Praėjusią savaitę idėjos autoriai, rėmėjai bei vietinės valdžios atstovai susirinkę aptarė viziją – apleistoje buvusio „Elnio“ fabriko teritorijoje įkurti pramonės įdomybių parką. Tikimasi, kad ateityje ši vieta taptų šiauliečių ir ir miesto svečių traukos centru.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Taigi pramonė, kuri dažnam asocijuojasi su tamsiais, ūžiančiais cechais bei rūkstančiais kaminais, bus pateikiama kitaip – „linksma gaida“. Be viso to, čia ketinama eksponuoti miesto pramonės įmonių produkciją, o parko eksponatai turės dar būti ir patrauklūs vaikams.
Vienas iš pramonės įdomybių parko idėjos autorių – dizaineris V. Puronas, kurio kontroversiški metalo lankstiniai savo laiku sukėlė ratilus akademinėje visuomenėje. Prisiminkime, kad ir nemažą sąmyšį sukėlusią jo „Lapę“, skardinį sportininką prie Šiaulių arenos, kurį ne taip seniai buvo užsimota pašalinti, ir kitus dizainerio sumanymus, savo laiku džiaugsmingai priimtus šiauliečių, tačiau skeptiškai arba net atvirai neigiamai sutiktus menininkų pasaulio „grietinėlės“. Iš šį kartą pramonės įdomybių parko sumanytojas įsitikinęs šviesia savo „kūdikio“ ateitimi, tačiau, kaip ir kiekviena naujovė, ji išjudino ir oponentus, kurių vienas iš argumentų – apleistą buvusio „Elnio“ teritoriją reikia pradėti tvarkyti visą, tinkamai pasirengus ir kompleksiškai...

UŽ
„Pagrindinis privalumas, jog ši mintis atėjo ne iš viršaus. Iniciatyva kilo iš miesto patrioto V. Purono bei įmonių vadovų, pritarusių idėjai. Norima pateikti Šiaulius, kurie visados buvo pramonės miestu, įdomiu, netradicišku rakursu. Tai originali idėja, kokia savo laiku buvo ir mūsiškis pėsčiųjų bulvaras (uniklaus dalykas), nors tai ir nėra visai adekvatus sulyginimas. Šiaip ar taip, tai būtų kažkas įdomaus.
Antras dalykas – gera sinergija, nes tai yra savivaldybės teritorija ir ji turėtų prisiimti jos priežiūrą, o miesto pramonės įmonės pateiktų įdomiuosius eksponatus. Trečia – idėjos realizavimas padėtų išryškinti Šiaulius. Atsirastų vieta, aplink kurią kažkas suktųsi ir dėl kurios taptume unikalūs bei įdomūs kitiems.
Taip, iš tiesų, esama kontrargumentų, girdi, nėra visos vizijos, nėra koncepcijos ir t. t. Tačiau ją buvo galima kurti ir 1996–1998 metais... Jeigu neapsirinku, tada bankrutavo „Elnias“. Tuo metu fabriko problemos savivaldybei buvo visiškai neįdomios. Šią dieną turime sutvarkytą Ch. Frenkelio vilą, kalbame apie menų inkubatorių – tęstinumas yra puikus. Pramonės įdomybių parkas padėtų sukurti naują traukos centrą ir tokiu būdu pakeltų šios teritorijos vertę.“

Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

PRIEŠ
„Oponuoju labiau pačiam veiksmui, o ne konkrečioms asmenybėms ar konkrečioms idėjoms. Man visa tai atrodo labai paprastai: Vilius mums siūlo gražią, raudoną sagą, o mes netgi neturime švarko, kur tą sagą reikėtų įsiūti... Gal vis dėlto pirmiau reikėtų pasiūti švarką ir tik tuomet rinktis sagas?
Nekvestionuoju pačios idėjos: galbūt ją ir galima sėkmingai pritaikyti bei panaudoti... Bet tik savo laiku ir savo vietoje. Neįsivaizduoju, kas tas „pramonės įdomybių parkas“. Visos idėjos yra geros iš esmės, o blogas būna tik jų pritaikymas. „Elnio“ teritorija nėra sutvarkyta, ji visiškai neparengta ateiti žmogui. O mes norime čia pastatyti kažkokias „skulptūras“. Pradėti reikėtų nuo infrastruktūros, kad būtų saugu ir žmonės norėtų ateiti. Toji teritorija prašosi labai rimto, kompleksiško požiūrio. Pirmiausia reikėtų visiems susitarti dėl vizijos – miestiečiams ir valdžiai, kuri jiems atstovauja: ką mes čia norime matyti, ką mes kuriame, koks bus galutinis sumanymo rezultatas. O ne pulti daryti, o po to gailėtis dėl to, ką padarėme. Visos iniciatyvos, kurios ten atves žmones, man yra priimtinos, tačiau jeigu skulptūrą pastatysime šiukšlyne, kas gi norės ateiti jos pažiūrėti.“

Architektas Vytenis Rudokas
Vadimo SIMUTKINO nuotr.