Nuo 2013 m. pradžios Lietuvoje pradėjo veikti naujoji pensijų kaupimo sistema, kuri neva padės dirbantiesiems sukaupti didesnes sumas senatvės pensijai. Šiais metais daugiau kaip milijonas senatvei kaupiančių pinigus dirbančiųjų galės rinktis – arba likti su maža valstybės išmoka, arba apsispręsti mokėti papildomai ir gauti iš valstybės didesnę išmoką senatvėje.

Nauja kaupimo sistema
Nuo šių metų sausio 1 dienos į sistemą ateisiantiems naujiems kaupėjams nuo 2014 m. jau bus taikomas naujas modelis – į pensijų fondus jie mokės papildomą 1 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2013-ųjų pagrindinė dalis, kuri bus išskaičiuojama iš jau mokamų asmens socialinių mokesčių, sudarys 2,5 proc. gaunamo darbo užmokesčio, o nuo 2014-ųjų – 2 proc. „Sodros“ atliekami pervedimai į antros pakopos pensijų fondus anksčiau siekė 1,5 proc. Nuo šių metų jie didėja iki 2,5, nuo 2014 m. – 2, o nuo 2020 m. – 3,5 proc. Tokią trinarę sistemą šiais metais galės pasirinkti ir jau dabar kaupimo sistemoje dalyvaujantieji. Jiems balandžio–rugpjūčio mėnesiais tereikės parašyti prašymą tam fondui, kuriame kaupiama dalis jo pensijos, ir į jį žmogus galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gauti papildomą skatinamąją 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio įmoką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktais skaičiavimais, naujoji pensijų kaupimo sistema padės užtikrinti, kad ateities pensininkai gautų bent 40 proc. savo buvusio atlyginimo pensijas. Pagal ministerijos prognozes, jei žmogus nekauptų papildomos pensijos dalies senatvei pensijų fonduose ilguoju laikotarpiu, žmogaus pensija sumažėtų nuo 40 proc. iki 27 proc., palyginus ją su vidutiniu atlyginimu. Tačiau toks teiginys yra pagrįstas daugybe optimistinių iliuzijų. Realesnis scenarijus – dėl papildomo kaupimo sumažėjusi „Sodros“ pensija ir dėl infliacijos bevertėmis tapusios jūsų santaupos. Dalyvauti antros pakopos pensijų fonde apsimoka tik tuomet, jei uždirbame labai daug – bent jau 7–8 tūkst. Lt per mėnesį. Jei jūsų atlyginimas nesiekia ir kelių tūkstančių, skirti dalį savo „Sodros“ mokesčio privačiam pensijų fondui neapsimoka – „Sodros“ išmokama pensija sumažės, sukauptos sumos užteks nebent geram kompiuteriui nusipirkti, o jei gausite išmokas periodiškai, dėl infliacijos santaupos praras vertę.

Jokių garantijų
Jei kaupiate antros pakopos pensijų fonde, likus septyneriems metams iki pensijos jums fondo valdytojas pasiūlys rinktis konservatyvų fondą – tokį, kuris investuoja į indėlius, obligacijas, tai yra, saugų. Jums bus pasakyta, kad reikia sumažinti riziką, kad išėjęs į pensiją gautumėte ne mažiau nei sukaupėte. Kai išeisite į pensiją ir būsite sukaupęs pakankamą sumą periodiniams mokėjimams, privalėsite pasirašyti sutartį su draudimo bendrove, kuri saugos jūsų pinigus ir jums kas mėnesį ar ketvirtį išmokės atitinkamą sumą priklausomai nuo jūsų santaupų dydžio. Tačiau iš tiesų bendrovė jūsų pinigų nesaugos – ji investuos juos. Sutartyje, kurią jūs būsite pasirašę, nebus jokio saugiklio – įmonė neįsipareigos jums grąžinti jūsų santaupų savo nesėkmės atveju.

Reforma gali būti atšaukta
Seimo narys Algirdas Sysas aiškina, kad pensijų reforma remia turtingesniuosius. Tai esą nepriimtina valdantiesiems socialdemokratams, todėl reforma gali būti ir atšaukta. „Kairieji nepritarė tam variantui, mes manome, kad priimtos pataisos, kurios daugiau remia turtingus žmones neturtingųjų sąskaita, mums nepriimtinos“, - sakė A. Sysas. Sveikatos apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas aiškino, kad į „Sodrą“ vertėtų grįžti tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei septyneri metai. „Likus iki pensinio amžiaus 7 metams, yra rizikinga dalyvauti pensijų kaupime, nes tai per trumpas laikas sukaupti žymią dalį pensijos“, – sakė A. Bitinas. Jo teigimu, tik nedaugelis gauna didelius atlyginimus ir per tokį trumpą laikotarpį pensijai gali sukaupti žymesnę sumą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno teigimu, pensijų reforma iš tiesų nesuteikia jokios pasirinkimo laisvės. „Grįžimas yra tik į vieną pusę. Gyventojai turi pseudogalimybę. Pasirinkti išeiti iš „Sodros“ niekas nesiūlo“, – sakė Ž. Šilėnas.

