Pastaruoju metu vienas populiariausių klausimų yra apie atostogas. Ir, ko gero, vienas iš populiariausių atsakymų – išvis neatostogausiu, nes neturiu tiek pinigų, kad galėčiau sau leisti vykti į Kretą ar į Palangą. Toks jau yra susidaręs stereotipas, kad atostogauti galima tik labiausiai pamėgtose poilsio vietose – geriausiu atveju, kuo tolimesniuose kraštuose, blogiausiu – bent Lietuvos pajūryje.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Atostogos – tik iš santaupų
Vieno iš Lietuvos bankų Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė patvirtina, kad, atliktos apklausos duomenimis, dažnas Lietuvos gyventojas šią vasarą nesiruošia atostogauti. Vieniems vasarą pats darbymetis, kiti yra žiemos sporto gerbėjai, o treti teigia sau negalintys leisti atostogauti, nes tam neturintys lėšų.
O. Bložienės nuomone, atostogų kokybė visai nepriklauso nuo piniginės storio, tačiau skaičiuoti pinigus, ypač atostogų laikotarpiu, būtina. „Atostogoms reikia skirti pinigus ne nuo gaunamų pajamų, o iš turimų santaupų – joms atidėti reikia iš anksto. Kaip rodo mūsų apklausa, net pusė Lietuvos gyventojų finansiškai visiškai nesiruošia atostogoms, tik keli procentai joms pradeda ruoštis jau nuo praėjusių metų atostogų, – pastebi Asmeninių finansų instituto vadovė. – Tokie įpročiai nėra geri, nes daugelis, pavyzdžiui, šiais metais atostogoms planuoja išleisti 500-1000 litų kiekvienam namų ūkio nariui. Tad jei keturių asmenų šeimos vidutinės pajamos – 3 tūkstančiai litų per mėnesį, atostogoms planuoti išleisti iki 4 tūkstančių litų ne iš santaupų yra pakankamai optimistiška.“

Galima atostogauti nebrangiai ir turiningai
Žinoma, kiek išleisti atostogoms, priklauso ir nuo šeimos poreikių, ir nuo finansinių galimybių. Viena, jei yra noras ir galimybė atostogauti užsienio kurortuose, prabangiuose viešbučiuose, ir kita, kai galbūt noras yra, bet nėra galimybių ten nuvykti ir tenka savaitgalį apsiriboti kelione dviračiu po Lietuvos nacionalinį parką.
„Reikia tiesiog pakeisti savo požiūrį, o ne nuolat graužtis, kad neturi pinigų atostogoms, ir galvoti, kaip įdomiau atostogauti, nes ir Lietuvoje yra labai daug užsiėmimų – stovyklų, išvykų baidarėmis, kempingų, žygių. Tiesiog reikia plėsti savo akiratį ir negalvoti, kad jei negali nuvažiuoti į Turkiją ar Egiptą, tai ne atostogos, – siūlo Asmeninių finansų instituto vadovė O. Bložienė. – Manau, yra pakankamai daug galimybių paatostogauti ir nebrangiai, ir turiningai. Nuolatinis galvojimas apie pinigus ir daro žmones nelaimingus, nes kiek beuždirbsi, pinigų niekada nebus pakankamai.“
Juolab kad tik kas trečias Lietuvos gyventojas ruošiasi atostogauti iki dviejų savaičių, o 35 proc. – tik 3-5 dienas.

Lietuviai ištikimi Turkijai
Daug metų atliekamų gyventojų apklausų duomenimis, Turkija išlieka pagrindine atostogų kryptimi lietuviams. „Atsižvelgdami į poilsiautojų poreikius, šiemet Turkijos programą didinome 15 proc., lyginant su praėjusiais metais. Šiuo metu esame pardavę jau per 52 proc. kelionių į šią šalį, o tai – net 21 proc. daugiau nei 2012-aisiais – skaičius vardijo vienos kelionių organizavimu užsiimančios įmonės Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė. – Turkijos populiarumas nuolat auga ir tai nestebina, nes už palyginti nedidelę kainą poilsiautojai gauna gero oro, puikios paslaugų ir aptarnavimo kokybės, viešbučių komforto, gero maisto ir nepakartojamos gamtos garantą.“

