Romualdas BALIUTAVIČIUS

Po to, kai maždaug prieš metus paviešinau savo patarimus politikams, gavau malonų laiškelį, kuriame dėkingas skaitytojas už straipsnyje išguldytas mintis pažadėjo mane pasodinti pliku užpakaliu tiesiai į skruzdėlyną, supratau, jog išsakytos mintys visuomenėje kelia rezonansą, tegul ir nedidelį – skruzdėlyno dydžio. Vadinasi, mano patarimai turi šiokią tokią momentinę vertę, o gal net ir išliekamąją? Prie politinių realijų turiu vilties sugrįžti artėjant Seimo rinkimams, o kol kas keletas neįkainojamų patarimų vyrams, kaip „pakabinti“ gražią, naivią, ilgakoję blondinę.

Pirmas etapas – A capriccio (t. y. laisvai, savo nuožiūra)
Teoriškai blondinių esama visur, taip pat ir bibliotekose (turiu galvoje ne plaukų spalvą – mąstymo būdą), tačiau, nors ir ilgakojės bei mėlynakės, jos gali būti ne tokios ir naivios. Jos ilgai jūsų nesiklausytų arba mestelėtų nekaltą kontrolinį klausimėlį, pavyzdžiui, „Ar esi pasirengęs aukai, kokiai dėl savo mylimosios ryžosi van Gogas?“ Jeigu jūs manote, kad kalbama apie gretimoje laiptinėje gyvenantį ir kasdien iš aliuminio puodelio čačą maukiantį kaukazietį Gogą, bet nieko negirdėjote apie garsųjį olandų tapytoją, galima nesunkiai spėti, jog netruksite nusikalbėti. Todėl iš pat karto ieškokite ne tokių rafinuotų pažinčių – nuleiskite kartelę žemyn iki kavinių, naktinių klubų, šventinių sambrūzdžių ar panašaus lygio.

Žinoma, idealu, kai iniciatyvos imasi kita pusė. Vienam pavyko, kai jį važiuojantį sustabdė mergina, kuriai sugedo automobilis – reikėjo kažkiek pasikrapšyti. Tačiau šitokie pasikrapštymai – išskirtiniai atvejai, loterija, dėl ko dėti į juos viltis būtų baisiai neišmintinga.

Tarnybinių romanų reikėtų vengti kaip ugnies: nors, atrodytų, dėmesio objektas kone kasdien ir šalia – labai patogu, tačiau jūsų santykiai, net jeigu konspiracijos mokėtės pas patį Štirlicą, greitai išplauks į paviršių. O tada kiti apie jus žinos kur kas daugiau, negu jūs patys. Priminsiu, jog tai, ką žino trys arba daugiau žmonių – jokia paslaptis...
Kai įveiksite pirmąjį etapą ir būsite nužiūrėjęs (ne kerėjimo prasme) tinkamą kandidatūrą, pereiname prie antrojo.

Allegro non troppo (ne per daug greitai)
Metas „pasikaustyti“ tose sferose, kuriose sukiojasi kandidatė į širdies damas. Bent jau minimaliai. Skubėti ir rodyti nekantrumą dabar būtų lemiama klaida. Kita vertus, ir vadinamam „flegmai“ šansų nedaug. Taigi reikalingas „viduriukas“.

