Zita KATKIENĖ
Kiekvienai gyvenimo situacijai - savas žodis. Miesto meras Genadijus Mikšys gali tapti žodžio virtuozu po to, kai garsiojoje byloje dėl kapinių žemės pareiškė, jog uošvė - ne giminė. Taip galima „išsižadėti” ne tik giminystės su uošve, bet ir su žmona. Juk ir su žmona ar vyru nesame kraujo giminės, tačiau santuokos saitais sujungti tampame giminės. Nes sujungti ne tik varge ir skurde, bet ir turte, ir prabangoje. Kas šiandien uošvės - tas rytoj gali tapti dukters ir to, kas šią miesto biudžeto pinigais pamalonintos uošvės dukrą paėmė sau į žmonas...
Dar absurdiškiau nuskambėjo televizijos ekranuose ir Henriko Daktaro pasakyti žodžiai. Nors jis ir ne politikas. Deja, kartais šių dviejų kategorijų žmonės - labai arti vieni kitų ir politikų ir nusikaltėlių kartais galima rašyti net lygybės ženklą. Taigi sukrėtė žmones žodžiai, kai H. Daktaras pasiprašė į laisvę tik todėl, kad... sutaupytų mokesčių mokėtojų pinigų, kuriais yra išlaikomas kalėjime. O išėjęs žymus „autoritetas“ pasižada sąžiningai dirbti bei mokėti mokesčius valstybei... Ar patikės tais žodžiais tie, kurie turi priimti sprendimą - išleisti Daktarą į laisvę, kad taip gražiai prašosi, ar ne.
Niekas, žinoma, nesako, kad žmogus negali keistis, kad jis privalo būti tik praeities, kurioje daugiau juodo nei balto šešėlis. Žmogus, akivaizdu, gali stengtis, gali susigrąžinti tai, kas prarasta ir įrodyti ne tik sau, bet ir aplinkiniams, kad jis nuo šiol visai ne toks, koks buvo anksčiau. Ar tikrai esame teisūs nekreipdami dėmesio į tuos žodžius? Ar teisūs, norintys tik pasityčioti iš gerų ketinimų?
Deja, galvoju, šioje situacijoje daug daugiau manančių, kad gerų ketinimų šiuose nusikaltėlio žodžiuose tikrai nėra ir negali būti. Daug daugiau manančių, kad tokių, kurie naudojasi savo padėtimi, savo valdžia dėka ir kyla ne tik krizės, bet ir išbristi iš jų taip sunku.
Deja, šiandien gyvename laikmetį, kai tokių, kurių lūpose Dievas, o širdyje - velnias, nors vežimu vežk. Šia liaudies išmintimi gali būti „pateptas” kiekvienas, besiveržiantis į savivaldos rinkimus. Visi jie šiandien kaltina dabartinę valdžią neveiklumu ir nesugebėjimu valdyti savojo miesto ir žada, jog tada, kai jau jie ateis į valdžią, mokės ne tik miesto biudžetą tvarkyti, bet ir miesto gatves valyti taip, kad net kelkraščiuose palikti automobiliai nekelsią jokių problemų. Kitas siūlo pažaboti saulės ir vėjo energiją tam, kad nebebūtų teršiama aplinka tradiciniais energijos šaltiniais nafta, gamtinėmis dujomis, akmens anglimi. Ir kiekvienas, žinoma, siūlo kelti ambicingus planus ir visiems siekti juos įgyvendinti. Taigi, jei po rinkimų jie ir nebus įgyvendinti, atsakomybę turės prisiimti ir patys rinkėjai - juk norėjo ambicingų planų, tai kur dabar dingo ambicijos statyti vėjo malūnus?..
Ir tų pažadų kasdien daugės. Jie pilsis ne tik iš partinių laikraščių, leidžiamų partijų ir partijėlių puslapių, bet ir susitikimuose su rinkėjais, į kuriuos kandidatai taip pat kvies žmones. Tarp kurių ir tie, kurie jau pelnė „kugelių” ir „vicekugelių” nominacijas. Atrodytų, jei jau tauta įvertino už neveiklumą, taip ir pareiškė nepasitikėjimą, tai jau laikas, ponai, trauktis iš rinkimų. Nors ir pasislėpėte ne tik nuo tautos, į miesto aikštę susirinkusios ne tik nominacijų įteikti, bet ir kugelio pavalgyti. Pasislėpė ir nuo „geros valios” pasiuntinukų, ėjusių į Savivaldybę nominacijų įteikti, visi miesto „kugeliai” ir „vicekugeliai”, kuriais tapo ne tik vicemerė, direktoriaus pavaduotojas bei antikorupcinės komisijos pirmininkė.
Jiems, matyt, atrodo, kad dirba daug ir stropiai, čia tik tauta, tarsi kokie politikos iliuzionistai, žongliruoja nominacijomis ir žodžių ekvilibristika, kuri reiškia ne ką kitą, bet cirko artistų labiausiai ištobulintą laviravimą, apsukrumą ir vikrumą. Tai tik tauta žarstosi kaltinimais neveiklumu, pernelyg dideliu kalbėjimu, kitų besaikiu kritikavimu, o jie - skaidrūs it angelėliai...
Juolab kad patys politikai šiandien vienu balsu teigia, jog politikoje - tik švarios reputacijos žmonės, savo gyvenime nesusitepę jokiais blogais darbais ar žodžiais, gal net mintimis... Net ir primygtinai raginami prisiminti nelabai skaidrius savo darbelius jie geba išsisukti, kad savo darbus dirbo sąžiningai ir skaidriai, o tie, kurie į bakus pylė kontrabandinį spiritą ar kokį kitą juodą darbelį darė, yra kiti žmonės, su kuriais skaidrios reputacijos kandidatai į miesto valdžios postus, akivaizdu, neturi nieko bendra. Tad ar tikrai partijos nariai svarstys praeityje reputaciją susitepusius kandidatus, niekas pasakyti negali. Nes juk ir tie, kurie pažada svarstyti - tik puikūs žodžių ekvilibristikos meistrai. Nes jei svarstytų ir baustų kiekvieną partietį, kurio veikloje būta didesnių ar mažesnių dėmių, vargu ar bebūtų kam į tuos rinkimus eiti.
