facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nijolė JURGILIENĖ
Spaudos atstovė
Šiaulių ligoninės medikų gamybiniame pasitarime paminėtas Patologinės anatomijos skyriaus 30 metų veiklos etapas. Iš tikrųjų patologinė tarnyba turi dvigubai ilgesnę istoriją, tačiau prieš 30 metų ji buvo sukoncentruota specialiai šiam skyriui pastatytame ligoninės korpuse ir nubrėžta aktyvios diagnostikos kryptis.
 
Nebetinka lavoninės vardas
 
,,Akivaizdu, kad Patologinės anatomijos skyriui nebetinkamas lavoninės pavadinimas, nors, kaip tenka girdėti, netgi kai kurie medikai taip pavadina šį iš esmės laboratorine grandimi tapusį ligoninės padalinį”, - vertindamas skyriaus darbą sakė Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius. - Džiaugiuosi, kad Patologinės anatomijos skyrius per pastarąjį veiklos trisdešimtmetį pasiekė tinkamą profesinį lygį. Įsisavinti visi diagnostiniam ir gydomajam procesui būtiniausi tyrimai.
 
Medikų susirinkime priminta, jog 1953-čiųjų rugpjūtį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėjęs dirbti tuomet jaunas patologinės anatomijos gydytojas Osvaldas Lapienis (miręs 2001 metais) buvo pirmasis patologinės anatomijos specialistas Šiaulių krašte. Jis ir tapo tais pačiais metais įsteigto Patologinės anatomijos skyriaus vedėju. Tad iš tikrųjų ligoninės ir viso Šiaulių krašto gydymo įstaigų patologinė tarnyba funkcionuoja kone 60 metų. Kaip sakė P. Simavičius, minėdami šios veiklos pokyčius, prasidėjusius prieš 30 metų, norime atkreipti kolegų, taip pat ir visuomenės dėmesį, koks svarbus tiriamasis, diagnostinis, laboratorinis darbas šiandien tenka ypatingos paskirties Patologinės anatomijos skyriui.
 
1980-aisiais,  pastačius atskirą pastatą, Patologinės anatomijos skyrius į jį  buvo perkeltas iš centrinio Terapijos korpuso, kur glaudėsi pusrūsio patalpose.  Tuomet į naują korpusą persikėlė ir gydytojo Osvaldo Lapienio pradėta kaupti patologinės medicinos ekspozicija. Dabartinė ekspozicija - 434 įvairių patologiškai pakitusių organų pjūviai, leidžiantys suvokti ligos padarinius, yra stambiausia šalyje patologinės anatomijos ekspozicija. Nors ši ekspozicija niekada neturėjo oficialaus muziejaus statuso, galima drąsiai pasakyti, jog tai yra vienas iš labiausiai lankomų Šiaulių krašto muziejų. Per metus su šia ekspozicija susipažįsta keli šimtai moksleivių ir studentų grupių iš visos Lietuvos, muziejus lankomas ir kitų kolektyvų.
 
Pakitusių ląstelių informacija 
 
Pakitę žmogaus organai, jų audiniai, ląstelės yra patologų ir jų laborantų darbo sritis. Autopsijos, kurios buvo atliekamos iš esmės visų mirusiųjų, dabar yra tik viena iš darbo sričių. Kaip žinome iš skyriaus pranešimų, autopsijų kasmet mažėja, per metus dabar jų atliekama iki 50-ties. Ligoninėje mirusių asmenų artimieji turi pareikšti sprendimą, ar atlikti skrodimą. Nors kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija bei echoskopija leidžia įvertinti ligos procesą, medikams vis dėlto kyla klausimų dėl ligonio staigios mirties, netikėtų ligos posūkių. Tuomet prašoma sutikimo atlikti autopsiją.
 
Ligoninės patologams šiandien keliamos ypač sudėtingos diagnostikos užduotys. Todėl esminė jų darbo dalis atliekama laboratorijose. Daugeliui chirurgų būtų sunku rinktis operacijos apimtį neatlikus biopsinės-operacinės medžiagos ištyrimo, kai operacijos metu paimto audinio tiriamoji medžiaga greitai užšaldoma, plonyčiai pjūviai dedami ant specialaus stiklo, veikiami reagentais, ypatingais būdais dažomi, kad išryškėtų ląstelių struktūros. Mikroskopiniai dariniai pateikiami patologui įvertinti. Šio atsakymo laukiama ant operacinio stalo tęsiant paciento narkozę. Patologo informacija operuojančiam chirurgui pateikiama per trumpą laiką, maždaug 20 minučių.
 
,,Šių tyrimų tikslas yra operacijos metu nustatyti, koks tai yra procesas - gerybinis ar piktybinis navikas, uždegimas, tuberkuliozė ar kas kita. Nuo diagnozės priklauso operacijos apimtis, - sako Patologinės anatomijos skyriaus vedėja Vilija Niunevienė. - Mikroskopinis organų ir audinių tyrimas, kai, apdorojus audinį specialiais reagentais, laboratoriniais metodais nudažyti mėginiai virsta specialisto skaitoma informacija, iš tiesų yra neįkainojama konsultacija. Dažytuose preparatuose išryškėja ląstelių ribos, jų dalys, ląstelių išsidėstymas, aplinkinis audinys. Apžiūrint tokį preparatą mikroskopu galima nustatyti procesą, kuris vyksta tame audinyje.”
 
Patologinės anatomijos skyriuje, be trijų gydytojų - Vilijos Niunevienės, Virginijaus Bartulio, Gedimino Smailio, dirba 3 medicinos biologai, 10 patologijos technologų ir 9 pagalbiniai darbuotojai. Per metus ligoninės patologai atlieka vidutiniškai 10 000 siuntimų tyrimus. Vieno siuntimo medžiagai ištirti prireikia kelių dešimčių preparatų, matuojamų mikronais. Kaip sakė skyriaus veiklą vertindamas ligoninės generalinis direktorius P. Simavičius, kompetencija, intelektualumas, pagarba žmogui - ir mirusiam, ir ligoniui, yra šių specialistų darbo bruožas.

Kitame numeryje

Į viršų