Praėjusiais metais Šiaulių miestas pagal oro taršą mušė rekordus. Mažiau nei per pusmetį Šiauliuose buvo pasiekta leistina 35 dienų per metus kietųjų dalelių ore viršijimo riba. Pagal higienos reikalavimus nustatyta, kad paros ribinė vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus.
Lina ABROMAVIČIENĖ, Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Atsižvelgdami į kasmet žiemos metu viršijančius oro taršos kietosiomis dalelėmis rodiklius, Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai gyventojus ragina būti atsargiems – sekti oro taršos duomenis ir padidėjus oro taršai vengti buvimo lauke.
Nepalankios sąlygos teršalams sklaidytis
Įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, tikėtinas kietųjų dalelių koncentracijos miesto ore padidėjimas. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausiomis dienomis sniego nenumatoma, išsilaikys šalti orai. Pūs vidutinio stiprumo, vietomis gūsingas rytų,
pietryčių krypčių vėjas. Sąlygos teršalams sklaidytis bus ne visai palankios, tačiau jų ribinių verčių viršijimo tikimybė nedidelė. Sveikatos specialistai teigia, kad žiemą aplinkos oro užterštumo padidėjimui daugiausia įtakos turi suintensyvėjusi energetikos įmonių ir individualių namų šildymo įrenginių veikla. Šiuo metu oro teršalų koncentracija nuolat kinta, todėl gyventojams pravartu sekti oro taršos duomenis.
Oro tarša kenkia sveikatai
Kai lauke oro tarša padidėja, sveikatos specialistai rekomenduoja rečiau vėdinti namus ir be reikalo neiti į lauką. Aplinkoje susikaupusios įvairios toksinės medžiagos per kvėpavimo takus ir virškinamąjį traktą patenka į organizmą. Įkvėpus teršalų su oru, priklausomai nuo kietųjų dalelių dydžio, jos nusėda skirtingose kvėpavimo sistemos dalyse ir taip pažeidžiami vieni ar kiti audiniai. Cheminės medžiagos sukelia nespecifinius pakitimus, todėl kontakto vietoje gali kilti uždegimas, alerginė reakcija arba audiniai gali būti labai sužaloti.
Nuolat kvėpuojant užterštu oru, vystosi lėtiniai uždegiminiai pakitimai, didesnė tikimybė susirgti plaučių ligomis, vėžiu, gali paūmėti širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Per virškinimo sistemą patekę chemikalai absorbuojami skrandyje arba žarnyne ir su krauju patenka į kepenis. Kepenyse medžiagos detoksikuojamos arba atvirkščiai – jų toksiškumas padidėja.
Kenksmingų medžiagų poveikį gali sustiprinti ar susilpninti aplinkos sąlygos: pakilus aplinkos oro temperatūrai medžiagos sparčiau garuoja (pavyzdžiui, tirpstant sniegui, kuriame gausu druskos), drėgnesniame ore padidėja rūgščių garų toksiškumas. Dirbant sunkų fizinį darbą dėl padažnėjusio kvėpavimo padidėja apsinuodijimo dujomis ir garais tikimybė.
Oro taršai jautriausi yra vaikai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie žmonės padidėjus oro taršai turėtų pasilikti namuose. Esant būtinybei išeiti, stengtis kuo daugiau kvėpuoti pro nosį. Kietosioms dalelėms pasklidus ore, dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Tad padidėjus oro taršai būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke, bėgiojimų ar vaikščiojimų su mažamečiais vaikais.
Gyventojai prisideda prie oro taršos
Deginamos atliekos ir oro sąlygos turi didelę įtaką oro kokybei mieste. Silpnas vėjas, rūkas, dulksna sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis pažemio oro sluoksnyje ir oro užterštumas tokiais atvejais gali žymiai padidėti. Žiemą ne mažiau reikšminga oro kokybei yra ir aplinkos temperatūra, nes spaudžiant šaltukui padidėja šiluminės energijos poreikis, todėl ore padaugėja teršalų, ypač privačių namų rajonuose, kur būstai kūrenami anglimi, durpėmis ar kitu nekokybišku kuru. Į aplinką patenka nemažai suodžių, smalkių, anglies, sieros bei azoto dioksidų ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų. Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, jog pats nesveikiausias kuras yra akmens anglis. Malkas reikėtų naudoti tik išdžiuvusias, tada susidaro mažiau dūmų ir juose esančių kenksmingų medžiagų. Griežtai draudžiama deginti buitines ir pramonines atliekas: atliekas iš plastmasės ar gumos, panaudotus tepalus, kitas naftos produktais užterštas medžiagas, baldų ir kitas medienos atliekas, prisotintas cheminėmis medžiagomis. Sveikatai kenkia net ant kelių barstoma druska, kurios dalelės pašalus kyla į viršų ir patenka į kvėpavimo takus. Aplinkos ore tokios dalelės išsilaiko kelias dienas ar net savaites, o įkvėpus nusėda plaučiuose.
KLAUSIAME: Ar nerimaujate dėl oro taršos Šiauliuose?
Viktoras: „Nerimauju dėl oro taršos mieste“
- Labai nerimauju dėl oro taršos mieste ir vasarą, ir žiemą. Vasarą dulkes išvalo lietus, o žiemą tik vėjas jas gali išblaškyti. Bet jei vėjo nėra, o kaminėliai rūksta, natūralu, kad miesto ore kaupiasi visokie kenksmingi degimo produktai, kurie kenkia mūsų sveikatai.
