Lietuvoje siūloma įteisinti eutanaziją. Toks įstatymo priėmimas užpildytų teisinio reguliavimo trūkumą. Šiuo metu šalyje nepagydomai sergančiam ir dideles fizines ir (ar) dvasines kančias kamuojamam ligoniui eutanazijos atlikti negalima. Formaliai į eutanaziją labai panašūs veiksmai kvalifikuojami kaip padėjimas nusižudyti. Baudžiamojo kodekso 134 straipsnyje nurodyta, kad tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Diana JANUŠAITĖ
Pagal siūlomą įstatymo projektą, prašymą atlikti eutanaziją galėtų pildyti tik pats pacientas, kurio būklė gydytojų konsiliumo sprendimu yra pripažinta terminaline ir kuriam ne vėliau nei prieš tris dienas iki prašymo užpildymo išduota psichiatro pažyma, kad pacientas yra sąmoningos būsenos.
Jei pacientas, išreiškiantis savo valią dėl eutanazijos atlikimo, dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negalėtų prašymo užpildyti ir pasirašyti pats, jo pavedimu dokumentą užpildyti ir pasirašyti galėtų paskirtas pilnametis veiksnus asmuo, kuris neturėtų jokių materialinių interesų ar kitos tiesioginės naudos, susijusios su paciento mirtimi.
Šiauliečiai šiuo klausimu vieningos nuomonės neturi. Vieni mano, kad toks įteisinimas reikalingas, kiti tuo abejoja. Tačiau visi vieningai sutaria, kad šį klausimą būtina svarstyti. Dauguma šiauliečių mano, kad sprendimą atlikti eutanaziją turėtų priimti tik sąmoningai mąstantis ir sunkiai sergantis ligonis. O galimybė už ligonį nuspręsti artimiesiems neturėtų būti suteikta.

Danutė: „Visiškai nepritariu“
- Manau, reikia labiau vertinti žmogaus gyvybę ir dėti visas pastangas, kad asmuo ilgiau gyventų. Negalima taip lengvai pasitraukti iš gyvųjų tarpo. Mirtinus ligonius ar didelius skausmus kenčiančius ligonius reikia mylėti, globoti ir jais rūpintis, bet negirdyti nuodais. Artimieji, norintys padėti sergančiam žmogui greičiau numirti, elgiasi neteisingai. Toks poelgis baisus.

Rokas: „Nežinau“
- Neturiu nuomonės. Baisu pagalvoti, kaip elgčiausi, jei pats ar mano artimieji atsidurtų tokioje situacijoje. Manau, gyvybę nutraukti reikėtų tik tais atvejais, kai tikrai nebelieka kitos išeities. Kai visiškai aišku, kad žmogus nebeišgyvens.

Vidmantas: „Neprieštarauju“
- Ligonis ir šalia jo esantys artimieji turėtų patys nuspręsti, ką tokiu atveju daryti. Kiekvienam turi būti suteikta galimybė laisvai apsispręsti. Žmonės, padedantys kenčiančiajam pasitraukti iš gyvenimo, neturėtų būti nubausti, nes juk vykdo ne savo valią.

Danutė: „Abejoju“
- Esu nei prieš, nei už eutanazijos įteisinimą. Pavyzdžiui, aš savo artimam žmogui neleisčiau taip lengvai numirti. Kovočiau iki galo ir dėčiau visas pastangas, kad jis kuo ilgiau gyventų. Tačiau suprantu tuos, kurie elgiasi kitaip. Jei žmogus tikrai nebenori gyventi, nes kenčia didelius skausmus, gal tuomet reikėtų vykdyti jo norą. Nežinau, tikrai neturiu konkrečios nuomonės, ką tokiu atveju reikėtų daryti.

Elvinas: „Įteisinti nereikia“
- Negalime leisti sunkiai sergančiam asmeniui pasiduoti. Slegiamas slogių minčių ir fizinių kančių jis gali neadekvačiai mąstyti ir priimti neteisingą sprendimą, dėl kurio galbūt vėliau pasigailėtų. Manau, žmogus tokio sprendimo neturėtų priimti vienas. Kartais užtenka tik artimųjų paguodos, rūpesčio ir meilės, kad jis apsigalvotų ir pradėtų kitaip mąstyti. Be to, mintys apie savižudybę aplanko net fiziškai sveikus žmones, todėl visiškai normalu, kad apie pasitraukimą iš gyvenimo pradeda galvoti patiriantys didelius skausmus. Tad jei eutanazija bus įteisinta, automatiškai atsiras daugiau norinčių ja pasinaudoti.

Renatas: „Nepritariu“
- Tokia idėja man nepriimtina. Žmogus turi išgyventi viską iki galo. Giminės ir draugai taip pat neturėtų imtis iniciatyvos šiuo atveju. Turime gyventi tiek, kiek skirta likimo. Todėl įteisinti eutanaziją būtų klaida.

Elena: „Esu prieš“
- Man baisu vien apie tai pagalvoti. Niekas neturėtų spręsti, ką tokiais atvejais daryti. Užjaučiu tuos, kurie žino, kad jų artimas žmogus niekada nebegyvens normalaus gyvenimo, ir tuos, kurie prieš mirtį išgyvena žiaurias kančias. Norisi jiems padėti, bet nemanau, kad leisti jiems numirti eutanazijos būdu būtų teisingiausias sprendimas. Manau, šalia jų reikia tiesiog būti.

Arūnas: „Kaip pažiūrėsi“
- Apie tai negalvoju, nes dar nesiruošiu mirti. Tačiau jei atsidurčiau tokioje situacijoje, sunkiai sergančiam žmogui leisčiau pačiam nuspręsti, ką daryti. Tačiau jo šeimai galimybės nuspręsti nesuteikčiau. Nes aplinkiniai gali susidariusia situacija pasinaudoti vedini piktų kėslų.

Martynas: „Negaliu tiksliai pasakyti“
- Aš ieškočiau kitų būtų, kaip situaciją palengvinti. Vargu ar pasitraukimas iš gyvenimo, suleidus nuodų, būtų tinkamiausia išeitis. Imčiausi iniciatyvos ir išklausyčiau visų medikų ir kitų specialistų rekomendacijų. Ir tik išgirdęs, kad žmogui tikrai niekaip nebegalima padėti, pradėčiau galvoti kitaip.

Živilė: „Nepritariu“
- Įteisinus eutanaziją gali kilti piktnaudžiavimo grėsmė. Giminės ar medikai taip tiesiog atsikratys „nereikalingos naštos“. Manau, tokiais atvejais reikia tikėtis stebuklo ir laukti geriausio, juk būna atvejų, kai net sunkiausi ligoniai pasveiksta.

Vitalija: „Pritariu“
- Žmonės nenori būti visiškai priklausomi nuo aplinkinių, gulėti lovoje ir negyventi visaverčio gyvenimo. Kitose šalyse žmonės net stovi ilgose eilėse, kad gautų galimybę pasinaudoti eutanazija. Visi esame skirtingi: kas nepriimtina vienam, kitam atrodo normalu. Todėl kiekvienam turėtų būti suteikta teisė eutanazija pasinaudoti. Reikia leisti žmonėms oriai numirti.