Mindaugas LAURINAITIS

Po to, kai miesto Taryba patvirtino didesnius įkainius už naminių gyvūnų laikymą bei naują gyvūnų registravimo tvarką, „Šiaulių naujienų“ redakcija sulaukė nemažai susirūpinusių skaitytojų klausimų dėl mokesčių ir naminių gyvūnų laikymo. Todėl paprašėme Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Vitalijos Pelenienės, kad ji atsakytų į gyventojams aktualius klausimus.

Apmokestinami tik daugiabučių gyventojai
Skaitytojai domisi, kodėl ši rinkliava imama būtent iš daugiabučių namų gyventojų, laikančių šunis ir kates, nors mieste yra daug privačių namų, kuriuose laikomi gyvūnėliai turi daugiau galimybių ištrūkti ir bėgioti miesto gatvėmis. Tuo tarpu daugiabučiuose laikomi gyvūnai retai arba beveik niekada neiškiša nosies į kiemą.
Vedėja atsakė, kad ši rinkliava yra nustatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu ir daugiau nieko nepaaiškino. Taip nusprendė valstybės politikai, tačiau kokiu pagrindu, galima tik spėlioti.

Kiti naminiai gyvūnai „diskriminuojami“
Klausiama buvo ir kodėl apmokestinami būtent šunys ir katės, tuo tarpu kiti naminiai gyvūnai nuo mokesčių yra atleidžiami? Vedėja ir čia nurodė trumpai, be jokių komentarų – remiamasi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu bei Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklėmis. Kaip sugalvojo politikai, taip ir reikia daryti.
Pagal minėtą įstatymą, gyvūnų laikymą bei registravimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Savivaldybė atskirais potvarkiais nustato laikymo taisykles savo teritorijoje. Atsižvelgiama į tuos gyvūnus, kurie gali kelti didžiausią grėsmę žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei ar nuosavybei. Tačiau kodėl apmokestinami būtent katės ir šunys, taisyklėse nėra paaiškinama. Todėl vėl lieka tik interpretuoti painius įstatymus.

Dėl augintinių nepriežiūros gresia baudos
Skaitytojai nerimavo, kad iki šiol buvo išduodami žetonai, kurie dažnai pasimesdavo. Vedėja atkreipė dėmesį, kad rinkliava nustatyta ne už pagal senąją tvarką išduodamo žetono įsigijimą, bet už gyvūno laikymą. Dėl žetono išdavimo reikia kreiptis į gyvūnų registracijos vykdytoją – Jaunųjų gamtininkų centrą. Netekus gyvūno, reikia jį išregistruoti.
Nustačius, kad gyvūnas buvo suvažinėtas, savininkui už gyvūno nepriežiūrą skiriamos baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vienais atvejais galima atsipirkti tik įspėjimu, tačiau tam tikrais atvejais yra skiriamos baudos, siekiančios iki tūkstančio litų.
Įdomu tai, kad savininkai yra baudžiami už tai, jeigu dėl nepriežiūros jų augintiniai padarė žalos kitiems asmenims arba turtui.

Gyvūnus reikia perregistruoti
Vedėjos žodžiais, jeigu gyventojai nusprendžia padovanoti savo augintinį kam nors kitam ar iš miesto išveža pas gimines į kaimą, ar jeigu išvyksta ilgesniam laikotarpiui ir atiduoda augintinį kam nors pagloboti, tačiau nenori gauti sąskaitų už gyvūno laikymą, nieko kito nebelieka, kaip tą gyvūną išregistruoti ir priregistruoti pagal laikymo vietą.