Žmonės jau įprato vienu metu toje pačioje vietoje ne tik pirkti konkrečius, jiems reikalingus daiktus, bet ir susitvarkyti įvairius kitus reikalus. Į paštą užsuka nusipirkti gėlių sėklų, į degalinę – užkąsti, į vaistinę – profilaktiškai pasitikrinti sveikatos. Taip bandoma sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Buvome įpratę vaistinėse sutikti tik vaistininkus, padedančius išsirinkti reikiamų vaistų, patariančius, kaip teisingai vartoti gydytojo paskirtą preparatą, informuojančius apie galimas vieno ar kito medikamento šalutines reakcijas. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau vaistinėje galima sutikti ir gydytojų: kardiologų, oftalmologų, gastroenterologų, dermatologų, kitų specialistų bei su jais pasikonsultuoti. Taip pat aptarti labiausiai rūpimus klausimus, atlikti kai kuriuos profilaktinius tyrimus: pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolio ar gliukozės kiekį kraujyje, pasitikrinti regėjimo aštrumą, nusistatyti odos tipą ar net atlikti grožio procedūrą. Tačiau esant rimtesnei sveikatos problemai vien vaistininko konsultacijos nepakanka.

Už
„Vaistinė – tai sveikatinimosi priežiūros įstaiga, kurioje pagal tarptautines farmacijos organizacijos tipo nuorodas vaistininkas yra ne tik vaistus perduodantis, bet ir konsultuojantis asmuo. Vaistininkas, iš sveikatinimo specialistų, tas žmogus, prie kurio yra arčiausiai visi kiti žmonės. Prie vaistininko bet kada galima lengvai prieiti ir pasiklausti ar išsakyti savo sveikatos problemas. Vaistininkas atlieka farmacininko paslaugą. Vaistininkas dažnai pažįsta savo klientus ir žino, kokius jis vaistus vartoja. Vertinu teigiamai, kad vaistinėje žmogus gali ne tik pasijutęs blogai iš kart vaistą išgerti, bet ir pasitikrinti kraujo spaudimą, pasiklausyti sveikatos patarimų ar įsigyti kosmetikos priemonių. Vaistinėje turime ir arbatinę – pas mus sveikata ir grožis po vienu stogu. Manau kad dabar net privalu, kad kiekvienoje vaistinėje, be galimybės įsigyti vaistų, būtų galimybė pasimatuoti kraujo spaudimą ar pasisverti. Užsienyje vaistinėse atliekama dar daugiau papildomų tyrimų tad, mano nuomone, normalu, kad šiais laikais į vaistinę žmonės užsuka ne tik vaistų.“

Almyra Girdenienė, vaistinės vedėja.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Prieš
„Žmogus medicininės pagalbos turi ieškoti tik pas medikus gydymo įtaigoje, o ne vaistinėje. Tačiau kadangi pas medikus dažnai pakliūti yra problema, žmonės geriau nueina pasikonsultuoti su vaistininku. Vaistininkas turi pakonsultuoti dėl vaistų, tačiau negali gydyti. Dažnai vaistinės žmones klaidina – siūlo pirkti nereikalingus preparatus, maisto papildus, tačiau taip neturėtų būti daroma. Gydytojas turi nuspręsti, kaip žmogų gydyti, tačiau jei vaistinėje žmogus pasimatuos kraujo spaudimą – tai normalu. Kai žmogui skauda galvą, jis bėga į vaistinę, kur gauna konsultaciją ir gali iš karto nusipirkti vaistų, tačiau jei yra rimtesnė problema, vaistininkas nepadės. Vaistininkas žmogų turėtų nukreipti į medikus, kad jam nepakenktų dar labiau, jis turi rekomenduoti kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta gydymo klaidų. Pavyzdžiui, susitrenkus šoną vien nuo skausmo vaistai gali nepadėti, jei yra lūžęs šonkaulis, o šito vaistininkas nenustatys, todėl ir būtina pirmiausia kreiptis į medikus.“

Antanas Lukošaitis, Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.