Mykolas DEIKUSJau seniai kyla klausimų stebint televiziją ir skaitant kai kurią spaudą: ar mane tik laiko „durnu“, ar toks ir esu iš tikrųjų. Jeigu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pati spėjo peržiūrėti pirmadieninį krepšinio čempionato atidarymo vaizdo įrašą, nuoširdžiai tikiuosi, kad ir jai pačiai kilo daug klausimų.
Nesinorėtų matyti šalies vadovės, pavyzdžiui, kokiame šokių projekte su girtu vedėju. Tačiau susidarė įspūdis, kad šalies vadovams teko statistų vaidmuo privačiame vakarėlyje.
Nesu etatinis televizijos žiūrėtojas ir mieliau renkuosi spaudą, todėl jei ne ženkliukai ekrano viršuje, sunku būtų atskirti vieną televiziją nuo kitos. Tačiau artėjant krepšinio čempionatui visiškai susipainiojau, kur yra čempionato reklama, kur ir kas varo už Lietuvą, kur šia idėja žaidžia prekybos tinklai, ir kas bendro tarp nacionalinės rinktinės krepšinio trenerio ir sūrio. Suvokiu, kad čia mano, kaip vartotojo, tragedija, tačiau pirmadienio vakaro transliacija per TV3, mano galva, buvo aukščiausias pasiekimas.
Pažiūrėjęs oficialiąją ir jau ne oficialiąją dalį taip ir likau nesupratęs, kas vyksta. Privačios bendrovės (komercinio transliuotojo) vakarėlis su tragiškai sinchroną bandančiais imituoti naujo projekto šokėjais, iš popieriaus skaitančiais veikėjais, ar tai buvo nacionalinės fiestos pradžia. Kažkam kilo klausimas, ar Šapranauskas neatėjo prisišniojęs, o man norėtųsi atsakymo: ką ten veikė šalies vadovai – prezidentė su premjeru?
Tiesa, tai vadinta Europos krepšinio čempionato atidarymu. Bet kuo siejasi tai, kad laidos vedėja Rūta, buvusi Grinevičiūtė, moka padaryti špagatą? Ir naujomis transliuotojo laidomis? Kažkas pajuokavo, kad renginys buvo „du viename“, o man tai panašiau į nacionalinės šventės privatizavimą.
Tiek jau to tų transliacijos, režisūros kliurkų, nežinia ko po tiltu besispardžiusių gimnasčių ir tylos pauzių – turime tokius režisierius, kiek jiems mokame, tačiau pasivaiščiojimas raudonu kilimu per Baltąjį tiltą, pigaus plastiko vėjyje besiblaškančios lentelės su valstybių pavadinimais nublanko prieš mano jaunystės pionierių rikiuotes ir labiau priminė jau beveik praėjusios vasaros Jonines kaime (pionierių rikiuotėse jei ne širdies, tai bent darbo būdavo įdėta daugiau). Taip ir liko neaišku, ko tie vėliavnešiai vaikščiojo, kodėl į atskirą gardą suvaryti jaunuoliai su televizijos atributika, ir kuo jie geresni už likusius žiūrovus, nustumtus nuo scenos ir akylai už tvoros saugomus.
Kažkodėl susidaro įspūdis, jog šio renginio tikslas buvo parodijomis pademonstruoti mūsų visų skurdą – ir organizatorių, ir žiūrovų, ir dalyvių. Į VIP-inį gardą suvaryti žiūrovai labai jau sarkastiškai derėjo su renginio vedėjo pareiškimais apie toleranciją, visokius socialinius sluoksnius, kurie, pasirodo (jei ne čempionatas tai ir būtų like degradais?) serga krepšiniu. Bet šiame, neaišku, iš kur ištrauktame kontekste (gal iš kokios ES socialinės atskirties programos pinigėlį ta pačia proga nugriebė?), net Prezidentė kalė įspūdingą tritaškį. Kreipėsi į lietuvius. Tik į lietuvius, tarsi kitų tautybių žmonių Lietuvos valstybėje nebūtų. Jau matau, kaip rankas trina bukagalviai plikiai, tik to nelaikyčiau politiniu pareiškimu, orientuojančiu valstybės politiką į šovinistinius apkasus. Tiesiog kalbos rašytojai patvirtino, kad chaltūra valstybėje prasismelkusi iki kaulų smegenų „visuose sluoksniuose“.
Todėl, nors pristatomų laidų vedėjai atkakliai (kažkokiais netikrais balsais) kartojo, kad jiems šviesu, eilinįkart buvo baisiai liūdna. Bet yra ir geroji viltis, kad į savo gimtadienio vakarėlį statistu galėsiu pasikviesti kurį nors šalies vadovą.
