoną, nėra įsijungę televizoriaus. Nes jeigu būtų įsijungę – iš karto globėjiškai pultų sergėti žmones nuo užslėptos reklamos (juk rinkimai artėja). Juk nė vienas politikas nesuskaičiavo, kiek net ir brangiausios duonos bei pieno galėjo prisipirkti žmogus už tuos pinigus, kuriuos saldžiabalsių gydytojų iš televizijos apkvailintas išleido vaistinėje. 
 
O kodėl vaistininkai nereklamuoja tablečių nuo kyšininkavimo? Ogi todėl, kad jų niekas nepirktų. Skirtingai, nei ligoniai, kyšininkai nenori pasveikti. Tie, kurie ima kyšius, norėtų jų gauti dar daugiau, o tie, kuriems kyšių niekas niekada nesiūlė, - irgi profilaktiškai negers tablečių nuo kyšininkavimo. 
Įsivaizduokite tokį laidos apie tabletes siužetą: „Gerbiamieji. Pristatome jums kapsules, kurios atgraso nuo noro imti kyšius. Vaikams galima duoti profilaktiškai. Pedagogams – po vieną tabletę per dieną. Savivaldybės valdininkams – po tabletę dukart per dieną po valgio. Savivaldybės skyrių vedėjams – po dvi tabletes triskart per dieną nekramtant. O miesto galvoms paruoštas ypač stipraus poveikio tiesiai į veną leidžiamas preparatas. Jeigu vaistas nepadeda, kreipkitės į savo gydytoją ar vaistininką, jis padidins dozę. Nepageidaujamas pašalinis poveikis – medikamentą vartojantis asmuo nustoja pažinti ant banknotų vaizduojamus asmenis.“      
 
Pavyzdžiui, argi Šiaulių merui Genadijui Mikšiui kas nors sugebėtų įsiūlyti tabletę nuo žmonos giminaičių protegavimo? Jokiu būdu. O jeigu netyčia su maistu kas nors ir sumaitintų, turbūt išvemtų su visu skrandžio turiniu.
 
Gero šuns nenunuodysi. 


 
Straipsnių peržiūros
93703590
Į viršų