Niekaip į Lietuvą neatkeliaujantis pavasaris tempia žemyn vidutinę kovo mėnesio temperatūrą. Vidutinė lauko oro temperatūra Šiauliuose kovą siekė 5 laipsnius šalčio. Tuo tarpu vasarį buvo minus 1,9 laipsnio. Dėl šaltesnių kovo orų, lyginant su vasariu, maždaug ketvirtadaliu padidėjo šilumos suvartojimas. Apžvelgus visą šį šildymo sezoną, toks suvartojimas artimiausias praėjusių metų gruodžiui, kada buvo užfiksuota minus 4,4 laipsnio šalčio vidutinė lauko oro temperatūra.

„Šiaulių energija“ informuoja, kad dėl padidėjusios gamtinių dujų kainos, lyginant vasarį ir kovą, šilumos kaina šiauliečiams padidėjo 0,6 proc., arba 0,14 ct/kWh. Nepaisant to, šiauliečiai už kovo mėnesį mokės mažiau nei kiti didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai – 23,48 ct/kWh (be PVM). Tuo tarpu vilniečiai už tą patį laikotarpį mokės 26,48 ct/kWh, kauniečiai – 26,82 ct/kWh , klaipėdiečiai – 25,01 ct/kWh.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, užsibuvusi žiema tiesiogiai paveiks sąskaitas už šildymą. Kovą, kaip ir gruodžio mėnesį, vidutinė temperatūra sudarė minus 4,5 laipsnio šalčio, todėl ir mokėjimai už šildymą bus labai panašūs. Jo teigimu, neįprasta, tačiau kovo sąskaitos bus didesnės nei vasarį, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie 1,8 laipsnio šalčio.
60 kvadratinių metrų buto šildymas naujos statybos kokybiškuose daugiabučiuose Šiaulių gyventojams vidutiniškai kainuos 110 litų (vasarį buvo 96 litai), naujos statybos ir kituose kažkiek šilumą taupančiuose namuose – 180 litų (vasarį – 145 litai), senos statybos neremontuotose daugiabučiuose – 390 litų (vasarį – 306 litai), senos statybos labai prastos šiluminės izoliacijos namuose – 585 litai (vasarį – 479 litai).
Prieš metus kovo mėnuo pasižymėjo įprastomis oro sąlygomis – daugelyje miestų vidutinė oro temperatūra buvo apie 1,5 laipsnio šilumos. Senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose 1 kv. metrui apšildyti vidutiniškai prireikė 18 kWh šilumos, 60 kv. metrų butui – 1080 kWh.

Siūloma taikyti vienodą PVM už šildymą
Seimo Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama, kad mažesnis PVM tarifas gyvenamojo būsto apšildymui būtų taikomas ir būstų savininkams, naudojantiems elektros energiją, gamtines dujas, malkas ar anglis.
Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos nario Kęstučio Daukšio, šia įstatymo pataisa siekiama, kad valstybė nediskriminuotų nė vienos gyventojų grupės ir visi piliečiai galėtų mokėti už šilumą mažiau. Jo nuomone, ši pataisa būtų ypač naudinga mažesnes pajamas gaunantiems miestų, miestelių ir kaimų gyventojams, kurių būstai šildomi necentralizuotai, jie šiuo metu moka 21 proc. PVM tarifą.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, 9 proc. tarifas taikomas tik tiems gyventojams, kurių būstuose yra įrengta centralizuota šildymo sistema, nors tokių namų ūkių yra mažiau negu pusė. Individualių namų ar butų savininkams, kurie savo būstą šildosi malkomis, dujomis ar elektra, tenka mokėti įprastinį 21 proc. PVM tarifą.