Nežinant žmogaus pomėgių tai atlikti gana kebloka, laimė, kad daugelio šiuolaikinių panelių ir jaunų moteryčių pomėgiai labai stereotipiški: vakarėliai, populiarios laidos per televiziją apie pop-pasaulio dievus ir deives, nuo kurių pasirodymų po dešimties minučių bent kiek reiklesnis žiūrovas kristų į letargo miegą, paskalos iš Holivudo garsenybių miegamųjų, spintų bei palovių, mados, papuošalai, avalynės ir skudurėlių išpardavimai... Iš jūsų pusės reikalinga fantazija bei išradingumas kalbant. Jeigu nesate stiprus oratorius, bandykite ką nors papasakoti prieš veidrodį, kalbą stiprindamas mimika ir gestais. T. y. pasitreniruokite. Taip savo laiku darė Adolfas – pusę Europos užgrobė. Kariautojas, tiesą pasakius, jis buvo menkas, už tai makaronus kabindavo meistriškai. O kažkuris antikos oratorius mokėsi kalbėti prie ošiančos jūros, į burną prisipylęs akmenukų, o virš nervingai trūkčiojančio peties pasikabinęs aštrų kalaviją. Bet jums taip toli eiti nereikės – juk ne Švedijos princesę Viktoriją „kadrinate“... Galima papildomai išmokti keletą tarptautinių terminų, o paskui juos sumaniai įpinti į kalbą. Ir t. t. ir t. d. (tokioje dvasioje). Po to, kai apsisprendėte ir kažkiek pagilinote savo išmanymą, pereiname prie kito svarbaus etapo.

Accelerando (greitinant tempą)
Metas susipažinti. Tam esama begalės metodų, bet į tas džiungles nelįsime. Jei esate nors kiek sumanus, pats sugalvosite, jeigu ne, galima pabandyti laimę su „pamesta pinigine“. Žinoma, metodas senas ir tinkamesnis paaugliams, bet pasak psichologijos mokslų daktaro Zigmundo Zapyškio-Geluonio, imituoja „atsitiktinį“ atvejį. Esmė tokia: kai jūsų dėmesio objektas užsuka į parduotuvę arba sustoja prie ledų kiosko, prieinate ir „netyčia“ išmetate savo piniginę. Truputis treniruočių ir tikrai pavyks viską atlikti labai natūraliai. Aišku, išrinktoji turi pastebėti... Ji be abejo pakels ir grąžins piniginę arba bent jau šūktels: „Oi, kažką pametėte!“ Tada suglumusiu veidu pliaukštelkite delnu per kišenę ir tarkite: „Panašu, tikrai pamečiau. Kaip gerai kad laiku pastebėjote!“ Beliks padėkoti ir, rodant dėkingumą, pakviesti ją kavos ar pan. Jeigu metodas iš pirmo karto nepavyktų, nenuleiskite rankų – kartokite dar ir dar. Taigi pradžia yra. O kaip sakė vienas patyręs santechnikas, gera pradžia – pusė litro.

Po to kai atsisėsite prie staliuko kavinėje ir lauksite užsakytų vaišių, galite pasakyti naujai pažįstami komplimentą (tikiuosi, vardą jau žinote?) Tik, dėl Dievo, nešnekėkite banalybių, tokių, kaip „Ach, kokios gražios jūsų akys!“. Visų pirma, nuvalkiota visa tai kaip prosenelės kaliošai. Antra, niekad tikrai nežinote, ar objekto akys nėra su linzėmis, dirbtinės ir pan. Visa tai sužinoma tik po vestuvių. Geriau sumąstyti ką nors ekstravagantiško, kaip antai: „Nuostabios spalvos jūsų nagų lakas! Spėju: jis padarytas iš Antarktidos krokodilų kraujo plazmos?!“ Komplimentas, galintis padaryti įspūdį.

Nemažinkite tempo. Neužmikite ant pirmųjų laurų. Naujai pažįstamai turite pasirodyti daug matęs ir apsiskaitęs žmogus. Kai atneš kavą, galite su širdgėla pasakyti: „Truputį primena Kolumbijoje, Pereiros regione auginamos kavos aromatą, bet... iš kur čia gausi tikros kavos?“ Galima lyg tarp kitko pridurti: „Pirmąkart šio stebuklo paragavau prieš šešerius metus, kai vykdant specialią operaciją, mane ir du amerikiečius į nelaisvę buvo paėmę vieno Kolumbijos narkobarono žmonės. Savaitę maisto neregėjome – girdė vien šita kava, kol mus išlaisvino Amerikos jūrų pėstininkai...“

Žinoma, nauja pažįstama gali imti prašyti papasakoti, kaip viskas buvo, tačiau leistis į smulkmenas nederėtų... Geriausiai imti kuklintis ir pasakyti: „Et, kam čia dabar minėti senus laikus? Gal kada prie progos“. Žinoma, jei dama krito į akį, nepamirškite susitarti dėl kito susitikimo – nepraraskite tempo.

