Mykolas DEIKUS
Plaukuotas kumštis ir šūkis – už visagalę tvarką ir amžiną teisingumą. Ko gero, – tai pati ryškiausia šiųmetinių rinkimų į Šiaulių miesto tarybą grimasa. Plaukuotu („žuliko“?) kumščiu rinkėjų simpatijas bando išmušti partija, turinti teistą lyderį Valentiną Mazuronį, nušalintą prezidentą Rolandą Paksą ir visą sąrašą partiečių, už nuslėptus teistumus be ceremonijų išspirtų rinkimų tiesiojoje.
Pilni kalėjimai nekaltųjų ir teisingumo reikalaujančiųjų. O visus teisingumo ištroškusius apgins „tvarkiečių“ lyderis Vidmantas Japertas nuo sukčiauti susiruošusio ir ne „tvarkiečių“ teisingumo nuteisto verslo partnerio. Keliolika tūkstančių iš draudimo kompanijos už nebūtą eismo įvykį bandęs pasitvarkyti pilietis iki šiol tebėra į kovą už tvarką ir teisingumą šaukiančio Vidmanto Japerto verslo partneris.
Ironiška, bet ne taip žiauru, kaip Eligijus Masiulis pasielgė su savo proto broliais konservatoriais, juos netiesiogiai nesveiko proto dešiniaisiais išvadinęs. Patys pajūrio konservatoriai dėjo dar riebiau ir išleido anekdotų rinktinę apie savo partijos lyderį Andrių Kubilių. Girdi, atsibunda pilietis, bando prisiminti Kubiliaus vardą, bet į galvą neateina nė vienas padorus žodis.
Balsuoti nebūtina, bet už savikritiką pagirti galima. Kaip ir Šiaulių konservatorius, iš „patikimos komandos“ išbraukusius savo partijos lyderį, į rinkimus vedantį bankininką Joną Bartkų. Visą Šiaulių miesto tarybą išdūręs, kelias švietimo įstaigas be algų palikti pabandęs Vladas Damulevičius – patikimesnis komandos narys už bankininką, ištikimai Taryboje savo darbdaviui tarnaujantį.
Naują anekdotų rinkinį, kuris vadinasi „Kaip mes tarnavome rinkėjams“ išleido mero Genadijaus Mikšio vadovaujama koalicija. Spalvotoje, brangiai kainavusioje brošiūrėlėje su kandidatų nuotraukomis, grupėmis ir po vieną, iškilmingai pranešta, jog mauras, tai yra, koalicija savo darbą padarė. Suprask, įvykdė visus praėjusių rinkimų pažadus.
Mauras darbą padarė, mauras gali ir išeiti. Tačiau prilaikykite vadžias, mielieji kandidatai. Prieš ketverius metus žadėjote taip optimizuoti tinklą, kad mokyklose mokytųsi po šešis šimtus vaikų. Nusioptimizavote tiek, kad vienas mokyklas reikia uždarinėti, o valdžiukei artimų direktorių palociuose ir tūkstantį vaikų alkūnėmis besigrumdančių surasite. Še tau ir tvarka, ir teisingumas, ir komanda, pažadus rinkėjams vykdanti.
„Iki 2011 m. renovuosime visas ikimokyklines įstaigas“, - dar vienas valdančiosios koalicijos anekdotas. Kaip ir šis: „Stiprinsime neformalųjį ugdymą - finansiškai remsime sporto ir meno mokyklas, neformaliojo ugdymo įstaigas, vaikų vasaros poilsio ir užimtumo programas“. Taigi pernai buvo pirmieji metai, kai dauguma vaikų vasarą praleido ant asfalto, nes valdininkai pramiegojo Švietimo ir mokslo ministerijos skelbtą konkursą. Ką reiškia pažadas remti sporto, meno mokyklas ir kt., geriau galėtų papasakoti patys tų mokyklų darbuotojai, priversti eiti nemokamų atostogų, nes valdžiukė milijonus kišo po žeme Pramoniniame parke. Ir kultūrininkai, tėvelio neklausę, todėl graušią duoną sausą. Nei duonos, nei žaidimų – ir išalkusiai tautai.
Netesėtas liko ir pažadas mokesčių lengvatomis skatinti investicijas „didelę pridėtinę vertę sukuriančiose verslo srityse“. Jaučiasi išmintinga vicemerės Daivos Matonienės ranka, bet atleisk jai, Viešpatėliau, jeigu ne visada atsako už tai, ką sako. O kas jau ten ta „didelė pridėtinė vertė“ Tarybos politikams, ketverius metus tylos įžadų šventai besilaikiusiems. Nes nei žiaurių lengvatų, nei užuominų apie skatintinas verslo sritis. Kelias prioritetines verslo sritis, vienaip ar kitaip susijusias su bankeliu, plentininkų bendrove ar keliais statybininkais, rėmę valdantieji ir šiemet pasiryžę paskutines kelnes numauti vis dar burbuliniais nekilnojamojo turto mokesčiais.
O kaip jums patinka elektroninis bilietas miesto autobusuose, tramvajaus linija šalia Tilžės gatvės, „išasfaltuotos“ gatvės individualių namų rajonuose, prie daugiabučių namų įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, dosni parama daugiabučių namų bendrijoms, jau pernai „pastatyti“ senelių namai ant Rėkyvos ežero kranto, ir vis labiau ir gražiau tvarkomi miesto parkai ir skverai ir t. t. ir pan.? Gražūs valdančiųjų anekdotai.
Tačiau tauta – savo anekdotus apie išeinančius maurus kuria. Eina moteriškė bulvaru ir sutinka merą. Pakelia vieną kumštį. Meras – irgi pakelia. Moteriškė pakelia abu kumščius. Meras pasuka pirštą prie smilkinio ir nueina. Grįžęs pasakoja merienei: „Sutikau bulvare moteriškę – ta pasveikinusi pakelia ranką. Aš irgi pasisveikinu. Tada ji abiem rankom sveikina, aš jai rodau – durnė tu“.
Moteriškė namuose pasakoja: „Sutikau bulvare merą. Pakėliau ranką – valdyk miestą. Jis rodo – valdau. Aš jam – abiem rankomis, tvirtai valdyk miestą, o jis sako, kad protelio neužtenka“.
Susiklostė tradicija, kad per kiekvienus naujus rinkimus pasemiama vis gilesnio kandidatinio dumblo, kurį šiemet šimtais iš sąrašų mėžė Vyriausioji rinkimų komisija. Tačiau šiuose rinkimuose kaip niekados apstu ir idėjinio šlamšto. Kai nėra ką pasakyti rinkėjui, pasakojami anekdotai. Apie savo partijos lyderius arba įvykdytus pažadus.
