Nors ilgus metus Šiaulius valdantys politikai atrodė neskęstantys, tačiau keliems valdžios šulams pareikšti įtarimai vis labiau siūbuoja valdžiažmogių laivelį. Matyt, nebegalėdami susišnekėti tarpusavyje, politikai ėmė bendrauti per žiniasklaidą – juk artėja rinkimai į Seimą, o kandidatams juk norisi sublizgėti prieš rinkėjus. Jeigu neturi gerų darbų, kuriais galėtum pasigirti, tai reikia pabandyti bent jau viešais pareiškimais užmėtyti. Tik keisčiausia, kad tie pareiškimai adresuojami ne tik politiniams oponentams, bet ir saviems partijos bičiuliams, srebiantiems ne tik iš to paties valdžios lovio, bet ir iš to paties lovio krašto.
Bendravimo toną su bendrapartiečiais pirmasis davė Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Edvardas Žakaris. Šis politikas per savivaldybių tarybų rinkimus gražiai apdūmė rinkėjus žadėdamas, kad jeigu jo vedama socdemų partija laimės rinkimus, jis eisiąs į merus. Šiauliečiai patikėjo politiko pažadais ir socialdemokratams atiteko daugiausiai vietų miesto Taryboje. Bet E. Žakaris šiltos vietelės Seime nepaliko, todėl rinkėjai, kurie balsavo už Žakarį, gavo Sartauską. Va tada ir prasidėjo politinė klounada.
Per spaudą E. Žakaris ėmė aiškinti, kaip jis prižiūrės Šiaulių valdžią, kad ji tarnautų šiauliečiams, nors jau nuo pat pirmų dienų naujasis meras ėmėsi tęsti senosios valdžios pradėtus darbus: vienas iš tokių – Menų inkubatoriaus projektas, apie kurį Šiaulių menininkai aiškiai pasakė – nereikalingas. Toliau eilė atėjo mokyklų naikinimui. Ir vėl – E. Žakaris per spaudą apreiškė, kaip socialdemokratai nepritaria tam, nepritaria anam, tačiau jo ganomos avelės Taryboje balsavo taip, kaip jų protas (o gal Sartauskas?) liepė. Ir nė viena nuklydusi avelė nebuvo pašalinta iš partijos.
Dabar jau visi matome, kas iš tos E. Žakario priežiūros išėjo. Prižiūrėjo Žakaris Sartauską, prižiūrėjo, o miestas vis labiau klimpo į skolas, miestiečiams naudingiems projektams pinigų vis neatsiranda, tačiau jų netrūksta, kai reikia prastumti kokį nors „chebrytės“ projektą. Praėjusią savaitę jau net pati valdžia pripažino, kad Šiauliai labai apleisti ir tvarkosi prasčiau ne tik už kitus didžiuosius šalies miestus, bet ir už aplinkinius mažesnius miestelius.
Geras E. Žakario pavyzdys, matyt, užkrėtė ir kitus partijos bičiulius. Štai visai neseniai per spaudą su socialdemokratų meru pradėjo bendrauti dar vienas socdemas – pats socialdemokratų frakcijos seniūnas Arvydas Mockus, kuris irgi svajoja kelti sparnus į Seimą. Jis savo bendrapartiečiui per spaudą pareiškė ultimatumą ir pareikalavo pasiaiškinti dėl būsimų miesto kapinių. Tai gal partijos bičiuliai taip susipykę, kad net tarpusavyje nebesišneka? Ir įdomu, kodėl būdamas frakcijos seniūnu A. Mockus rūpimų klausimų neuždavė atsakingiems Savivaldybės valdininkams, kurie privalėtų politikui pateikti visus rūpimus atsakymus ir net dokumentų kopijas? O jeigu su J. Sartausku net jį į merus delegavusi frakcija tik per spaudą besusišneka, tai kas draudžia jį atšaukti iš merų? Kita vertus, ką šitiek laiko miesto Taryboje veikia A. Mockus, jeigu tik artėjant rinkimams į Seimą susidomėjo būsimomis kapinėmis? Panašu, kad tie vieši kreipimaisi į savo partijos bičiulį tėra tik dar viena politinės klounados serija.
