Antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Tiesioginiai merų rinkimai 2015 metais -  daugiau demokratijos, daugiau valdžios atsakomybės prieš piliečius“ buvo diskutuojama apie  tiesioginius merų rinkimus. Siekiama įtvirtinti sprendimą, kuris leistų organizuoti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Įsiteisinus naujai merų rinkimo formai, meras liktų savivaldybės tarybos nariu, ne vykdomąja institucija, kaip buvo siūlyta anksčiau. Antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Tiesioginiai merų rinkimai 2015 metais -  daugiau demokratijos, daugiau valdžios atsakomybės prieš piliečius“ buvo diskutuojama apie  tiesioginius merų rinkimus. Siekiama įtvirtinti sprendimą, kuris leistų organizuoti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Įsiteisinus naujai merų rinkimo formai, meras liktų savivaldybės tarybos nariu, ne vykdomąja institucija, kaip buvo siūlyta anksčiau.

Lina ABROMAVIČIENĖ, Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Nors tokiu atveju merą atstatydinti būtų sunkiau, tačiau gyventojai galėtų balsuoti už konkretų kandidatą į mero postą. Manoma, kad tokie mero rinkimai bus naudingesni, nes atnaujinus tiesioginių merų rinkimus Lietuvos savivaldybėse pasiskirstys galios tarp merų ir tarybų, o gyventojai galės rinkimuose atiduoti balsus konkrečiam pretendentui. Dar sprendžiama, kokie būtų tiesiogiai žmonių išrinktų merų įgaliojimai.

Tiesiogiai rinktų merą – 50 proc. žmonių
Ruošiantis tiesioginių merų rinkimų siūlymui buvo atliekamos specialios apklausos, kurios parodė, kad daugiau nei 80 procentų lietuvių norėtų tiesioginių merų rinkimų, nors galimybė rinkti miestų ir rajonų vadovus dar nėra įteisinta.
Tiesioginiai mero rinkimai įteisinti kai kuriuose Vokietijos regionuose, Italijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip ir Prancūzijoje, Norvegijoje, Latvijoje, Estijoje bei Čekijoje, merus renka tarybos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Belgijoje, merus skiria centrinė valdžia. Įvedus tiesioginius mero rinkimus, merai būtų renkami tiesiogiai slaptu balsavimu ir taptų atskaitingi ne tik savivaldybės tarybai, bet ir gyventojams.
Tarybos nariai, kaip ir dabar, būtų renkami pagal sąrašą, remiantis proporcine rinkimų sistema. Tačiau kai kurie laikosi nuomonės, kad pirmiausia Seimas turėtų svarstyti ankstesnį Konstitucijos pataisų reikalaujantį projektą, kuriuo tiesioginiai mero rinkimai būtų įteisinti įtvirtinus mero kaip vykdomosios valdžios instituciją. Valdančioji koalicija pareiškė, kad jau per kitąmet vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus merai bus renkami tiesiogiai. Tai patvirtino ir premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, kokiu tiksliai principu visuomenė rinktų savivaldybės vadovą, valdančioji koalicija turėtų apsispręsti per mėnesį – tuomet ir būtų baigta rengti projektą.

Laimės geriausiai pasirodęs rinkimuose
Nuomonei, kad merą rinktų ne savivaldybės taryba, o patys rajono gyventojai, pritaria didžioji dalis Seimo narių ir savivaldybių atstovų. Ruošiantis šiems mero rinkimų pokyčiams svarstoma, kad įsigaliojus naujai rinkimų tvarkai padidėtų savivaldybių savarankiškumas, rinkėjų aktyvumas, nes bus išrinktas toks meras, kuris geriausiai atstovautų žmonių, o ne partijų interesams.
Seimo nariai iki galo nenusprendė, ar meras turėtų būti tiesiogiai renkamos savivaldybės tarybos pirmininkas su ribotais įgaliojimais, ar atskira vykdomoji institucija.
Įteisinus tiesioginius mero rinkimus tikimasi, kad nebeliks galimybių rinkimų metu ne itin gerai pasirodžiusiam kandidatui laimėti. Taip pat jeigu meras bus renkamas tiesiogiai ir jis nepateisins rinkėjų lūkesčių, tikimybė jam būti išrinktam antrai kadencijai sumažėtų – tikėtina, kad žmonės jo nebeperrinktų.
Tiesioginiams mero rinkimams pritaria ir šią idėją palaiko šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Politiniai ginčai dėl rinkėjų balsų
Šiuo metu Lietuvoje merus išrenka savivaldybės tarybos nariai balsų dauguma, o kandidatus siūlo tarybose po rinkimų susiformavusios partijų koalicijos. Nors dažniausiai mero postas atitenka daugiausiai balsų gavusiai partijai, kartais nutinka, kad dėl partijų tarpusavio susitarimų mero vieta skiriama mažiau įtakingai politinei jėgai. Manoma, kad tokiu būdu politiniai procesai gali iškreipti tiesioginę rinkėjų nuomonę. Kai sprendimus priima miesto taryba, asmeninė ir net partinė atsakomybė nyksta. Tačiau tiesioginiai mero rinkimai įpareigotų merą už savo veiksmus atsakyti miesto gyventojams, kurie galėtų reikalauti vykdyti rinkiminius pažadus ir turėtų galimybę jį atšaukti. Jau reiškiami ir pirmieji politikų nepasitenkinimai. Manoma, kad tiesioginiai mero rinkimai ne tik atvers kelią populistams, bet ir mažins partinę drausmę, kuri iki šiol mažino politikų laisvę elgtis neatsakingai. Tačiau jos nebeliktų, jei į postą kandidatuotų nepartinis kandidatas.