Pagal „Šiaulių naujienų“ ir ELTA informaciją parengė Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

KLAUSIAME: „Kiek Jūsų piniginę paplonino šildymo sezonas?“

Sandra ir Mindaugas: „Negalime gyventi taip, kaip vasarą“
– Didelės sąskaitos už šildymą nemenkai paplonino mūsų pinigines. Už praėjusį mėnesį teko sumokėti 250 litų. Tokia suma smarkiai apriboja mūsų galimybes įsigyti papildomą daiktą ar rūbą. Nebegalime leisti sau to, ką galėtume leisti vasarą, kada šildymo sezono nėra.

Juozas: „Pinigų trūkumas apriboja viską“
– Didelių sąskaitų aš nesulaukiu, pats kūrenuosi dujomis. Taip kur kas pigiau. Tačiau užjaučiu tuos žmones, kurie gauna dideles sąskaitas už šildymą. Juk pinigų trūkumas apriboja viską. Manau, kad šildymo sezonu ne vienam tenka susiveržti diržus.

Regina: „Žmonės išgyvena nervų karą“
– Nepaveikė manęs šildymo sezonas. Gyvenu nuosavame name ir pati kūrenuosi kietuoju kuru. Per metus sumoku apie 1000 litų ir nebereikia sukti galvos. Tuo tarpu žmonės, kurie turi mokėti milžiniškas sąskaitas, išgyvena nervų karą. Juk atlyginimai ir pensijos mūsų šalyje labai maži. Sunku net įsivaizduoti, kaip gyvena tie, kurie išvis neturi darbo.

Giedrė ir Virgis: „Turi mąstyti, ką perki“
– Šildymo sezonas labai smarkiai paveikė mūsų finansus. Už vieno kambario buto šildymą kas mėnesį vidutiniškai mokame apie 250 litų. Šiais laikais net tokia suma priverčia pakeisti gyvenimą. Parduotuvėje negali griebti visko iš eilės. Esi priverstas susimąstyti, ką šiuo metu gali sau leisti įsigyti. Todėl labai laukiam vasaros.

Vaida: „Nukenčia kultūriniai pomėgiai“
– Šildymo sezonas smarkiai paplonina žmonių pinigines, keičia gyvenimo įpročius. Už paskutinį mėnesį mokėjau 265 litus. Kadangi mūsų šeimoje dirba du asmenys, problemų dėl reikalingiausių daiktų, maisto produktų įsigijimo nekyla. Tačiau nukenčia mano kultūriniai pomėgiai. Nebegaliu įsigyti tokių elementarių dalykų kaip knyga, rečiau pramogauju, rečiau apsilankau kavinėje.

Petras: „Laisvo pinigėlio net anūkams nelieka“
– Aš gaunu kompensaciją, todėl moku šiek tiek mažiau. Jei gerai pamenu, už paskutinį mėnesį mokėjau apie 160 litų. Esu pensininkas, kiekvieną mėnesį reikia įsigyti nemažai vaistų, todėl net tokia suma man yra labai didelė. Laisvo pinigėlio net anūkams nelieka.

Mantas: „Gyvenimo aukštyn kojomis neapverčia“
– Mano finansų šildymo sezonas niekaip nepaveikia. Gyvenu su tėvais, jie moka. Tačiau domiuosi, kokio dydžio sąskaitų sulaukiame. Paskutinį kartą už dviejų kambarių šildymą teko sumokėti apie 160 litų. Tokia suma mūsų gyvenimo aukštyn kojomis neapverčia.

Roma: „Nustebino nesibaigianti žiema“
– Gyvenu kaime, kūrenuosi pati. Tiksliai nesu suskaičiavusi, kiek mums kainuoja namelio kūrenimas, bet žinau, kad daug pigiau. Šiemet nustebino niekaip nesibaigianti žiema. Praėjusiais metais buvome pasitaupę malkų ir tikėjomės, kad jų šiais metais užteks. Tačiau dėl tokių orų teko sukūrenti visas atsargas. Kalti ir mūsų seni langai. Jie praleidžia šaltį, namuose vėsu, tenka daugiau kūrenti. Galiu sakyti, kad šalti orai paveikė ir mus. Vasarą sau leidžiame daugiau.