Kasdien policijos suvestinėse mirga pranešimai apie smurtą ne tik artimoje aplinkoje, bet ir viešoje erdvėje. Apie šį „skaudulį“ garsiai kalba patys policijos atstovai, tikindami, kad susidoroti su agresyviais ir neretai įkaušusiais gyventojais vis dar nepavyksta.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Padaugėjo nusikalstamų veikų
Nors šiais metais šalyje 2,5 proc. sumažėjo nusikalstamų veikų, tačiau Šiaulių apskrityje jų gerokai padaugėjo. Pernai per tokį pat laikotarpį užfiksuota 3712 nusikalstamų veikų, šiais metais net 12,5 proc. daugiau – 4175. Policija akcentuoja, kad dažniausiai nusikalstamas veikas atlieka neblaivūs asmenys. Praėjusiais metais „triukšmavo“ 901 neblaivus asmuo, šiemet – 1249.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkė Agija Burkauskienė džiaugėsi, kad nors nusikalstamų veikų skaičius didėjo, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atlikta 5,7 proc. mažiau. Pateiktos statistikos duomenimis, krito išžaginimų ir nužudymų skaičius. Policijos atstovams per šių metų pirmąjį pusmetį teko narplioti 13 nužudymo atvejų. Vienas jų – liko neįkandamas.
Per šių metų pirmąjį ketvirtį daugiau žmonių negu pernai per tą patį laikotarpį nukentėjo nuo sukčių. Praėjusiais metais buvo apgautas 131 asmuo, šiais – net trisdešimčia daugiau. A. Burkauskienė teigė, kad vyrauja telefoniniai sukčiavimai, kuriuos neretai organizuoja įkalinimo įstaigose esantys asmenys. Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkė pranešė, kad Šiaulių apskrityje neišsprendžiama liko ir smurto artimoje aplinkoje problema, kurią dažniausiai sukelia išgėrę asmenys, taip pat padaugėjo viešosios tvarkos pažeidimų. Juos atlikę asmenys neretai būna įkaušę – 60 proc.
„Nors bendras vagysčių skaičius sumažėjo, šiais metais buvo pavogta daugiau automobilių. Kažkokių tendencijų, kad būtų vagiami labai brangūs ar tam tikros markės automobiliai, nenustatėme“, – statistikos duomenis, kuriuose šiemet užfiksuota 11 automobilių vagysčių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, komentavo ji.

Už saugumą atsakinga policija
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų savo gyvenamojoje vietovėje jaučiasi saugūs, pasitiki policija ir gerai vertina jos darbą. Tokius rezultatus atskleidė didžiausio iki šiol Lietuvoje praėjusiais metais pristatyto tyrimo apie Lietuvos gyventojų požiūrį į policiją ir viešojo saugumo būklės vertinimą rezultatai, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).
VRM ir Policijos departamento užsakymu, reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atlikusi bendrovė visose Lietuvos savivaldybėse individualių interviu būdu apklausė 3002 gyventojus. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina viešojo saugumo būklę šalyje, kaip suvokia saugumo jausmą, kokia yra patirtis tapus nusikaltimo auka, koks jų požiūris į teisėsaugos institucijas. Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kaip keitėsi gyventojų požiūris į viešąjį saugumą per pastarąjį dešimtmetį.
Daugumos Lietuvos gyventojų nuomone, policija yra labiausiai atsakinga, kad jie jaustųsi saugiai – taip mano net 65 proc. apklausos dalyvių. Jos rezultatai taip pat parodė, kad policija pasitiki 58 proc. gyventojų, jos darbą gerai vertina 59 proc. gyventojų.

Didžiausia rizika – nuošalioje vietoje
Tyrimo rezultatai atskleidė ir tam tikras teigiamas tendencijas, susijusias su viešojo saugumo būklės vertinimu.
Tyrimas parodė, kad saugiausiai žmonės jaučiasi savo gyvenamojoje aplinkoje: savo mieste ar rajone saugiai jaučiasi daugiau nei šeši iš dešimties (66 proc.), savo kieme ir gatvėje – septyni iš dešimties (72 proc.). Daugiau nei pusė apklaustųjų (51 proc.) mano, kad už tai, kad žmonės jaustųsi saugūs yra atsakingi patys gyventojai, o 48 proc. jų sutiktų dalyvauti veikloje, susijusioje su rūpinimusi savo gyvenamosios vietos saugumu.
Gyventojų nuomone, didžiausia rizika tapti nusikaltimo auka yra nuošalioje vietoje (taip mano 64 proc. apklausos dalyvių), gatvėje (50 proc.), kelyje (48 proc.) ar laisvalaikio praleidimo vietoje (25 proc.). Tačiau tyrimas atskleidė, kad realiai per pastaruosius penkerius metus daugiausiai apklaustųjų ar jų šeimos narių nukentėdavo gatvėje (36 proc. atvejų), savo namuose (27 proc.) ar prie namų (23 proc.), ir žymiai mažiau – laisvalaikio praleidimo vietoje (9 proc.) bei nuošalioje vietoje (6 proc.).
28 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jie patys ar jų artimieji per pastaruosius penkerius metus tapo nusikaltimo aukomis, iš jų į policiją kreipėsi daugiau nei šeši iš dešimties. Dar labiau pagerinti policijos darbo kokybę, apklaustųjų manymu, labiausiai padėtų griežtesnė darbuotojų atranka ir darbo kontrolė, taip pat geresnis darbuotojų profesinis mokymas.