Vyrai ilsisi su draugais, moterys – su vaikais
Lietuvos gyventojų atostogos liudija apie besikeičiančius šeimos įpročius ir modernėjančią visuomenę. Vienos draudimo bendrovės užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad su sutuoktiniu atostogauti nevyksta net pusė Lietuvos gyventojų – su vyru ar žmona atostogas praleisti renkasi 45 proc. apklaustųjų. Maždaug trečdalis (28 proc.) žmonių atostogas praleidžia su vaikais.
Dar trečdalis apklaustųjų į atostogų draugiją linkę pasiimti ne artimiausius šeimos narius, bet draugus ar giminaičius. Net 13 proc. Lietuvos gyventojų atostogauja vieni.
„Panašu, kad atostogoms pasirenkama draugija rodo apie besikeičiantį požiūrį į atostogas, kaip šeimyninį laisvalaikį. Vieni šalies gyventojai vis dažniau linkę išplėsti žmonių, su kuriais ilsimasi, ratą, kiti – priešingai – atsisako bendrų atostogų ir vyksta ilsėtis vieni“, – komentuoja draudimo kompanijos generalinis direktorius Marius Jundulas.
Jis atkreipė dėmesį, kad vyrai dažniau nei moterys linkę atostogauti su draugais, o moterys dažniau į atostogas pasiima vaikus. Beje, moterys dažniau nei vyrai vyksta atostogų vienos. Su šeima dažniau atostogauja 26-55 metų žmonės, o į antrąją gyvenimo pusę įkopę žmonės vyksta atostogų vieni.
M. Jundulas pastebėjo, kad pajamos daro gana didelę įtaką atostogavimo įpročiams. Kuo didesnės pajamos, tuo dažniau žmonės nurodydavo atostogaujantys su šeima ir draugais. Bendrovės vadovas tai sieja su finansinėmis žmonių galimybėmis išvykti atostogų ir padengti visos šeimos atostogų išlaidas. Beje, pailsėti su draugais, o ne su šeima, dažniausiai išvyksta aukščiausio lygio vadovai. Šeimą atostogoms dažniau renkasi tarnautojai, specialistai, ūkininkai. O štai smulkaus verslo atstovai linkę atostogauti vieni.

KLAUSIAME: Ar jau planuojate atostogas?

Inga: „Atsikvėpsime nuo rūpesčių“
– Savo atostogas suplanavome iš anksto, maždaug gegužės mėnesį. Su šeima penkioms dienoms keliausime į Nidą. Ir vaikutis pasidžiaugs, ir patys atsikvėpsime nuo rūpesčių.

Aurelija: „Svečiuosimės kaime pas močiutę“
– Jeigu atvirai, nesuplanavau. Darbas, darželis, vaikučiai. Apie atostogas nebuvo kada pagalvoti. Bet matysim... Dukrytei labai patinka kaime pas močiutę, manau, kad šiais metais ne tik su šeima, bet ir kitais artimaisiais ten apsilankysime.

Paulius: „Keliausiu su draugais“
– Nujaučiu, kad atostogos bus geros. Dar tiksliai nesu visko suplanavęs, bet būtinai aplankysiu pajūrį ir kitus Lietuvos miestus. Kadangi šeima apsivertusi darbais, keliausiu su draugais. Vasaros atostogoms planuoju skirti 1000 litų.

Veronika: „Nebegaliu aplankyti svečių šalių“
– Važiuosiu pas seserį į Palangą ir bus visos atostogos. Kadangi ji ten gyvena, apsilankau ir žiemą, ir vasarą. Šiaip labai mėgstu keliauti. Kol dirbau, keliaudavau ne tik po Lietuvą, bet ir Prancūziją, Italiją, Šveicariją. Dabar jau pensininkė – nebegaliu sau to leisti.

Diana: „Jei kas smagaus įvyksta – tai netikėtai“
– Savo vasarą kartu su vaikučiu praleisiu kaime. Atostogų dažniausiai neplanuoju. Nors norų yra nemažai, bet galimybes riboja finansinė padėtis. Taip pat reikia atsižvelgti į vaikutį. Jei kas smagaus įvyksta – tai netikėtai.

Kęstutis: „Turime viską, ko reikia“
– Atostogos suplanuotos – visą vasarą praleisiu sodyboje. Ten ir šunys trys, kuriuos reikia prižiūrėti, ir veiklos nemažai. Turim tvenkinį išsikasę, pirtis yra, žodžiu – viskas, ko reikia. Ir giminės, ir artimieji, manau, pas mus apsilankys.

Ernesta: „Apsiribosime Ryga“
– Atostogų dar nespėjome suplanuoti. Nors laiko augindama vaikutį turiu pakankamai, tačiau vyras dirba, todėl reikės derintis prie jo. Manau, kad nuvyksime prie jūros, į Vilnių. Su svečiomis šalimis kiek sunkiau – dėl finansinės padėties ir laiko stokos. Apsiribosime Ryga.

Viktorija: „Fantazijos dar neįgyvendintos“
– Atostogų dar nesuplanavome. Taip nutiko, kad vyras turi daug darbų. Teks susiplanuoti labai greitai, kai to laiko atsiras. Jei poilsiavimui skirsim nedaug laiko – bus netolimos kelionės, jei kiek daugiau – gal ir toliau pavažiuosim. Fantazijų yra, bet kaip jas įgyvendinsim – dar nežinom.