Matyt, jau kiekvienas lietuvis supranta terminą „šešėlinė“ ekonomika. Išvertus šį terminą, būtų galima sakyti, kad tai yra prekyba Lietuvos rinkoje iš užsienio šalių nelegaliai įvežtomis prekėmis, nemokant valstybei pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Mindaugas JANULIONIS
Ne paslaptis, kad dauguma lietuvių ne tik vyksta, tarkim, į Kaliningrado sritį apsipirkti savoms reikmėms, bet dažnai parsivežtas prekes parduoda Lietuvoje, pirkėjui nesumokant PVM. Tai irgi yra „šešėlinė“ ekonomika, nes ekonominis procesas vyksta – pirkėjas perka, pardavėjas parduoda. Pinigai cirkuliuoja, tačiau aplenkdami valstybės biudžetą. Taip sakant - iš kišenės į kišenę. Dažnam piliečiui tai yra itin geras sandoris – pardavėjas džiaugiasi, kad pardavė prekę, už kurią mokėjo pigiau nei pardavė, o pirkėjas taip pat patenkintas – nusipirko pigiau nei parduotuvėje, kur kiekviena prekė yra apmokestinta PVM. Tačiau, kol dauguma gyventojų džiaugiasi tokia „paprasta“ ekonomika, valstybė skursta, o valdininkai vis dažniau pripažįsta, kad kova su „šešėline“ ekonomika sekasi sunkiai.

Kova reikalinga
Apibendrinant, galima sakyti taip: jei kiekvienas gyventojas užsiiminėtų neapmokestintų prekių pardavinėjimu, Lietuvoje greitai nebeliktų iš ko mokėti pašalpų, pensijų, galbūt net algų valstybiniame sektoriuje. Juk visos šios socialinės garantijos ir yra teikiamos iš gaunamo PVM. Nors „šešėlinės“ ekonomikos veikimo aparatas yra itin paprastas – perku-parduodu, skaidrios ekonomikos veikimo principas yra naudingesnis. Perku parduotuvėje, sumoku PVM valstybei, o vėliau, arba kai prireikia, valstybė suteikia pensiją arba pašalpą, taip atsidėkodama už mokamus mokesčius. Žinoma, kai kuriems žmonėms pikta, jog už prekę papildomai reikia primokėti dažniausiai 21 proc. visos jos kainos vietoj to, kad iš kaimyno ją būtų galima įsigyti dažniausiai net pigiau nei atėmus 21 proc. PVM. „Šešėlinėje“ ekonomikoje prekiaujantys žmonės, vadinami kontrabandininkais, lobsta, tačiau kita gyventojų dalis – kol kas dar didžioji, skursta, nes valstybė vis dažniau praranda lėšas iš kontrabandininkų nesumokamo PVM už suprekiautas prekes. Kodėl skursta? Paprastas pavyzdys – jei valstybė praranda vis daugiau PVM, pavyzdžiui, minimali mėnesio alga (MMA) negali būti didinama. O juk lietuviai žino, kad dauguma šalies gyventojų būtent MMA ir gauna. Dar paprastesnis pavyzdys apie Šiaulius. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, planuojant 2013 metų biudžetą posėdžiuose diskutuodama apie vienos ar kitos sferos „apkarpymą“, vis aiškino: „miestas iš gyventojų surenka vis mažiau pridėtinės vertės mokesčio, tad ir biudžetas turi būti kuklesnis“. Paprastam gyventojui toks kuklesnis biudžetas gali reikšti, pavyzdžiui, duobėtas gatves ar prastą susisiekimą.

Sieks laisvės atėmimo bausmių
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas, žiniasklaidai pateikdamas 2013 metų pirmojo ketvirčio policijos veiklos ataskaitą, teigė, jog ypatingas dėmesys yra ir bus skiriamas neakcizinių prekių platintojams bausti. Pareigūno manymu, šiuo metu bausmės yra per menkos. „Dabar už neakcizinių prekių platinimą yra baudžiama piniginėmis baudomis. Dažnas prekeivis tokių baudų yra prikaupęs po kelis šimtus tūkstančių. Jie tiesiog jų nemoka, nes oficialių pajamų neturi, turto savo vardu nedeklaruoja, todėl ir valstybė iš tokių asmenų nieko negali atimti. Bus siekiama, kad kontrabandininkai būtų baudžiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis“, - sakė R. Jagminas.