Elena: „Miestas turėtų tvarkytis su oro taršos problema“
- Oro tarša kenkia sveikatai. Kadangi mes gyvename šalia individualių namų, kai jie kūrena krosnis, pas mus namuose labai jaučiasi teršalai, nors ir gyvename daugiabutyje. Miestas turėtų tvarkytis su oro taršos problema, nes kiekvienas netinkamai besielgiantis gyventojas prisideda prie taršos, todėl visi turime kvėpuoti nuodais.
Silva: „Kol kas dėl oro taršos nesusirgau“
- Medelyno gatvėje, kur aš gyvenu, žmonės namus kūrena malkomis. Neteko pastebėti, kad žmonės šildytų savo namą neleistinu būdu. Kol kas dėl oro taršos nesusirgau. Žinoma, suprantame, kad padidėjusi oro tarša gali pakenkti mūsų sveikatai. Teko girdėti, jog Pabaliuose labai teršia žmonės - kūrena šiukšles, tačiau mano rajone viskas gerai.
Danguolė: „Blogai, kad Šiauliuose toks didelis užterštumas“
- Blogai, kad Šiauliuose toks didelis užterštumas. Gyvenu Gytarių rajone, ten gal ne taip užterštas. Centre, matyt, didesnis užterštumas. Kadangi dirbu su vaikais, užterštu oru stengiamės vaikų net nevesti į lauką. Svarbiausia, kad apie oro taršą visuomet būtų informuojami gyventojai ir galėtų apsisaugoti.
Inga: „Prie oro taršos neprisidedu“
- Oro tarša – labai blogai. Tenka girdėti, kasmet užterštumas didėja. Reikėtų spręsti oro taršos problemą, ypatingai gyvenantiems centre. Aš gyvenu bute, todėl pati asmeniškai neprisidedu prie oro taršos. Ačiū Dievui, kad Šiauliuose ne taip daug užterštas oras, lyginant su kitais miestais.
Birutė: „Labai teršiamas oras mieste“
- Čia ir klausti nereikia apie oro taršą, viskas aišku, kad labai teršiamas oras mieste. O kaip apsisaugoti nuo oro taršos? Koks skirtumas, ar namuose esi, ar lauke - nuo užteršto oro niekaip neapsisaugosi. Blogai, kad žmonės priversti kūrenti įvairias atliekas, jaučiasi tas keistas kvapas, vos tik praeini pro nuosavą namą. Užterštas miestas yra jau seniai, todėl niekur nepabėgsime.
Virginija: „Labai nerimaujame dėl savo sveikatos“
- Atrodo, jog šiandien nėra taip užterštas oras. Šalta, bet kvėpuoti lengva. Yra buvę, kai mačiau net slenkant pažemiui tą smogą mieste. Tada labai jaučiasi, kad oras užterštas. Kai kūrenamos krosnys, o vėjo nėra, teršalai niekur ir neišsisklaido. Ir įvairios gamyklos prisideda prie oro taršos mieste. Labai nerimaujame dėl savo sveikatos, o apsisaugoti nėra kaip. Nori nenori – turi eiti į darbą, nėra kitos išeities.
Dalia: „Nėra galimybių saugotis nuo oro taršos“
- Reikia eiti į lauką – ir einam, reikia stovėti lauke – ir stovim, nors ir būna užterštas oras. Gal reikia pradėti bausti tuos oro teršėjus, kurie kūrena atliekas, tačiau vėl - kiekvieno nenubausi. Mano mama gyvena nuosavų namų rajone, o ten labai jaučiasi dūmai. Gerai, kad vyresnio amžiaus žmonės gali neiti į lauką, kai padidėja oro tarša – jie turi tokią galimybę, tačiau dirbantiems tokių galimybių nėra. Be to, ne visada žmonės sužino, kad oro taršos norma mieste yra viršyta.
Liucija: „Blogai, kad patys teršiame orą“
Visi nerimaujame, kad kvėpuojame nešvariu oru. Bet vis tiek reikia nueiti į vaistinę, nori ar nenori – turi eiti. Pažiūrėkite, kiek automobilių mieste. Kvėpuojame automobilių išmetamais teršalais, baisu į kiemą net išeiti. Mano langai yra į mašinų aikštelę – gali juos užsidaryti, užsikalti, vis tiek teršalai jausis namuose. Gyventojai turėtų būti dažniau informuojami apie oro taršą per radiją ar televiziją, nes ne visi sužino, kad būtent tą dieną mieste oras buvo viršijęs taršos normą.
Viktorija: „Vien tik nerimaudami nieko nepakeisime“
- Visuose miestuose į orą išsiskiria didelis teršalų kiekis. Tačiau nerimaudami nieko nepakeisime. Kiekvieną dieną mums nepraneša, kokia teršalų koncentracija ore. Jeigu reikia išeiti – eini ir viskas. Namuose tas pats oras, kaip ir lauke – juk vėdiname gyvenamąsias patalpas. Aš manau, kad vaikams lauke geriau, ar užteršta, ar ne, todėl bet kokiu oru su vaiku keliaujame į lauką.
Povilas: „Nerimo oro tarša nekelia, išskyrus įprastą nuosavo namo dūmą žiemą“
- Manau, vilniečiams reikia labiau susirūpinti taršos klausimu, o šiauliečiams situacija kol kas yra geresnė. Žmonių mažėja, nors šiek tiek daugėja automobilių – artimiausius dvidešimt metų nerimo neturėtų kelti oro taršos klausimas, bet tolimoje ateityje, jei šios problemos nebus sprendžiamos, nerimą užterštas oras turėtų kelti. Man, atvirai kalbant, nerimo oro tarša nekelia, išskyrus įprastą nuosavo namo dūmą žiemą, nori nenori – kvėpuoji užterštu oru. Jeigu kūrenu, tai tik malkas, o ne šiaip ką randu po ranka. Pikta ant tų, kurie sau leidžia net padangas kūrenti.
