Įsivaizduokite situaciją: vairuojate automobilį, o čia pypteli mobilusis telefonas - atėjo trumpoji žinutė. Gal kas svarbaus? Sukate iš transporto srauto, sustojate, išjungiate variklį (viso to reikalauja Kelių eismo taisyklės) ir pasičiupęs telefoną skaitote: „Mielieji, kviečiame jus į Balbieriškį, kur centrinėje miestelio parduotuvėje šiandien galite įsigyti purškiamų nuodų tarakonams net su 5 proc. nuolaida! Nuolaidos kodas: PECKEL“.

Romualdas BALIUTAVIČUS
O, taip, žinoma. Puikus pasiūlymas! Dar nuo Naujųjų metų suku galvą, kurgi man įsigijus nuodų tarakonams ir dar su tokia puikia nuolaida? Tuoj pat viską metu ir lekiu į Balbieriškį!
Po dešimties minučių vėl pypteli telefonas. Vėl suku į pakraštį. Kita SMS žinutė: „Tik šiandien Rietavo turguje miežinių kruopų išpardavimas su stulbinančia 3,5 proc. nuolaida!“
Tiek to, nuodai tarakonams palauks: gręžiuosi, ir lekiu į Rietavą kruopų! Naktimis jas sapnuoju!
Po dešimties minučių vėl pypteli telefonas...
Manote papasakota istorija visiškas pramanas? Į redakciją užsukęs šiaulietis Rimantas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) papasakojo labai panašią istoriją: kasdien į jo mobilųjį telefoną ateina reklaminės žinutės, kurių jis visiškai nepageidauja. Dar svarbesnis klausimas: kaip jo telefono numeris tapo žinomas reklamų siuntėjams?

Klaida duomenų bazėje?
„Gavęs eilinę, šį kartą bendrovės „Zepter International“, reklamą nutariau, kad metas išsiaiškinti, kodėl ji man siunčiama? Paskambinau į Vilnių, į bendrovės marketingo skyrių, - pasakoja Rimantas. - Atsiliepė moteris, prisistatė esanti Jolanta ir išklausiusi paklausė, ar kada naudojausi jų firmos paslaugomis? Pasakiau, kad niekada. Tada maloniai pažadėjo man perskambinti.“
Iš tikrųjų, po penkių minučių suskambo telefonas. Skambinusioji paaiškino, jog reklama siunčiama per klaidą: kažkas į duomenų bazę neteisingai įvedė telefono numerį. Visi tie reklaminiai pranešimai, esą, skirti jų bendradarbei Milenai... (Štai kaip firma rūpinasi saviškiais – net savo reklamą jiems užsako!) Jolanta atsiprašė ir pažadėjo Rimantui, kad reklaminių pranešimų tas daugiau nebegausiąs.
Tačiau paaiškinimas apie klaidą duomenų bazėje Rimanto neįtikino, ir jis užsuko į redakciją. „Manau, kad ne aš vienas gaunu reklaminius pranešimus. Įdomu, kas gina mano teisę į privatumą?“ - klausė jis.

Būtinas sutikimas
Paskambinome į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Kalbamės su Aušra Gučiene, minėtos tarnybos Informacijos ir technologijų skyriaus vedėja.
Jos teigimu, telekomunikacijų kompanijos turi galimybę praleisti arba sustabdyti reklaminius SMS pranešimus. O „žalia gatvė“ reklamai galėjo būti duota pasirašant sutartį su telekomunikacijų bendrove ir gerai neįsiskaičius į sutarties sąlygas. Taigi dalyti telefonų numerius firmoms mobilaus ryšio paslaugos tiekėjai gali tik tuo atveju, jeigu sutartyje tas numatoma. T. y., jeigu klientas sutinka.
Priešingu atveju, jie neturi teisės perduoti abonento numerio trečioms šalims.
Iš kur dar reklamos siuntėjai gali „pasemti“ mano telefono numerį?
Pasak A. Gučienės, firmos numerius gali gauti ir iš kitur: iš viešųjų šaltinių arba kitų firmų, kurioms žmogus davė sutikimą siųsti reklamas bei perduoti jo duomenis tretiems asmenims. Kiekvieną atvejį reikėtų nagrinėti konkrečiai, tačiau pirmiausia pats žmogus turi pagalvoti ir prisiminti, kam jis davė sutikimą siųsti reklamas ir kokiomis sąlygomis?
Taigi, jeigu žmogus nepageidauja toliau gauti reklaminių SMS pranešimų, bet geruoju nepavyksta jų atsisakyti, turėtų kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Inspekcija, surašydama administracinės teisės pažeidimo protokolą už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus, gali skirti 250 litų baudą. Dar 50 litų bauda gali būti skiriama už
pareigūnų nurodymo nevykdymą (pavyzdžiui, jeigu inspekcija prašo informacijos, o firma atsisako ją pateikti).
Jeigu laiku nesumokama, kreipiamasi į teismą. Teismas gali paskirti dar didesnę piniginę baudą – net iki 2000 litų.