Asta VOLKOVAITĖ, Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Buvo vienas iš džiaugsmų
Vincas, pensininkas:
- Rūkyti, gerti nemokame – esame tam per seni. Pasėdėti šalia veikiančio fontano buvo vienas iš džiaugsmų. Ateidavau čia ne vienas, susitikdavome su draugais, pabendraudavome. Jeigu toks fontanas buvo pastatytas, tai jis ir turėtų veikti. Kadaise man sakydavo tėvas: jeigu turi daiktą, tai per metus bent tris sykius jį turi naudoti, o jeigu trissyk juo nesinaudoji, tai jau reikia daiktą išmesti lauk.

Norint visada galima atrasti pinigų
Laima, šiaulietė:
- Smagu, kai fontanai veikia. Ateidavau čia dažnai pasigėrėti veikiančiu fontanu. Ateidavau ne tik viena, bet ir atsivesdavau anūkus. Suprantu, kad valdžiai gali būti sunku su pinigais, bet galėtų rasti pinigų bent tam, kad fontanai veiktų tik savaitgaliais ar tik sekmadieniais, ar tik vakarais. Manau, norint visada galima atrasti pinigų.

Iš karto pastebėjau
Genovaitė, šiaulietė:
- Dabar ir šnekam, kodėl čia taip yra, kad fontanas nebeveikia. Dažnai čia ateidavau pasisėdėti, tad iš karto pastebėjau, jog nebeveikia. Žmonės čia ateina pailsėti. Vistik čia yra gražu. Gaila, kad nebeveikia.

Tikiuosi, kad ras pinigų pajungti
Anicetas, šiaulietis:
- Miestui svarbu turėti veikiančius fontanus. Nė kalbos daugiau apie tai negali būti. Žiūriu į neveikiantį fontaną ir galvoju, kad jį tiesiog, kaip įprastai, pirmadieniais neįjungė. Mano nuomone, galėjo daryti fontaną paprastesnį, kad mažiau vandens talpintų, kad fontanas tik purkštų. Norėtųsi, kad vanduo čia vėl tekėtų. Tikiuosi, kad valdžia šiais metais dar ras tam pinigų.



