Artėjant Tarptautinei teatro dienai, domėjomės, kaip šiauliečiai vertina šiuolaikinius spektaklius. Aiškinomės, ar dažnai lankosi teatre, kokio žanro kūrinius labiausiai mėgsta. Paaiškėjo, kad viskas priklauso nuo asmeninių poreikių ir amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonės labiausiai mėgsta dramas ir rimtesnio žanro pjeses, o jaunuoliai – komedijas. Vieni sakė, kad teatre lankosi dažnai, kiti – retai. Kai kuriuos nuo spektaklių atgraso neaktualios pjesės, kitus – laiko trūkumas. Tačiau visi tikino, kad šiais laikais dar pastatoma įdomių ir širdį paliečiančių spektaklių, tiesiog, girdi, reikia jų atidžiau paieškoti.

Diana JANUŠAITĖ

Rokas: „Kai leidžia finansinės galimybės“
– Kadangi esu jaunas žmogus, dažnai apsilankyti teatre negaliu sau leisti. Tačiau stengiuosi bent keletą kartą į metus. Šiauliuose norėtųsi įvairesnio repertuaro. Tokio, koks yra Kaune, Vilniuje. Jeigu reikia rinktis: nueiti į kino teatrą, ar į spektaklį, visada renkuosi spektaklį, nes filmą galima pasižiūrėti ir namuose.

Rolandas: „Kai turime laiko“
– Nedažnai, bet stengiamės. Tai laiko nėra, tai nežinome, ką rodys. Labiausiai mėgstu komedijas. Spektakliuose apsilankyti visada įdomu, ypač komedijose linksma. „Domino“ teatras – nuostabus. Televizija filmus rodo dažnai, todėl kartais pasiilgsti kažko tokio kaip spektaklis.

Daiva: „Dažnai“
– Teatras – kultūrinė vertybė, tad stengiuosi ten apsilankyti kuo dažniau. Labiausiai man patinka „Paryžiaus katedra“. Labiau vertinu dramas, ne komedijas. Patinka spektakliai, turintys prasmę. Nesu kritikė, tačiau manau, kad šiais laikais kiekvienas gali rasti spektaklį pagal savo skonį.

Agnė: „Dažniau nei kine“
– Teatre apsilankau dažniau nei kino salėje. Vien žinojimas, kad šiandien eisi į spektaklį, suteikia malonų jausmą. Mėgstu rimtas pjeses, kuriose nagrinėjamos aktualios problemos.

Indrė: „Nelabai“
– Šeima nemėgsta, viena nelabai noriu eiti, tačiau kartais nueinu į išskirtinius spektaklius arba į premjeras. „Domino“ teatras patinka, mėgstu komedijas. Šiaip renkuosi visai kitokį laisvalaikio praleidimo būdą.

Židrūnė: „Taip, bet mėgstu ir kiną“
– Teatre lankausi dažnai, ypač vertinu komedijas. Einu, nes taip atsipalaiduoju, laiką smagiai praleidžiu. Tačiau, jei atvirai, man labiau patinka kinas. Spektaklių Šiauliuose labai trūksta. Galėtų jų būti daugiau.

Audronė: „Retai“
– Nueinu, bet paskutinis nebuvo labai įdomus, todėl dabar einu rečiau. Nežinau, gal tą kartą tiesiog nepataikiau. Pasirinkimo pas mus iš tiesų per mažai. Reikia žinoti, kur eiti, domėtis labiau, kad atrastum tikrai dėmesio vertą spektaklį.

Kristina: „Dažniau Vilniuje“
– Šiauliuose nelabai. Dažniau į Vilnių važiuoju. Ten pasirinkimas didesnis. Šiaip labiau mėgstu operą, baletą, nors spektakliai irgi patinka. Šiauliuose Stengiuosi stebėti, kokios gastrolės į Šiaulius atvažiuoja. Į spektaklius einu kažko pasisemti.

Mykolas: „Kai žmona paprašo“
– Teatre senokai buvau. Nesu teatromanas, jei žmona paprašo, nueiname kartu. Be to, aš labiau linkęs į klasiką, o dabar to modernizmo tiek yra, kad kartais stebėdamas spektaklį nelabai ir supranti, apie ką kalbama. O vyresnio amžiaus žmonėms tai yra atgrasu. Norėtųsi ko nors tikrai lietuviško. Tačiau žmonės lankosi ir šiuolaikiniuose spektakliuose, matyt, jiems patinka. Aišku, nueiti į teatrą geriau nei žiūrėti televizorių. Vien tas išėjimas yra šventė.

Lilė: „Nebėra aktualių pjesių“
– Anksčiau nueidavau dažniau. Dabar visiškai nebeaktualios pjesės. Kažką ištraukia iš kačių pavietrės, tai nei aktualu, nei įdomu. Norisi, kad nuėjęs atsimintum. O jei atsimeni, kad gražia suknia plaikstėsi, o veikėjo nėra.... Kiekviename amžiuje savo.

Leopoldas: „Retkarčiais“
– Komedijos – ne mano amžiui, žiūriu rimtesnius. Į Šiaulių dramos teatrą neinu, dažniau važiuoju į Vilnių. Viskas priklauso nuo skonio. Vienam patinka vienokie, kitam – kitokie. Įvairių spektaklių buvo ir anksčiau, ir dabar.

Saulė: „Laiko trūksta, neturime auklės“
– Anksčiau dažniau eidavome į atvežtinius spektaklius, į vietinius – nelabai. Labiausiai domina komedijos, kad linksmiau būtų. Einu, nes noriu prasiblaškyti, pasikultūrinti, tiesiog, kad nereikėtų tų pačių ratų sukti, jog būtų daugiau įvairovės. Nors į kiną nueidavau dažniau nei į teatrą. Gal dėl kainos... Teatras – šiek tiek prabangiau. Būdamas studentas nedažnai išspausi 50 litų.