Per patį atostogų įkarštį nuspręsta įteisinti privalomą matematikos egzaminą. Nuo 2016 m. abiturientai, sieksiantys studijuoti valstybės finansuojamose vietose, turės ruoštis ne tik privalomiems lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos (anglų, rusų, vokiečių ar prancūzų) brandos egzaminams, bet papildomai laikyti ir matematikos. Šiam brandos egzaminui nereikės ruoštis tik tiems, kurie stos į menus arba nesieks tęsti mokslų aukštosiose mokyklose.

Diana JANUŠAITĖ
Stojantiems į humanitarinių mokslų studijų programas matematikos egzaminą reikės išlaikyti ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu. Pretenduojantys į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas turės pasistengti labiau. Jiems teks pademonstruoti ne žemesnį nei pagrindinį lygį atitinkančias žinias.
Toks sprendimas sukėlė didelį aplinkinių nepasitenkinimą, manoma, kad priimtas nutarimas padarys daugiau žalos nei naudos. Pirmiausia dėl to, kad abiturientams teks ruoštis pagal egzaminui nepritaikytą seną 2013–2015 m. programą. Moksleiviai bus priversti rinktis išplėstinį mokymosi kursą. O tai savo ruožtu sudarys nepalankias sąlygas tiems, kuriems matematikos egzamino koeficientas turės didžiausią reikšmę stojant į aukštąją mokyklą. Taip pat neturintiems matematinių gebėjimų spręsti valstybinio egzamino užduotis.
Šiauliečiai šį sprendimą daugiausiai vertina neigiamai. Jų manymu, tokiu poelgiu pasielgta neteisingai. Anot jų, taip sudaromos nepalankios sąlygos norintiems studijuoti nemokamai aukštosiose mokyklose. Šiauliečiai mano, kad mokiniai patys turėtų nuspręsti, kurį egzaminą laikyti.

Kęstutis: „Nepritariu“
- Priklauso nuo to, kur stojama. Jei mokinys neturi gebėjimų, reikalingų matematikos egzaminui išlaikyti, tuomet tikrai neturėtų šio egzamino laikyti. Toks sprendimas priimtas per greitai. Manau, turėjo būti rengiama daugiau viešų diskusijų, pamąstymų, kaip teisingiausiai pasielgti, kad moksleiviai nenukentėtų.

Dominyka: „Man nesvarbu“
- Kadangi pati mėgstu matematiką, tai man toks sprendimas didelės įtakos neturi. Manau, kitiems taip pat nutarimas didelės žalos nepadarys. Nes jau ir anksčiau būdavo nemažai norinčių laikyti matematikos egzaminą. Žinoma, būtų idealiausia, jei abiturientai galėtų patys pagal savo sugebėjimus nuspręsti, kurį egzaminą laikyti. Tikriausiai jei pati neturėčiau matematinių sugebėjimų, nebūčiau patenkinta šiuo sprendimu. Tačiau dabar apie tai tiesiog negalvoju.

Tatjana: „Sprendimui pritariu“
- Tarybiniais laikais mes laikydavome visus privalomus egzaminus ir tai mums nesukeldavo jokių papildomų problemų. Manau, kad per daug žinių niekada nebus. Jaunuoliai mokyklose mokosi daug įvairių dalykų, todėl suprantama, kad vėliau jie turi kažkaip parodyti įgytas žinias. O tinkamiausiai jas atspindi egzaminų rezultatai. Vis dėlto reikėtų labiau atsižvelgti į brandos egzamino sudėtingumo lygį, kad kiekvienas galėtų laikyti.

Justina: „Turėtų rinktis patys“
- Kai laikiau brandos egzaminus, pati matematikos nesirinkau. Ne visiems vienodai sekasi mokytis humanitarinius ar tiksliuosius mokslus, todėl logiška, kad ir egzaminus turėtų laikyti ne vienodus. Todėl manau, kad tokio sprendimo priimti nereikėjo. Be to, matematikos žinios reikalingos ne visiems. Kiti puikiausiai išgyvena ir be jų. Tačiau juk visko išmokstama. Jei mokiniai labiau pasistengs, tuomet papildomas egzaminas problemų tikrai nesukels.

