Ar pamenate, kaip dar visai neseniai rypavo miestą į skolas įvariusi miesto valdžia, kad būtina uždarinėti mokyklas, nes nėra pinigų, ir rūpintojėlių veidais įtikinėjo, kad ir pati Savivaldybė veržiasi diržą – atleidinės žmones, mažins etatus...

Kaip Savivaldybė susimažino etatus – visi puikiai žinome. Buvo atleisti sargai ir valytojos, o jų darbą pasamdyti dirbti privatininkai. Ir turbūt nieko keisto, kad privačioms firmoms už sargų ir valytojų darbą Savivaldybė privalės atseikėti beveik tiek pat, keik kainavo sargų ir valytojų išlaikymas. Ir netikiu, kad kas nors paskaičiavo, kiek iš darbo atleistiems žmonėms pašalpų išmokės Darbo birža, kiek kompensacijų jie gaus už šildymą, kiek vėliau jiems bus atseikėta socialinių išmokų. Ir dar – kiek valytojų ir sargų sumokėtų mokesčių būtų atgal grįžę ir papildę tos pačios Savivaldybės biudžetą.

Bet atleidome ne tik valytojas ir sargus – pasakys Savivaldybės galvos. Šiauliečiai perkando ir šį triuką: pirmiausia panaikinami laisvi etatai, o paskui prisidengiant etatų mažinimu galima atsikratyti dar keliais sąžinę turinčiais valdininkais, nepanorusiais šokti pagal politikų užsakytą muziką. Čia iš karto nušaunami du zuikiai: ir atsikratyta neklusniais valdininkais, ir kiti, likę dirbti, labiau klausys ir bijos, nes savo akimis pamatė, kas laukia politinių nurodymų neklausančių jų kolegų.       

Šią savaitę yla pagaliau išlindo iš maišo: prokuratūros įtarimų prislėgtas, bet savo kėdę vis dar išsaugojęs Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pasigyrė, kad šiemet į Šiaulių miesto biudžetą byra viršplaninės lėšos. Birželio pabaigoje Savivaldybės biudžetas pasipildė trimis milijonais litų neplanuotų pajamų, o iki metų galo šis skaičius, tikimasi, turėtų išaugti iki 8 milijonų litų.

O ar nors vienas valdžiažmogis pradžiugino šiauliečius, kad sulaukus neplanuotų lėšų nebereikės uždarinėti mokyklų ir atleidinėti labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių? Šito neišgirdome. O gal tie milijonai skirti miestui tvarkyti ir gražinti, kad šiauliečiai galėtų nesigėdyti prieš svečius, atvykstančius iš kaimyninių miestelių? Anaiptol. Pati valdžia visai neseniai pripažino, kad Šiauliai tvarkomi prastai – atsilieka ne tik nuo didžiųjų miestų, bet ir nuo aplinkinių rajonų centrų.

O gal tie viršplaniniai milijonai skirti vaikams: už juos įrengtos vaikų žaidimų salelės, sporto aikštelės su futbolo vartais ir krepšinio stovais aktyviam laisvalaikiui? Tiesa, pora žaidimų salelių lyg ir yra, tačiau susidaro įspūdis, kad jos pastatytos tik tam, jog per rinkimus į Seimą viena Savivaldybės ponia turėtų kuo pasigirti – juk Šiauliuose tikrai yra ne du daugiabučių namų kiemai. O apie krepšinio stovus ir lankus – tai net nėra ką kalbėti. Savo vardo krepšinio aikštelę treneris Antanas Sireika dar visai neseniai atnaujino pats, o Savivaldybė vaidina tokią nuskurdusią, kad net sulūžusiam krepšinio lankui pinigų nebeišdrebina. Žinant, kad labai dažnai statybinės medžiagos įvairiems Savivaldybės užsakymams perkamos iš vadinamųjų „paksininkų“ lyderio, milijonieriaus Tarybos nario Vidmanto Japerto firmos, tai žiūrint į apleistas krepšinio aikšteles kyla mintis, jog pono Japerto firma turbūt neprekiauja krepšinio stovais ir lankais.    

Tai kur dingo tie trys milijonai litų? Gal pagaliau ruošiamasi sutvarkyti centrinę Prisikėlimo aikštę, kad palijus miestiečiams nebereikėtų bristi per purvyną? Net pavydu žiūrėti, kaip tvarkomi dešimtis kartų mažesnių miestelių centrai, pavyzdžiui Žagarės centrinė aikštė.

O ar daug šiauliečių yra girdėję apie Radviliškio rajone esantį Grinkiškio miestelį? Šio miestelio centrinėje aikštėje dabar verda darbai – klojama nauja danga, įrengiami pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo vietos, vaikų žaidimų aikštelės, mažosios architektūros elementai, apšvietimas. Numatyta vieta, kurioje stovės skulptūra, o galop viskas bus apželdinta dekoratyviniais augalais... Net pavydas bambą graužia. Deja, Šiaulių valdžia už viršplanines lėšas neplanuoja sutvarkyti centrinę miesto aikštę, todėl ji ir toliau liks „raudonoji“.

Neteko girdėti, kad trimis milijonais litų valdžia būtų sumažinusi ir miestą slegiančią skolą. Tai kur dingo tie nesuplanuoti išleisti milijonai? Prokurorai įtaria, kad pora milijonų litų galėjo būti permokėti Šiaulių areną prižiūrinčiai įstaigai, tačiau šie pinigai buvo suplanuoti Savivaldybės biudžete.

Todėl panašu, kad valdžiažmogiai tuos milijonus ir vėl taip „pravalgys“, kad eilinis šiaulietis  nepajus jokios realios naudos. Nereikėtų nustebti, jeigu Savivaldybei prisireiks dar kokių nors naujų galimybių studijų, plėtros planų ir specialiųjų schemų. Nors praktika parodė, kad neretai tie brangiai kainuojantys planai ilgam atgula į valdininkų stalčius ir po kiek laiko pamirštami.

Būkime sąžiningi: tris milijonus litų Savivaldybė labai pasistengusi galbūt dar sugebėtų išleisti visokiems planams, vis dėlto iki metų galo aštuoniems milijonams litų gali pristigti fantazijos. Bet daug fantazijos išleisti pinigus juk nereikia: tam ir yra Industrijos parkas, kuriamas Logistikos centras. Čia, brolyti, aštuoni milijonai litų – kaip saldainis šuniui. Vamzdį Industrijos parkui nupirkai, užkasei – štai ir nebėr kelių milijonų. Gatvę į pievą išasfaltavai – ir dar keli „išgaravo“. Kai visą suplanuotą teritoriją elektros kabelių ir vamzdžių „prilaidojai“, kodėl gi nepradėjus antrąjį plėtros etapą: ir vėl reikės vamzdžių, elektros kabelių... O Logistikos centras – tai čia iš viso super idėja, kuriai įgyvendinti ir šimto milijonų litų neužteks.

Tai kas čia tie aštuoni neplanuoti milijonai? Mizeris.