Praėjusį savaitgalį, vasario 19 – 22 dienomis, Vilniaus knygų mugėje žmonės apžiūrinėjo naujausias knygas, bendravo su rašytojais, dalyvavo diskusijose. Knygų mylėtojai veiklos turėjo per akis. Viena įdomiausių renginio dalių – tai metų knygos rinkimų skelbimas. Tradiciškai buvo renkamos geriausios knygos keturiose kategorijose. Taigi suaugusiųjų kategorijos metų knyga tapo Rasos Aškinytės romanas „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“, poezijos kategorijoje – Vytauto Stankaus knyga „Iš veidrodžio, už“ , knygų paaugliams kategorijoje – Vytauto Račicko apysaka „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“, vaikų kategorijoje – Danguolės Kandrotienės apysaka-pasaka „Spintos istorijos“.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Atrodo, kad internetas užima vis didesnę mūsų laisvalaikio dalį, knygos dar domina žmones – tai rodo tiek metų vykstantys knygos rinkimai, tiek gausus susirinkusiųjų būrys į knygų mugę. Vieniems knygų skaitymas – tai puikus laiko praleidimas, atsipalaidavimas, kitiems – mokslo ir išminties šaltinis. Žinoma, kai kuriems knygos nei reikalingos, nei jie jas skaito ir jų nemėgsta – jos neįdomios ir migdančios.
Zdiu Ngo: „Skaitau knygas apie Japonijos istoriją ir kultūrą“
– Dažniausiai skaitau laikraščius, ne knygas. Taip pat dar labai domiuosi geografija, todėl skaitau žurnalą „National geography“. Skaitau knygas, kurios reikalingos mano studijoms, jos visos susijusios su geografija. Nors Haruki Murakami (Japonijos rašytojas) labai populiarus rašytojas visame pasaulyje, aš nesu perskaitęs nė vienos jo knygos – manęs nedomina grožinė literatūra. Kartais skaitau knygas apie Japonijos istoriją ir kultūrą dar prieš II pasaulinį karą.
Irena: „Skaitydavau knygas apie gyvenimą, apie meilę“
– Nebe mūsų amžiuje dabar knygas skaityti – nebematome akimis. Anksčiau skaitydavau knygas apie gyvenimą, apie meilę.
Tomas: „Daugiausia – apie II pasaulinį karą“
– Įvairias skaitau, šiuo metu labiau technines, istorines knygas. Dabar, pavyzdžiui, skaitau R. Petrausko knygą apie II pasaulinį karą. Daugiausia apie II pasaulinį karą ir skaitau knygas. Grožinė literatūra, romanai man nelabai įdomūs.
Kazimieras: „Kai pažiūri į kainą...“
– Kol kas daugiau skaitau istorines knygas, o šiaip tai spaudą daugiausiai. Grožinės literatūros anksčiau esu labai daug skaitęs. Dabar sunku atsirinkti gerų knygų – jų labai gražių, daug, bet kai pažiūri į kainą – iškart kaip nudegęs rankas meti atgal. Taigi grožinei literatūrai nebeskiriu dėmesio tiek, kiek istorinei.
Žileli: „Daugiau patikdavo pasakas skaityti“
– Aš skaitau psichologijos knygas – daugiausiai mokslines, nes to reikalauja profesija. Mokykloje skaičiau grožinę literatūrą, tačiau ji man nelabai patiko. Daugiau patikdavo pasakas skaityti – visas brolių Grimų pasakas esu skaitęs. O šiaip nelabai mėgstu skaityti grožinę literatūrą.
Jolanta: „Skaitau knygas, susijusias su asmenybės tobulėjimu“
– Skaitau, iš tikrųjų labai daug skaitau. Dabar daugiausiai skaitau knygas apie asmenybės tobulėjimą, saviugdą. O šiaip skaitau istorines ir meilės romanų nevengiu. Man geriausias rašytojas turbūt yra J. Irving, ypač jo knyga „Pasaulis pagal Garpą“. Tiesiog fantastiškas kūrinys. Dar patinka japonų rašytojas H. Murakami. Iš lietuvių autorių J. Biliūno, J. Baltušio visus raštus ir V. Mykolaitį-Putiną skaitau ne kartą.
Daiva: „Dabar skaitau apie mediciną“
– Šiaip daugiau skaitau knygas, susijusias su medicina, nes savanoriauju diabetikų klube. Meilės romanų neskaitau, dar paskaitau šį bei tą apie gamtą. Anksčiau labai skaičiau A. Vienuolį, net tris kartus skaičiau V. Andrews knygą „Palėpės vaikai“ ir V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“.
Aušra: „Jeigu knyga įdomi, tai ir per parą galiu perskaityti“
– Nelabai iš tikrųjų skaitau knygas. O jeigu paskaitau, tai labiau patinka kriminalinės – kai tik nusiperku, tai iškart ir perskaitau. Jeigu knyga įdomi, tai ir per parą galiu perskaityti.
Gintautas: „Po universiteto baigimo neperskaičiau nė vienos“
– Nuo universiteto laikų neskaičiau nė vienos knygos dėl to, kad reikėjo per semestrą perskaityti 50 knygų – po to nebenoriu nieko. Dabar jeigu pasiimu kažką paskaityti, tai skaitau nebe grožinę literatūrą, o labiau apie sėkmę, lyderystę, asmenybės tobulėjimą. Jų gali neskaityti nuo pradžių iki galo, o tiesiog versti puslapius ir susirasti tai, kas tau yra aktualu. Tai yra toks kaip žurnalo skaitymas – lengvas, be didelio įsigilinimo.
Rolandas: „Kiekvieną dieną sau leidžiu skaityti maždaug pusantros valandos“
– Skaitau grožines knygas. Mėgstu D. Brown, E. Klein, o lietuvių rašytojų iš vis neskaitau. Kiek kartų bandžiau paskaityti – jos nuobodžios, jos neužveda. Knygų skaitymas – tai laisvalaikio praleidimas. Kiekvieną dieną sau leidžiu skaityti maždaug pusantros valandos.
Brigita: „Nėra laiko knygoms skaityti“
– Mažai knygų iš tikrųjų skaitau. Dabar nebeprisimenu, ką būčiau skaičiusi paskutiniu metu – skaitau tai, ką draugai pasiūlo. O šiuo metu nėra laiko knygoms skaityti – tas gyvenimo ritmas kitoks ir internete daug ką gali susirasti.
Ugnė: „Neskaitau knygų, nes nemėgstu“
– Neskaitau knygų, nes nemėgstu. Mokykloje irgi vengdavau skaityti knygas – tiesą pasakius nesu perskaičiusi nė vienos knygos nuo pradžios iki pabaigos per visą savo gyvenimą. Išskyrus vadovėlius, nors jie nesiskaito.