Passionato (aistringai, įsijautus)
Pereiname į paskutinį, lemiamą etapą. Jeigu viską atlikote teisingai, dama jau nebegali gyventi be jūsų. Jūs gi – natūraliai, pagal poreikius, kalbant karine terminologija, naudojatės užgrobtos šalies materialiais ir gamtiniais resursais – metas žygiui į sostinę!

Darykite su įkvėpimu, pranokdamas pats save! Jei damos širdies užkariavimui prireiks pinigų, lyg tarp kitko pasigirkite pilimi Bulgarijoje ant Juodosios jūros kranto, kurion, girdi, jau dvejus metus nerandate laiko nuvažiuoti. Jei dama mėgsta automobilius, galima prasitarti, kad, va, vietiniai meistrai savaitę taisė jūsų „Porsche“ – bet taip ir nerado gedimo, o iš gamyklos atvykusi remonto brigada viską sutvarkė per valandą. Jeigu žavisi herojiškais žygiais, kodėl nepapasakojus, kaip per pernykštes atostogas šokote į Niagaros krioklį paskui užsižiopsojusį, netyčia prarajon nuslydusį nelaimėlį? Kalbėkite, kalbėkite, kalbėkite.. Moterys myli ausimis, o sėkmė tiesiogiai proporcinga pakabinamų makaronų kiekiui.

Reikalai gali pakrypti taip, kad prireiks paprašyti jos rankos. Pasistenkite sugalvoti ką nors originalaus. Šokimai su parašiutais ir nėrimai po vandeniu jau buvo. Jūros pakrantė, saulėlydžiai ir Palangos tiltas tik tiems, kas nesugeba sugalvoti ko nors daugiau... Kodėl to nepadarius viešajame tualete? Žinoma, kad vyrų, nes jie kur kas tolerantiškesni. Sakote, jog tai nesąmonė? Tačiau kodėl miesto valdžia viešuose tualetuose furšetus rengia, o jūs negalėtumėte paprašyti savo damos rankos? To juk dar niekas nedarė! Originalu! Arba pilname miesto maršrutiniame autobuse: ji priekyje, jūs – autobuso gale. Susišaukiate. Paskui keliais pro keleivių kojas braunatės prie jos, rankoje laikydamas gėlių puokštę...

Tačiau iki to teks pabūti ir G. Rasputinu, ir D. Bondu, ir markizu de Sadu, ir A. Banderasu. Mylėti ir žadėti, žadėti ir žavėtis. Kuo? Žinoma, kad ja. Tada pasija kapituliuos ir čia pat, miegamajame, bus pasirašytas besąlyginės kapituliacijos aktas.

Galite paklausti, o kaip paskui? Juk anksčiau ar vėliau išaiškės, kad pilys, „poršai“ ir kitokios buitinės smulkmenos – tik fikcija. Tik pramanas.

Be abejo, kad taip atsitiks. Tačiau būkime realistai: protingos moteriškės su jumis nesusidės... Svarbu, kad tai neįvyktų anksčiau nusibrėžto termino. O tada, kas žino, gal ji įsimylės jus kaip genialų pasakorių? Bet jeigu bijote ir drebinate kinkas – yra ir kitas variantas: tiesiai pasakyti, kad esate nevykėlis. Yra moterų, kurios liguistai mėgsta vadovauti ir tokius vyrus jos tiesiog dievina!