Š. m. sausio mėnesį turėjau pokalbį su Miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėju Adomaičiu, o vasario mėnesį – su miesto meru J. Sartausku.
Stasys ŠIMKEVIČIUS
Esu šiaulietis dar ikikarinės laidos – dažnai ir netrumpam atvykstu iš Vilniaus į Šiaulius. Čia man daugiau Lietuvos, savi žmonės ir lietuviškesnė nuotaika. Ir man ne tas pats, kaip Šiauliai tvarkomi, kaip čia gyvena žmonės... Iš daugelio negerovių ir Adomaičiui, ir Sartauskui išvardijau trejetą.
Nuo praėjusio rudens miesto „tvarkdariai“ kažkur nudaigojo autobusų stotelę iš Lyros gatvės sustojimo – ir seniai, ir jauni, ir pagyvenę, ir sveiki, ir ligoti gyventojai iki šiol priversti autobuso laukti be pastogės virš galvos. Ir lietus, ir sniegas, ir vėjas visus metų sezonus. Net tvarkaraštį ir tą nudangino. Situacija visai nejuokinga. Pasakiau merui, kad man užtektų to fakto, kad miesto tvarkdarį – tokį „balvoną“ paprašyčiau apleisti krėslą Savivaldybėje. „O ką geresnio atrasi?..“ Netikiu, kad Šiauliuose visi taip dirba.
Nuo seno nesuprantama Šiaulių miesto „privačių“ gatvių ir gatvelių infrastruktūra – šaligatvių nebuvimas. Išvardysiu keletą – tai Donelaičio, Akmenės, Druskininkų, Šilutės, Šilėnų, Girulių, Žaliūkių, Pajėgių, Verduliukų ir t. t.
Dirbant ministerijoje ir Valstybinėje kontrolėje revizoriumi (daugiau nei per 30 metų), 3, 5, 10 kartų ir daugiau buvo aplankyti visi miestai ir rajonai, ir nė viename, net ir mažiausiame kaimiškame rajone nemačiau net menkiausių gatvelių be šaligatvių (nors po 1 plytelę būta).
Ketvirtasis miestas Lietuvoje turi daugybę gatvių be šaligatvių. Kodėl – niekaip nesugebėta paaiškinti. O nuo „Akropolio“ iki viaduko tiesiama nauja plačiausia juosta pėstiesiems – reprezentacinė, spalvota. O ar tikrai tai nebūtina? Visiškai pakako ir seno dar visai neblogo šaligatvio.
Ir pabaigai, pakalbėjome apie Tilžės gatvėje esančius reklamos stulpus, pakabintus iš skardos baidyklėmis. Kokia beskonybė, koks „kičas“, kokia sovietiškai „chaltūra“. Šiauliečiai priprato ir nemato, o svečiams tai kelia nuostabą, bet ne susižavėjimą. Pats tuo įsitikinau. Garbingas žmogus V. Puronas tikrai daug nusipelnęs Šiauliams, tačiau sveiko proto ribos privalomos ir „karaliams“.