KLAUSIAME: „Ar gyvendami Šiauliuose jaučiatės saugūs?“

Feliksas: „Neramina socialiai remtini asmenys“
– Labiausiai mane neramina nedirbantys, pašalpas gaunantys asmenys. Gauna tuos 350 litų ir, užuot ką nors dirbę, eina švęsti į miesto gatves. Tokie žmonės nusigeria ir pasuka nusikalstamu keliu. Juos būtina kontroliuoti. Valdžia žino šią problemą, bet nesistengia įdarbinti žmonių.

Jurga: „Yra nejaukių rajonų“
– Šiauliuose jaučiuosi pakankamai saugiai. Žinoma, yra tam tikrų rajonų, kuriuose tamsiu paros metu viena galbūt nenorėčiau vaikščioti. Kiek girdėjau, Aukštosios gatvėje dedasi baisūs dalykai, bet pati ten nesilankau, nežinau. Gal tos baimės neturiu, nes nesu susidūrusi su jokiais nusikaltėliais.

Arūnas: „Nusikaltėlius galima paauklėti“
– Pats esu iš Naujosios Akmenės. Šiauliuose gyvenau tik anksčiau ir visai norėčiau čia sugrįžti. Man atrodo, kad tai jaukus miestas. Viskas priklauso nuo paties žmogaus. Jei jis būna „savo vietoje“, niekas prie jo nekimba. O jei ir prisikabina, yra tam tikri veiksmai, kaip gali tokį žmogų paauklėti.

Ada: „Nuo užpuolikų turiu net randų“
– Koks dar saugumas... Per gyvenimą jau keturis kartus esu užpulta. Kartą paprastą laikrodį vos 20 litų vertės numovė. Kitą kartą iš pažiūros neblogas jaunuolis pasiteiravo, kuri dabar valanda. Vos tik pasakiau tikslų laiką, jis čiupo mano rankinuką ir pabėgo. Nuo šių užpuolikų ir randų ant veido turiu.

Augustinas: „Saugiai jaučiuosi tik namuose“
– Saugiai jaučiuosi būdamas namuose. Kadangi esu garbaus amžiaus, retokai ir bevaikštau. Visais laikais buvo visokių žmonių tipų. Yra jaunimas, kuris nori paišdykauti, todėl vaikščioti gatvėmis niekada nebuvo drąsu. Kiek girdėjau, daugiau nesusipratimų pasitaiko pietiniame rajone.

Ingrida: „Vengiu kai kurių rajonų“
– Šiauliuose jaučiuosi gana saugiai. Tačiau viena vaikščioti tamsiu paros metu kai kuriuose rajonuose nenorėčiau. Pavyzdžiui, pietiniame miesto rajone. Džiaugiuosi, kad iki šiol nei mano artimieji nei pati nesu susidūrusi su naktiniais chuliganais.

Gražina: „Vakaro vis dar bijau“
– Pati prieš gerą dešimtmetį turguje buvau apvogta, gal dėl to baimė išliko iki šiol. Tekdavo iš mokinio vakarais grįžti namo, tai į kišenę dėdavau raktus, pinigus grįžimui, net mobilųjį telefoną. Dabar būtinybės vaikščioti nebėra, todėl apie tai nebemąstau. Bet vakaro vis dar bijau.

Sergėjus: „Visi gali pakliūti į „mėsmalę“
– Šiuo metu gyvenu ne Šiauliuose. Grįžtu čia aplankyti artimųjų. Galiu pasakyti, kad šiame mieste jaučiuosi saugiai. Neturiu baimės jausmo. Nors kai prieš 20-30 metų čia gyvenau ir esu turėjęs konfliktų pietinėje miesto dalyje. Pats gali nieko nedaryti, užtenka kitam žmogui išgerti ir pakliūsi į tą „mėsmalę“.