KLAUSIAME: Ar reikia tiesioginių mero rinkimų?

Rudolfas: „Teisingiems mero rinkimams trukdo daugpartinis valdymas“
– Visiškai pritariu tiesioginiams mero rinkimams. Žmonės mokėtų išrinkti kur kas teisingiau ir kur kas atsakingesnį merą. Taryboje daugpartinis valdymas – netinkamas valdymas. Čia tokia demokratija kaip Vakaruose neišsivystys, nors visko ir kitose šalyse yra buvę. Bet pažiūrėkite į amerikiečius – 51 valstija puikiai sugyvena ir moka rinkti per žmonių balsus. Pavyzdžiui, gubernatorius A. Švarcnegeris – visi žmonės jį mėgsta ir gerbia, todėl jį išrinko.

Vytenis: „O man vis tiek“
– O man vis tiek, tiesiogiai rinks ar ne. Tarybą juk renka žmonės, tai merą taryba gali rinkti. Vien žmonėmis pasitikėti nėra labai gerai. Juk gali meras žmonėms pasakyti – išrinkite mane ir aš visiems pakelsiu algas, tai jį visi ir išrinks. O iš ko jis kels? Pabandyti galime. Tačiau čia yra diskusinis, ginčytinas klausimas. Tiesioginiais rinkimais galime išrinkti tokį tipą, kad po to visi tik gailėsimės.

Greta: „Merą išrinktų patys žmonės“
– Pritariu tiesioginiams mero rinkimams. Manau, kad patys žmonės galėtų išrinkti merą, taip kiekvienas iš mūsų išreikšdami savo asmeninę nuomonę. Apskritai, juk yra manoma, kad žmonių nuomonė yra kur kas teisingesnė nei tarybos. Ir miesto taryba ne visada galima pasitikėti.

Rasa: „Galėčiau balsuoti už patinkantį kandidatą“
– Pritariu tiesioginiams mero rinkimams. Išsirenkame įvairių partijų atstovus. Bet, pavyzdžiui, gal tai partijai atstovaujantys žmonės man nepatinka. Tad per tiesioginius mero rinkimus galėčiau pati balsuoti už tą žmogų, kuris man patinka. Nereikėtų per jokius antrus, trečius ar ketvirtus asmenis rinkti mero.

Kęstutis: „Gabiam kandidatui atsirastų galimybė tapti meru“
– Partinės kandidatūros, egzistuojančios mero rinkimuose, man nepatinka. Tarkim, kad kandidatas yra gabus ir gali būti tikrai atsakingu ir geru meru. Jam šiuo metu nėra jokių šansų tapti juo. Tad partinis valdymas trukdo teisingiems mero rinkimams ir jei žmonės galėtų rinkti, būtų žymiai geriau.

Vilma: „Žmonės išrinktų objektyviau“
– Reikėtų daugiau paisyti žmonių nuomonės, ką būtent jie mano renkant miesto merą. O valdžios atstovams tarpusavyje balsuojant, matyt, išeitų visai kitokie rinkimų rezultatai. Manau, kad taryboje egzistuoja tam tikra „pažįstamų per pažįstamus“ rinkimų sistema.

Nijolė: „Žmonės ir taip nuskriausti“
– Aš linkusi pritarti tiesioginiams mero rinkimams. Per mero rinkimus visiems iš karto tarsi pasidaro aišku, ką taryba nuspręs. O mano galva, žmonės turi visai kitokią nuomonę ir išrinktume visai kitus kandidatus. Visi esame nuskriausti, visiems blogai. Ir kam dabar gerai? Žmonės turi teisę išreikšti savo nuomonę.

Ričardas: „Taryba išrenka nomenklatūrinius darbuotojus“
- Be abejo, kad reikia tiesioginių mero rinkimų. Juk suprantate, kad jie nuolatos „iš viršaus nuleidžia“ savo nomenklatūrinius darbuotojus. Tuomet sėdi atsisėdę kaip špokiukai pavasarį ir laukia, kad tik kas jiems ką nors įkištų į burną.