Kaip praneša ELTA, šio rudens sergamumas šiam metų laikui būdingomis ligomis išlieka panašus į pernykštį. Praėjusią savaitę, rugsėjo 29-spalio 5 dienomis, Lietuvoje registruotas kiek mažesnis sergamumas peršalimo ligomis.

Dina RAKAUSKIENĖ
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, tuomet Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis siekė 53,6 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.
Ankstesnę, 39-ąją metų savaitę, šis sergamumo rodiklis siekė 60 atvejų. Sergamumo rodiklis - tai susirgimų atvejai, vidutiniškai tenkantys 10 tūkstančių gyventojų. Kai šis rodiklis peržengia 100, skelbiama epidemija. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 62,6 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.
Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklį su ankstesnių rudens savaičių duomenimis, mažesnis sergamumas minėtomis ligomis registruotas visose apskrityse.
Anot Užkrečiamų ligų ir AIDS centro specialistų, įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas gruodžio-sausio mėnesiais. Tačiau gripo aktyvumas gali prasidėti spalį ir tęstis iki vėlyvos gegužės.
Pasaulio ir Lietuvos sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine gripo specifine profilaktikos priemone, kuri yra pati efektyviausia, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Be skiepų, yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, česnako, citrinos, medaus ir kitų maisto produktų, stiprinančių imunitetą, vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kita.
Gripas yra nepaprastai užkrečiama liga, kuri plinta čiaudėjant, kosint ar liečiant užkrėstus daiktus. Pavyzdžiui, gripo virusas ant pinigų banknotų gali išgyventi ir užkrėsti net 3 dienų laikotarpiu.
Net jei žmogus yra geros fizinės formos ir sveikas, tai nereiškia, jog negali susirgti gripu. Ligos simptomai išryškėja per 1–4 dienas, ir žmogus, net neįtardamas, kad susirgo, gali užkrėsti kitus. Net lengvi gripo atvejai gali sutrikdyti įprastinę veiklą.
Teigiama, kad skiepijimas nuo gripo yra saugus. Kasmetinis skiepijimasis gripo vakcina yra viena efektyviausių gripo profilaktikos priemonių, o geriausias laikas pasiskiepyti yra rugsėjo–gruodžio mėnesiais. Skiepai nuo gripo sumažina darbuotojų nedarbingumą dėl ligos, padeda išvengti nuostolių ir nesklandumų darbe. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skiepai yra saugi ir efektyvi priemonė infekcinių ligų kontrolei, o skiepyti sveikus darbuotojus nuo gripo yra ekonomiškai naudinga.

Laura: „Jau pasiskiepijau“
– Nuo gripo jau pasiskiepijau. Skiepijuosi kasmet. Tiesiog mūsų šeimoje tai yra priimtina. Kadangi mano šeimoje buvo daug komplikacijų dėl gripo, tai tiesiog skiepijamės ir trečius metus aš gripu nesergu.

Albina: „Skiepytis – išvengti komplikacijų“
– Aš po operacijos, gulėjau ligoninėje, bet skiepytis tikrai reikia. Net ir nuo Laimo ligos reikia skiepytis. Ir kai kaimynė susirgo ta Laimo liga, sulaukė labai sunkių komplikacijų, tada jau pasimokai, kad neverta rizikuoti. Nors ir brangu skiepytis, bet tuomet išvengi komplikacijų, lygiai taip pat ir su gripu.

Irena: „Skiepijuosi visada“
– Ruošiuosi skiepytis, skiepijuosi kiekvienais metais. Esu tikrai patenkinta skiepais ir tikrai skiepisiuosi visada. Jau dveji metai – jokių slogų ir gripų. Kai nesiskiepydavau, ir temperatūra, ir gripai lydėdavo, o dabar esu laiminga.

Simona: „Neplanuoju skiepytis“
– Ne, aš nesiskiepiju. Ir šiemet neplanuoju to daryti. Pakanka būti atsargiam, gerti vitaminus. Skiepai nuo šios ligos man nėra aktualūs.

Karolis: „Esu atsparus ligoms“
– Skiepytis nuo gripo neplanuoju. Esu atsparus ligoms. Kiek atsimenu, nei praėjusiais, užpraėjusiais metais neteko „užkibti“ už gripo, tik kartais pasloguoju. Nesu nei už, nei prieš šiuos skiepus.

Raimondas: „Geriau gerti antigripiną ir vengti susibūrimų“
– Nesiskiepijau ir nesiskiepisiu. Gal kažkada skiepijausi – prieš penkerius, šešerius metus. Arba susergi, arba nesusergi. Reikia vartoti natūralų dalyką – antigripiną. Skiepai reklamuojami vardan ko? Vardan pardavimų, juk skiepytis kainuoja daugiau nei 50 litų. Tad geriau vengti didelių susibūrimų. O aš kaime, fazendoje, kur miškai, gyvenu ir manęs jokie gripai nepuola.

Daiva: „Kur kas būtiniau paskiepyti vaikus“
– Neplanuoju skiepytis ir paprastai nesiskiepiju nuo šios ligos. Nežinau kodėl, tikriausiai nelabai pasitikiu tais skiepais. Žinokite, tuo tikruoju gripu neteko susirgti, tad tikriausiai, kol nesusirgau, tol ir nejaučiu poreikio skiepytis. Jeigu turėčiau dabar mažų vaikų, juos skiepyčiau – kai buvo manieji maži, be abejonės skiepydavome. Tad arba neprisiruošiau, arba nepagalvojau, arba dar rimtai nesusirgau – tpfu, tpfu, tpfu!

Rolandas: „Galime skiepytis nuo vieno gripo tipo, o susirgti kitu“
– Kažkada esu skiepijęsis, bet dabar jau nebesiskiepiju. Manau, kad nesusirgsiu. Iš tikrųjų mano dukra šiek tiek dirba biomedicinoje – tai teko sužinoti, kad faktiškai gripas visuomet mutuoja ir atsiranda vis nauja jo forma. Jeigu šiandien mes pasiskiepijome nuo vieno gripo tipo, tai nereiškia, kad nesusirgsime kitokio tipo gripu.

Nerijus: „Tikiuosi, kad esu atsparus“
– Nesiskiepiju nuo gripo ir neplanuoju – tikiuosi, kad esu atsparus ligoms. Niekada ir neteko susirgti gripu. Mano nuomone, ne skiepai, o žmogaus imunitetas turėtų kovoti su gripu.

Raimondas: „Imunitetas turi kovoti natūraliai“
– Teko susirgti labai seniai. Bet nesiskiepiju ir neplanuoju to daryti. Kalbant apie požiūrį į skiepus, tiesiog manau, kad imunitetas turi kovoti natūraliai su šia liga.

Matas: „Skiepai buvo ne šiaip sau sukurti“
– Net nežinau. Bet juk skiepai ne šiaip sau buvo sukurti, jeigu jie yra, vadinasi, turi savo prasmę. Turbūt reikėtų skiepytis. Jeigu būtų galimybė skiepytis, tada ir pagalvočiau, ar verta. O šiaip savo gyvenime labai retai sergu, bet jeigu sirgčiau kur kas dažniau, turbūt susimąstyčiau, ar skiepytis.

Mantas: „Niekada nesiskiepijau“
– Neplanuoju skiepytis nuo gripo. Niekada nesu skiepijęsis ir bėdų dėl to neturėjau. Tad man tiesiog skiepų nereikia.