Romualdas BALIUTAVIČIUS
Nors į Londono vasaros olimpines žaidynes buvo laukiama atvykstant 204 šalių pasiuntinių, jų susirinko dešimt-dvylika kartų mažiau. Savo atletus į olimpiadą atsiuntė Aruba, Albanija, Kazachstanas, Kirgistanas, Rusija, Lietuva ir dar keletas valstybių. Kodėl žaidynes ignoravo JAV, Kinijos ir daugybės kitų šalių sportininkai – oficialioji žiniasklaida neprataria nė žodžio. Dar vienas boikotas? Tokių jau būta praėjusio šimtmečio antroje pusėje... 1980 metais Maskvos olimpiados boikotas dėl sovietų invazijos į Afganistaną, po ketverių metų Los Andželo olimpiados boikotas dėl ankstesniojo boikoto (revanšas).
Tokios arba panašios mintys galėjo kilti stebint per televiziją Londono olimpinių žaidynių atidarymo vaizdo įrašą. Šitokį bedievišką savivaliavimą ir žongliravimą vaizdo medžiaga vargu ar pamatysi net per vadinamuosius komercinius televizijos kanalus!
Kol reklama Lietuvėlėje buvo naujas dalykas, pasitaikydavo visokių kuriozų. Štai kartą transliuojant šalies futbolo pirmenybių rungtynes, į prasižengusios vienuolikės vartus buvo skirtas 11 metrų baudinys. Tada transliacijos režisieriui nušvito, jog čia kuo puikiausia vieta reklamai! Eureka! Žmogelis matyt pamiršo, kad, skirtingai nei serialo „Vergė Izaura” herojų, futbolininkų aikštėje nesustabdysi... O gal ir nepamiršo – tiesiog neteikė didesnės reikšmės: pamanykit, įvartis! Kol šimtatūkstantinė futbolo gerbėjų minia prie savo televizorių keikėsi ir spjaudėsi žiūrėdami reklamą apie stebuklingas dantų pastas, ypač švelnų tualetinį popierių, kurio ritinėlį prisiglaudusi prie veido čia pat mylavo baltapūkė gražuolė, bei moterų savivertę keliančius higieninius įklotus... baudinys buvo realizuotas. Aišku, įvarčio televizijos žiūrovai nepamatė, užtai sužinojo, kokių gėrybių galima įsigyti parduotuvėse...
Nuo tų dienų pralėkė jau gal dvi dešimtys metų. Kas pasikeitė?
Po meninės žaidynių atidarymo programos, kuri irgi galėjo būti sutrumpinta, į olimpinį stadioną pradėjo žygiuoti valstybių delegacijos. Pirmiausia Graikija, o toliau pradedant raide „A”...
Taigi praėjo vos kelios atletų delegacijos, ir vėl ekranuose išsiilgtoji reklama. Netgi ne reklama – anonsai, nes reklamos būta visai nedaug. Kai užsakomieji siužetai baigėsi, stadiono bėgimo taku jau žingsniavo saulėtojo Kazachstano atstovai. O kur brazilai, čekai, danai, kinai, vengrai, italai, vokiečiai, olandai, ispanai?.. Kur dėjosi daugybė kitų šalių? Kokios žinomos sporto žvaigždės žygiavo jų gretose? Ar skaitlingos buvo delegacijos? Kokiais kostiumais buvo pasipuošę sportininkai? Ir t. t., ir pan. Ar jie apskritai atvyko? Tačiau apie tai galima tik paspėlioti. Kad nereikėtų pašalinėmis mintimis pernelyg ilgai kvaršinti sau galvas, po kelių minučių - nauja reklamos dozė. Tiksliau, anonsų. Matyt tam atvejui, jei žiūrovai pasirodys esą beviltiški sklerotikai, spėję pamiršti, kokių stebuklų jiems paruošė transliuotojas - „Banana TV”. Viskas priminė gerokai apipjaustytą bei apkramtytą šventinį pyragą – tokius likučius teįstengė savo žiūrovams pateikti minėtas televizijos kanalas.
Ot, žalteli, ar bent parodys uolūs „Banana TV” kanalo reklamuotojai Lietuvos pasiuntinius? Puikus klausimėlis lažybų bendrovėms! Statykite pinigus, ponai!
Parodė. Net lengviau ant širdies paliko. Šlovė jiems ir visuotinė padėka už pasiaukojantį, nelengvą, bet taip naudingą triūsą visuomenės labui! Vadinasi, dar ne viskas prarasta, dar rusena maža patriotizmo žarija...
Dar Lichtenšteino bei Liuksemburgo atletus pamatėme ir „braliukus latvius”, dar kelias valstybes pabaigai. Viskas. Eilinė reklama, ir kaip nukirsta... Meksika, Marokas, Nigerija, Prancūzija, Švedija, Turkija... Toks įspūdis, kad jos irgi pavėlavo į lėktuvą, skrendantį į Londono olimpines žaidynes.
Atrodo, kad „Banana TV” kanalo administracija įsivaizduoja žinanti geriau, ko reikia žiūrovams. Kas gi toji olimpiada – prabėgs ketveri metai ir bus kita, o štai tokio unikumo, kaip besiseilėjantys tūkstantis ir vienos serijos melodramos herojai arba kitokio šlamšto galite daugiau ir nebepamatyti! Pirštelius nusigraušite! Matyt šitaip sumąstė koks nors Platelis ar Platužis, užsidaręs nuo smalsių pašalinių akių transformatorinėje...
Būkime realistai: reklama neišnyks bent jau todėl, kad transliuotojui ji neša nemažą pelną - gyventi reikia visiems. Tačiau reikalingas saikas bei elementari pagarba žiūrovui, iš ko naudos nedaug...
Per svarbesnes nacionalinių ir valstybinių švenčių transliacijas rusų televizijos kanalai atsisako rodyti reklamą. Štai per stačiatikių Kalėdas ilga pamaldų transliacija nė karto nebuvo nutraukta reklamos. Pagarba bažnyčiai, tikėjimui, tradicijoms ir žiūrovams. Panašu, kad infantiliškuose lietuviškuose televizijos kanaluose vyrauja visiškai kitoks požiūris. Čia muziką užsako jo didenybė litas, o kuomet kalba pinigai, tyli ne tik mūzos, bet ir sveikas protas.