Apsisprendę yra tik 9 proc. gyventojų
Pensijų kaupimo sistemos dalyviai nuo balandžio 1 d. įsigaliojančias permainas pasitinka neapsisprendę. Tik 9 proc. antros pakopos dalyvių žino, kaip toliau kaups savo pensiją. Tokias tendencijas rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta antros pensijų pakopos dalyvių apklausa.
Kokį sprendimą priimti, kol kas svarsto daugiau nei trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų - 35 proc. planuoja pasitarti su pensijų konsultantu, 24 proc. yra neapsisprendę, 20 proc. pasirinkimui trūksta informacijos, o 6 proc. žada skaičiuoti savarankiškai. „Susipainioję ir negalintys priimti sprendimų antros pakopos pensijų dalyviai - nuolatinių diskusijų ir garsių pasvarstymų, kaip „reformuoti reformos reformą“ pasekmė. Tokioje aplinkoje mažiau finansiškai išprususiems žmonėms lengva pasiklysti ir priimti sprendimą atsižvelgiant tik į tai, kas garsiau kalba“, - sako „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Darius Kuzmickas. Tyrimo duomenimis, 6 proc. dalyvaujančių antros pakopos pensijų kaupime yra apsisprendę nieko nekeisti, o 3 proc. ketina sustabdyti dalyvavimą privačiuose pensijų fonduose. Pasak D. Kuzmicko, sistemos aiškumo trūkumas tampa kliūtimi apsisprendžiant - tik kas penktas (18 proc.) antros pakopos dalyvis aiškiai žino ir supranta savo galimybes keisti pensijų kaupimą. Tuo tarpu 75 proc. teigia neturį konkrečios informacijos apie pensijų kaupimo sistemos pakeitimus.
Pensijų reformos ir Pensijų kaupimo įstatymų pakeitimai numato, jog nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, sudarę sutartis iki 2013 m., turės iš naujo apsispręsti, kaip pensiją kaups toliau. Reprezentatyvią dalyvaujančių antros pensijų pakopos kaupime Lietuvos gyventojų apklausą šių metų vasario mėnesį „Danske Bank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė RAIT.

Pagal ELTA ir 15min.lt parengė Mindaugas JANULIONIS

Klausiame: „Kur kaupiate būsimąją pensiją?“

Janina: „Gauni ir būk patenkintas“
Jau kiek uždirbau per gyvenimą, tiek ir turiu. Pensiją gaunu per „Sodrą“. Penkiasdešimt metų atidirbau vienoje įmonėje, tad jokios pensijų reformos manęs nebedomina. Pasiklausau, kaip šneka valdžia, tačiau dabar tai aktualu tik jaunimui. Kaip sakoma – gauni ir būk patenkintas. Džiaukimės, kad dar „Sodra“ moka pensijas.

Antanas: „Be pensijos būtų blogiau“
Gaunu invalidumą, nors, ačiū dievui, pagaliau gavau ir darbą. Kas iš tos pensijos, žmonės vis tiek turi skolintis. Žinoma, jei darbo neturėčiau, senatvėj būtų dar blogiau. Dabar tikiuosi pensiją gauti per „Sodrą“. Nors valdžia žiūri tik savo kišenės, „Sodra“ kol kas pasitikiu.

Vanda: „Reikėjo apie pokyčius galvoti anksčiau“
Ką per penkiasdešimt metų sukaupiau, tą ir turiu. „Sodra“ pasitikiu, tad per ją jau 17 metų ir gaunu pensiją. Ką senas žmogus begali keisti, jau saulėlydis čia pat. Reikėjo valdžiai apie pokyčius galvoti anksčiau. Dabar tai aktualu nebent jaunimui.

Virginija: „Pokyčiams per vėlu“
Aš jau už poros mėnesių būsiu pensijoje. Jokių pokyčių nebegaliu imtis. „Sodra“ pasitikiu, manau, kad problemų gaunant pensiją per ją nebus. Tačiau jaunesniems žmonėms siūlyčiau pagalvoti, kaip sukaupti pinigus senatvei. Juk svarbiausia - žmogaus saugumas ir gyvenimo stabilumas.

Simonas: „Man nepasisekė“
Pensiją gaunu per „Sodrą“, tačiau man šiek tiek nepasisekė. Pakliuvau į tą laikotarpį, kai viskas buvo keičiama. Nors buvau jūreivis, dabar gaunu pensiją mažesnę nei valytojos. Dabar jau nieko negaliu pakeisti, man jau vėlu. Reikia džiaugtis tuo, ką turi. Gyveni ir viskas.

Romualdas: „Sodra“ pasitikiu“
Manau, kad pensiją kaupsiu per „Sodrą“. Šia institucija pasitikiu – nuo atlyginimo nuskaičiuoja, o senatvėj išmoka. Manau, kad tai patogiausias variantas. Mano mama daro taip pat. Kol kas nesiskundžia.

Irena: „Laviruojam tarp dviejų variantų“
Aš kaupiu pensiją per „Sodrą“, o vyras naudojasi pensijų fondu. Bandom laviruoti tarp dviejų variantų. Manau, kad tai geriausia išeitis. Norėčiau, kad „Sodra“ nenuviltų. Žmonės ilgus metus išdirbę privalo gauti atitinkamą pensiją. Šiuo metu jos labai mažos.

Nijolė: „Pokyčiai nedomina“
Pensiją gaunu per „Sodrą“, bet vis dar esu dirbanti. Pensijos kaupimo pokyčių nežadu imtis – neaišku, ar ilgai dar dirbsiu. Juk dabartinės darbo vietos Lietuvoje visos „ant klaustuko“. Apskritai tai „Sodra“ nesiskundžiu, pensiją gaunu laiku. Tik gaila, kad ji mažoka.