Vicemerės superinės, atlapotos mūs krūtinės – geriems darbams.
Redakcijos archyvo nuotr.
Artėjant Kalėdoms laikraščio vadą apspito kalėdinė dvasia, todėl Advento metu uždraudė šaipytis iš vargšų politikų, kritikuoti ir visaip kaip skriausti. Net rubriką „Miesto grimasos“ rekomendavo pakeisti į „Gerumo pliūpsniai“. Valdžios žodis šventas. Liepė – vykdom. Dizainerė puolė rubriką dailinti, norėjo raudonom raidėm užrašyti, bet nusodinom entuziazmą – puslapis bus nespalvotas.
Taigi sėdim visi Kalėdų dvasios pagauti, mintijam galvas susiėmę, kokius gi gerus darbus šiemet mūsų miesto politikai nuveikė. O minčių horizonte, kaip tie bėgantys šernai, ima ryškėti geri politikų veikalai.
Kas ketveri metai politikai tampa geri du kartus per metus. Prieš Kalėdas ir naujus rinkimus. O jeigu rinkimai ir Kalėdos sutampa – praktiškai gaunasi du viename. Kadangi šiemet Kalėdos sutampa su rinkimais, tai geruoliai Kalėdų Seniai ir Senės dauginasi it triušiai Zuikio metais. Geometrine progresija. Antai kelios ciocės, būsimosios kandidatės, nusprendė padėti miesto vargšams. Ir įsiamžino foto nuotraukoje, kaip gerų žmonių paaukotas daržovių dėžes vargšams neša. Susilydė net kieta kaip penkių litų moneta vyr. finansininkės širdis. Nubraukė ašarą ir išėjo parūkyti.
Geri darbai gerais darbais užkrečia, o geriems vyrams gerus darbus gera gerbt. Didžiausios pagarbos ir tautos dėkingumo verti partijos Tvarka ir teisingumas trijulės milijonieriaus Vidmanto Japerto, Šiauliams porą prekybcentrų surentusio seimūno Valentino Mazuronio ir Salduvės kalno Motinos, vicemerės Daivos Matonienės nuopelnai. Jų Kalėdos dar vasarą prasidėjo, kai paskelbė knygų rinkimo akciją. Neškite, mielieji, senas knygas, o mes jas bibliotekoms ir kitiems vargšams paaukosime. Nešė žmonės knygas, o trijulė vis aukojo, aukojo...
Nesvarbu, kad knygos – tarybinių laikų, nušiurusios ir nučiupinėtos, tačiau jos mielesnės ir plačiau skleidžia dvasinę šilumą už tas, kurios bibliotekai dovanojamos. Juk jas palytėjo milijonieriaus Vidmanto, Seimo nario Valentino ir rūpestingosios vicemerės Daivos rankos. Praktiškai – ne knygos, o raritetas (retenybė) su iškilių žmonių pirštų įspaudais. Juk šiais laikais ir milijonieriai, ir politikai retai prie knygų sėdi. O vienas politikas, universiteto eksrektorius, gyrėsi gyvenime gal porą knygų perskaitęs...
Istorija nutyli, ar tarp dovanotųjų nebuvo ir knygos apie Šiaulių teismų istoriją. Ją prisipažino skaitąs Šiaulių meras Genadijus Mikšys. Ši knyga apskritai turėtų tapti Aukso fondu. Skaityti tokią sausą statistiką, šimtus datų ir pavardžių – minties Titano vertas darbas.
Bet nukrypome nuo temos ir vos neužmiršome kitų garbiosios Tvarkos ir teisingumo trijulės nuopelnų. Šie Paksą ir tautą mylintys politikai ir pensininkų nepamiršo, pasirūpino, savo širdžių šiluma sušildė kūnus ir sielas. Susimetė trise ant arbatos maišelio su virvute ir padovanojo dviejų pensininkų šeimai. Puolė pensininkai dėkoti dosniems politikams, į redakciją skambinti, padėkas užsakinėti.
„Būtent apie tokį arbatos maišelį šiemet ir svajojau, užsimerksiu per Kalėdas“, - krykštavo viena pensininkė, o jai laiptinės kaimynai antrino ir grigališkais choralais politikams dėkojo.
Kitas prisiminė, kaip vicemerė Daiva verslininkų dovanotas žoliapjoves daugiabučiams dovanojo.
Į dovanotos žoliapjovės dantis nežiūrime, o toliau galvas laužome, prisiminti gerus politikų darbus bandome. O šiemet politikai kaip niekad anksčiau geri – ir vaikučius myli, ir pensininkus gerbia, ir senolius senelių namuose lanko. Bet visus savo gerumu pranokti veržiasi toks liberalcentristas Nekvedavičius, STT pareigūnų kažkada pričiuptas, kai geriems žmonėms konfiskuotą kontrabandinį spiritą „dovanojo“. Tas tai geras. Prieš šventes pasirodžiusiame reklaminiame liberalcentristų laikraštuke ekspareigūnas ir naujai iškeptas politikas pasakojo apie tai, kaip jis kartais pagalvoja apie beglobius šunelius.
Istorija tikrai graudinanti, todėl nepagailėsime brangstančio laikraštinio popieriaus – griekas tokius gerus darbus neaprašyti. Taigi šis gerasis politikas pasipasakojo, kad užėjo kartą į prekybos centrą. Ten aukų dėžutė benamiams gyvūnams bestovinti, o negailestingi, kietaširdžiai šiauliečiai pro šalį einą, centų dėžutėn nemetą. Toks šiauliečių žiaurumas neliko nepastebėtas. Kaip sako pats Nekvedavičius, nuėjo jis į prekybos centrą, ryžtingai nupirko maisto šuniukams. Va taip reikia kartais pagalvoti apie rinkėjus... atsiprašau, beglobius gyvūnus.
Maža problemėlė kilo, kai pradėjome galvoti, ką gero miestui padarė vicemerė Alma Javtokienė. Na gal, pernai ką nors?.. Užpernai?.. Praėjusioje kadencijoje?..
„Durniai jūs, taigi jinai nieko nedaro. Ačiū jai už tai pasakykit“, - šluotkočiu kalėdinę dvasią išmakalavo valytoja. O mes ją puolėm gėdinti, visaip kaip peikti. Juk tiek daug gero vicemerė Alma Šiauliams ir Lietuvai padarė. Pavyzdžiui, dovanojo užsienio klubams krepšininką. Labai gabų. ŠU dėstytojai atsidžiaugti tokiu gabiu studentu negali – ir užsieniuose gyvena, ir egzaminus puikiai išlaiko. O mamytė – vis po universitetą, šią mokslo šventovę braižosi. Po šių apsilankymų kai kas ją universitete net metų Kalėdų Sene titulavo. Ne už gražias akis juk, o už dorus, nesavanaudiškus darbus.
Tai pradžioje tiek tų gerų Šiaulių miesto politikų gerumo pliūpsnių.
Laukite tęsinio. Kalėdinė dvasia valdo.