KLAUSIAME: KAS GALI PADĖTI KOVOJE SU KONTRABANDA?

Albinas: „Skūpas moka du kartus“
Su šia problema reikia dirbti, bet niekas nenori. Visi daug kalba, kad kontrabandą reikia pažaboti, tačiau iš tikrųjų tik ir žiūri, kaip ką „prastumti“. Nors ir rūkyčiau, aš niekada nepirkčiau kontrabandinių cigarečių. Jos yra šlamštas. Rusiškas cigaretes gali rūkyti tik tie, kurie nori susirgti plaučių vėžiu. Neakcizinio kuro taip pat nesipilu, nes mano automobilis varomas dujomis. Kontrabandinio kuro tikrai nepilčiau, nes jis sugadintų mašiną. Kuro galima įsigyti pigiau, tačiau už remontą teks mokėti daugiau. Skūpas moka du kartus. Tai yra piliečių teisė apsispręsti, ar pirkti kokybišką ir apmokestintą prekę, ar kontrabandinę ir pigesnę, bet itin prastą.

Alfonsas: „Žmogus renkasi pigesnę prekę“
Aš nemanau, kad tai galima pažaboti. Kontrabanda egzistuoja visame pasaulyje. Savaime aišku, kad neapmokestintos prekės yra pigesnės, todėl ar Lietuvoje, ar kitoje šalyje, žmogus visada renkasi pigesnę prekę.

Elena: „Kontrabandinių prekių neperku“
Daug šiuo klausimu neišmanau, tačiau mano manymu, tai labai blogina šalies ekonomiką. Per kontrabandininkus valstybė nesurenka mokesčių, todėl žmonės gauna mažas pensijas. Bijau, kad ateityje jų išvis gali nelikti. Suprantu, kad žmonės gyvena skurdžiai, todėl pražūva patriotiškumas. Galbūt rusiška prekė pigesnė, todėl ir patrauklesnė. Aš tokių prekių tiesiog neperku.

Laura: „Verta primokėti“
Sunku pasakyti. Pati renkuosi lietuvišką prekę. Manau, kad lietuviškos produkcijos kokybė yra geresnė. Už gerą prekę verta primokėti.

Leonardas: „Kodėl turiu mokėti valstybei?“
Kodėl mes klausom Europos Sąjungos reikalavimų? Juk būtent ES uždeda akcizą rūkalams bei dyzelinui. Baltarusijos siena čia pat, tad žmonės tuo ir naudojasi. Praėjusi valdžia žmonėms pensiją nurėžė, todėl ir pasitikėjimas valstybe sumenko. Kodėl aš turiu valstybei mokėti, jei ji nemoka man?

Mečislovas „Ir kontrabandinės prekės brangios“
Aš nevairuoju ir nerūkau, todėl ir neperku kontrabandinių prekių. Nėra už ką pirkti. Valdžia kainas sukėlė tiek, kad net ir neapmokestintos kontrabandinės prekės yra brangios. Už pensiją nieko nepripirksi.

Larisa: „Neįmanoma“
Mūsų geografinė padėtis yra labai palanki kontrabandos veiklai. Šalia Kaliningradas, Baltarusija. Žmonės randa būdų, kaip įvežti kontrabandą, o piliečiai tuo džiaugiasi, nes visi ieško pigesnių prekių. Būtent dėl šių priežasčių, manau, kad pažaboti kontrabandą yra neįmanoma.

Zenonas: „Reikia mažinti kainas“
Pažaboti sunku. Pats žmogus renkasi pigesnę prekę. Jei lietuviškos cigaretės kainuotų pigiau, galbūt gyventojai rinktųsi pirkti apmokestintą prekę. Tačiau dabar kontrabandą vežti apsimoka. Manau, kad pats žmogus turi suprasti skirtumą. Aš pats visada perku lietuvišką prekę.