Aistė: „Sprendimas netinkamas“
- Net neįsivaizduoju, ką būčiau dariusi, jei man būtų tekę laikyti matematikos egzaminą. Situacija būtų tikrai nepavydėtina, juk ne visi gimstame „tiksliukais“. Tai tikrai sukeltų papildomų problemų. Abiturientas ir taip susiduria su stresu, nes yra priverstas nuspręsti, kokią tolimesnę kryptį pasirinkti. Jis negali vienu metu galvoti apie stojimus ir ruoštis dalykui, kurio nemėgsta. Toks sprendimas turėjo būti priimtas rudenį, kad kiekvienas mokinys galėtų pareikšti nuomonę šiuo atžvilgiu.

Eivaras: „Neaktualu“
- Savo laiku visus egzaminus jau išsilaikiau. Todėl man šis klausimas neaktualus. Vis dėlto manau, kad Švietimo ir mokslo ministerija padarė klaidą šiuo klausimu nepasitarusi su paprastais piliečiais. Reikėjo rengti apklausą ir paklausti mokinių, abiturientų, galbūt net studentų nuomonės. Tačiau į situaciją galime pažvelgti iš kitos pusės. Dabar mokiniai bus priversti labiau stengtis ir galbūt išmoks geriau skaičiuoti. Juk pastebėjote, kad šiuolaikinis jaunimas spręsti loginių uždavinių nebemoka. Tai įrodė prasti matematikos egzamino rezultatai.

Vidmantas: „Sprendimas nelogiškas“
- Kam reikia daryti matematikos egzaminą privalomą, jei ligšiol dėl to nusiskundimų nebuvo. Toks sprendimas man atrodo nelogiškas. Aš irgi matematikos srityje nepasiekiau stebuklingų aukštumų. Todėl visiškai suprantu tuos, kurie šio egzamino laikyti nenori. Manau, toks sprendimas priimtas taip greitai, kad nereikėtų klausytis jaunuolių nuomonės.

Virginija: „Nelabai“
- Dabar vaikai turės daugiau mokytis papildomai. Dažniau kreipsis į korepetitorius, todėl nebegalės skirti pakankamai laiko mėgstamiems dalykams. Tad sprendimas matematikos egzaminą daryti privalomą tikrai kvailas. Kam matematikos žinių reikia, tas ir taip mokosi, ir egzaminą laiko.

Irenijus: „Tegul sprendžia jaunimas“
- Šį klausimą turėtų spręsti jaunimas. Aš jau seniai savo mokslus pabaigiau, todėl tai man neaktualu. Manau, jei jaunuoliams šis sprendimas nepatiks, jie imsis iniciatyvos ir bandys kažką keisti. Galiausiai, juk negalima palikti visko spręsti vien pensininkams. Jie turi ir patys imtis papildomų veiksmų.

Viktoras: „Sunku pasakyti“
- Manau, šis sprendimas turi savų pliusų ir minusų. Viskas priklauso nuo pasirinktos specialybės. Vienur šių žinių reikia, kitur - ne. Pavyzdžiui, man matematikos egzamino laikyti nereikėjo. Ir dėl to labai džiaugiuosi, nes vėliau tai man būtų sukėlę papildomų sunkumų stojant į magistrantūrą. Vis dėlto sprendimas priimtas tikrai ne laiku. Reikėjo pasirinkti tinkamą metą, kad kiekvienas galėtų pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu.

Artūras: „Pasielgta teisingai“
- Mokiniai bus priversti daugiau mokytis, taps gabesni. Sprendimas padarys daug naudos jaunuoliams. Be to, geriau visus egzaminus laikyti negu visai nesimokyti.

Rosita: „Egzaminas turi būti privalomas“
- Matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminai turi būti privalomi. Toks sprendimas naudingas jaunuoliams, nes taip geriau pasiruoš žinių patikrinimui ir išmoks skaičiuoti. Nesiruošdami laikyti tam tikro egzamino, mokiniai į viską žiūri aplaidžiau. Nebeskiria tiek laiko dalyko studijavimui, kiek galėtų.