2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizaciją), tad šiemet minės dešimties metų narystės šioje organizacijoje jubiliejų. Šią gynybinę organizaciją sudaro laisvos valstybės, kurios siekia diplomatinėmis, o prireikus, ir karinėmis priemonėmis išsaugoti tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Įvykių Ukrainoje akivaizdoje Lietuvai ši sukaktis neabejotinai išskirtinė. Gynybos politikos direktorių jau pastebėta, kad Rusijos agresijos Ukrainoje fone NATO turėtų peržiūrėti grėsmių supratimą ir imtis kitų atsakomųjų priemonių garantuojant savo narių ir partnerių saugumą. Kaip praneša ELTA, kovo 21 d. Lietuvos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis per susitikimą su aljanso kolegomis Slovėnijoje padėkojo partneriams už greitus ir ryžtingus sprendimus stiprinant NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse. Iškilus realiai grėsmei atkreiptas dėmesys į praktinę saugumo pusę. Anot V. Urbelio, šiandien jau niekas neabejoja, kad saugumo situacija Europoje reikalauja nedelsiant imtis praktinių žingsnių užtikrinant patikimą gynybą.
Negana to, saugumo priemonių stiprinimas tampa reiklesnis finansams, o krizė Europoje dar labiau paskatins Aljanso nares persvarstyti savo gynybos biudžetus. Nacionalinį susitarimą saugumo klausimais, kuriame turėtų būti aptartos ir gynybos finansavimo perspektyvos, ketinama pasirašyti šį šeštadienį. Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad gynybos finansavimo didėjimas priklausys nuo susitarimo tarp partijų, vadinamojo susitarimo saugumo klausimais. Kalbėdamas apie situaciją Ukrainos krizės kontekste, Premjeras pažymėjo, kad „Lietuva yra saugi, saugoma“. Pasak jo, dėl to Lietuvos piliečiai neturėtų nuogąstauti – vystomi šalies nacionaliniai pajėgumai, neabejojama ir sąjungininkų garantijomis.
Ministras Pirmininkas taip pat ramino ir verslininkus, nes įtampa persikėlė ir į jų aplinką. Pasak jo, to neturėtų būti, nes Ūkio ministerija jau yra paruošusi keletą programų, kuriose numatyta galimybių šiemet finansuoti verslą, siekiant jam rasti naujų rinkų kitose šalyse. Taip pat numatyta finansinė parama verslininkams, kurie plėtoja gamybą.
Ir Prancūzijos gynybos ministras Žanas Ivas Le Drianas, komentuodamas vizitą Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kalbėjo apie galimą pagalbą stiprinant Lenkijos ir Baltijos šalių saugumą. „Tai apims oro erdvės stebėjimo priemones ir NATO saugumo įsipareigojimų užtikrinimą šalims esant itin „trapioje“ padėtyje“, - kalbėjo prancūzas.
NATO galvoms, staiga puolusioms aptarinėti saugumo stiprinimo klausimų, kyla abejonė, ar narystė apskritai garantuoja saugumą laiku – čia ir dabar. Todėl teiravomės, ar saugiai jaučiasi šiauliečiai, kurie dažnai girdi padangėje skraidančius NATO karinių oro pajėgų naikintuvus, pakylančius iš kaimynystėje įsikūrusios Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazės.

Marija: „Nežinau, ar esame saugesni“
– Nežinau, ar mes saugesni – ir taip galvoju, ir taip. Sunku įsivaizduoti. Gal ir nelabai pačiai įdomu – visokių kalbų išgirstu apie NATO, tad pati konkrečios nuomonės neturiu, bet vis dėlto turėtume būti saugesni.

Albertas: „NATO suteikia karinį, politinį, psichologinį saugumą“
– Labai saugiai jaučiuosi. Mums garantuotas ne tik karinis saugumas, bet ir politinis, kiek suprantu. Be to, ir psichologinis. Ir Lietuva turi atlikti pareigą stodama ginti kitų NATO priklausančių šalių, aš nors ir žilas, net ir aš galiu atlikti pareigą – galiu eiti kariauti.

Danutė: „Tikiuosi, kad pagalbos sulauksime“
– Nežinau. Atrodo, kad saugiau. Nelabai domiuosi. Tikiuosi, kad prireikus sulauksime pagalbos. NATO narystė vis tiek turi naudos.

Šiaulietė: „Sunku pasakyti“
– Nors ir priklausome jau 10 metų NATO – sunku pasakyti, ar galime jaustis saugesni.

Rimantas: „NATO mus apgins“
– Nieko nepajutau. Manyčiau, kad saugesni. Jeigu, pavyzdžiui, pažvelgtume į įvykius Ukrainoje, kas ten dedasi. Tad jeigu Rusija priartėtų prie mūsų, NATO mus apgins.

Algirdas: „Naikintuvai tik triukšmą kelia“
– Lieka tik padėkoti už naikintuvų keliamą triukšmą. Anksčiau rusai skraidė virš miesto, vienas majoras praskrido ir tapo kapitonu, o dabar skraido amerikiečiai ir nieko. Mes tokia šalis, galime skraidyti, kur norime.

Jūratė: „Blogiau tikrai nėra“
– Be abejo, kad jaučiamės saugesni. Gauname kažkokią gynybą. Blogiau tikrai nėra.

Auksas: „Be NATO mūsų laukia Ukrainos likimas“
– Tikrai jaučiamės saugesni. Penktas straipsnis garantuoja karinę pagalbą iškilus šalies saugumui. O iš Europos Sąjungos galima dar kitokios pagalbos sulaukti. Ukrainoje NATO nebuvo, okupavo Krymą. Tai gerai, kad sujudo visos valstybės, Europa, Amerika – šiek tiek pristabdė rusus. Jeigu nebūsime NATO – mūsų toks pat likimas laukia, kaip ir Ukrainos.

Angelina: „Esame saugūs“
– Žinoma, kad galime jaustis saugesni. Priklausome NATO aljansui – reiškia esame saugūs. Kiek lėktuvų priskrido į Šiaulius. Aišku, kad gins Lietuvą, Latviją, Estiją ir viskas bus gerai.

Pranas: „Tarybų Sąjungos laikais buvome saugūs“
– Man vienodai rodo. Ką čia gali pasakyti, reikėtų jaunimo klausti. Mano amžiuje – ar taip, ar taip. Kai Tarybų valdžia buvo, tuomet irgi buvo saugi mūsų šalis, nieko nebijojome. O dabar negaliu tiksliai šiuo klausimu pasakyti, kaip yra.

Šiaulietė: „Jei puls, tai tie dešimt lėktuvų neišgelbės“
– Mano nuomonė tokia, kad NATO – „dzin“. Pagalvokit, atsiuntė kelis lėktuvus, reiškia, mes jau apsaugoti nuo rusų. Kai Rusija puls, tai jau puls ir tie dešimt lėktuvų tikrai mūsų neišgelbės. Mažai vilties, kai jie jaus, jog pavojus pasitrauks toliau, tai gal ir padės. Bet jeigu Vladimiras Putinas norės – užklups mus tikrai. Tokios mano liūdnos mintys.

Irena: „Niekas nepuola ir nepuls“
– Aš asmeniškai saugesnė nesijaučiu nė kiek. Čia tik nereikalingos kalbos – niekas nepuola tos Lietuvos ir nepuls. O jeigu puls, tai sumins su žeme.