Nuo socdemų kandidatų į Seimą neatsilieka ir konservatoriai. Praėjusį ketvirtadienį vienas konservatorių kandidatas į Seimą su dujokauke piketavo po Savivaldybės langais. Gal ir nebūtų keista, jeigu Savivaldybei nevadovautų konservatorių deleguotas Vladas Damulevičius. Išeina, kad saviškis, užsimaukšlinęs dujokaukę, maivėsi prieš saviškį. Jeigu tas Damulevičius toks blogas, tai gal jį atšaukite iš Savivaldybės administracijos vadovo posto, o jeigu partijai Damulevičius tinka ir patinka, tai gal tada reikėtų pačiam kandidatui į Seimą trauktis iš partijos, kurios politikai jis nepritaria, ir pasiieškoti bendraminčių?
Neseniai į žurnalistų rankas pakliuvo įdomus dokumentas, kuris, anot vieno konservatorių partijos atstovo, esąs V. Damulevičiaus išplatintas pasiaiškinimas savo partijai. Jeigu tikėsime šiuo raštu, V. Damulevičius, kuriam prokuratūra neseniai pareiškė įtarimus dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo, teisindamasis prieš savo bendrapartiečius, dėl visko apkaltino prokurorus ir koalicijos partnerius socialdemokratus - Edvardą Žakarį ir Valerijų Simulik. Tame rašte tiesiai šviesiai parašyta, kad V. Damulevičiui įtarimus pareiškę prokurorai nusižengė protingumo principui, o jis pats elgėsi labai protingai ir sąžiningai, nors jam būnant Šiaulių arenos koncesijos sutarties priežiūros komisijos pirmininku ir nebuvo perskaičiuotas koncesijos mokesčio dydis. O E. Žakaris ir V. Simulik šiame dokumente buvo apkaltinti tuo, kad tai dėl jų pareiškimų prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kažkodėl įtarimų nepareiškė nė vienam socialdemokratui.
Keistas sutapimas: praėjusį savaitgalį šiauliečiai nustebo pastebėję V. Damulevičių draugiškai plepantį su asmeniu, labai panašiu į vieną Šiaulių žurnalistą, kuris dar visai neseniai net neraginamas žiauriai kritikuodavo Savivaldybės administracijos direktorių. Ką kartu savaitgalį galėtų veikti, atrodytų, tokie nesutaikomi priešai? Kyla klausimas: ar tik žurnalistas nebus prikišęs nagų prie redakciją pasiekusio dokumento?
„Kerosino“ šiek tiek įpylė ir dar vienas kandidatas į Seimą – paksininkų lyderis V. Japertas. Tas irgi per spaudą ėmė džiaugtis, kad prokurorai atlieka tyrimą dėl Arenos koncesijos sutarties, nors vos prieš keletą dienų per slaptą partijų vadukų susibėgimą, anot kai kurių to susibėgimo dalyvių, kalbėjo kažką panašaus į tai, jog prokurorai perlenkė lazdą. Ir V. Japertas tarsi taikos balandis visus per laikraštį pakvietė dirbti Šiaulių miesto labui – taisyti klaidas. Kai kurie rinkėjai tokį paksininko pareiškimą suprato kaip kvietimą per Tarybos posėdį pritarti sprendimo projektui, kuriame buvo numatytas toks pat koncesijos mokestis Arenos prižiūrėtojams, koks buvo mokamas ir iki šiol ir dėl kurio prokurorai pradėjo tyrimą. Tačiau visi Tarybos nariai nepanoro dalytis atsakomybe su ta trijule, kuriai pareikšti įtarimai, ir klausimo svarstymą atidėjo, kol prokuratūra baigs tyrimą. Paklausite – o kur buvo „taikos balandis“ V. Japertas, posėdžio išvakarėse per laikraštį kvietęs dirbti miesto labui? Ogi iš viso nepasirodė Tarybos posėdyje...
Šis balsavimas aiškiai parodė, kad valdančiosios koalicijos, į kurios glėbį kadencijos pradžioje džiaugsmingai veržėsi beveik visa miesto Taryba, iš tikrųjų jau nebėra. Tai patvirtina ir vėl nepavykęs balsavimas dėl daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros tarifų nustatymo.
Valdžios laivas vis dar plaukia, tačiau kapitonas, šturmanas ir laivyno admirolas tarpusavyje bendrauja tik per spaudą, o eiliniai jūreiviai kiekvienas tempia burę į savo pusę. Taip plaukdamas nuplauksi tik iki artimiausios seklumos. O ji – visai arti.
