Šiauliuose butų kainos nuolat auga. Nepaisant to, mūsų mieste vis tiek užregistruota daugiau butų pirkimo/pardavimo sandorių. Tik ar dėl to šiauliečiai neliks ant ledo? Galbūt augančios nekilnojamojo turto kainos yra artėjančios ekonominės krizės ženklas?

Baiminamasi rinkos perdegimo
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad Šiauliuose gyventojų aktyvumas ir finansinės galimybės statyti arba pirkti namą yra pagerėjusios. Per pirmąjį šių metų pusmetį išduotų būsto paskolų portfelio Šiaulių apskrityje augimas iš kitų regionų išsiskyrė labai teigiamai. Tai rodo, kad Šiauliuose būsto paskolos tapo įprastu ir gana populiariu finansiniu instrumentu, ypač tarp gyventojų.

Nekilnojamojo turto brokerė Vilma Stupurienė „Šiaulių naujienoms“ taip pat yra ne kartą sakiusi, kad Šiaulių nekilnojamojo turto rinka yra gana aktyvi, ypač suaktyvėja pavasarį ir rudenį. Anot jos, apie nuosavo būsto įsigijimą, gyventojus dažniau pagalvoti skatina brangstančios nuomos kainos.

Vis dėlto mūsų mieste ir toliau fiksuojamas nuoseklus butų pardavimo kainų augimas. Ar dėl to reikėtų sunerimti? Viešoje erdvėje tenka išgirsti, kad prognozuojant galimos ekonominės krizės pradžią, jos nuojauta neretai grindžiama aukštomis nekilnojamojo turto kainomis. Teigiama, kad nesiliaujantis jų augimas atkartoja 2008-ųjų krizės scenarijų ir nekilnojamojo turto kainų burbulas turėtų netrukus sprogti.

Nekilnojamojo turto ekspertas Mantas Mikočiūnas laikraščiui komentuoja, kad tai iš piršto laužtos kalbos: „Nors ir įžvelgiame kažkokių panašumų su 2008-ųjų krize, tai nereiškia, kad dabar viskas pasikartos. Švedijoje nekilnojamojo turto kainos kilo bene 100 metų. Nebuvo nė vienų metų, kad kainos nekiltų. Kituose Europos didmiesčiuose nekilnojamojo turto kainos yra tris-keturis kartus didesnės nei Vilniuje, tai kodėl mus turėtų stebinti šiandieninės Lietuvos nekilnojamojo turto kainos?“

Burbulas dar neturėtų sprogti
Pašnekovo aiškinimu, nekilnojamojo turto kainos kyla ir toliau kils, tai – įprasti ir normalūs šios rinkos dėsniai gerėjant bendrai šalies ekonominei situacijai. Darbo užmokestis pastaraisiais metais kilo arba proporcingai, arba sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos, tad tai yra žymi apsauga nuo rinkos perdegimo ir burbulo sprogimo.

„Jeigu mes palygintumėme, kiek kyla nekilnojamojo turto kainos ir kiek žmonių uždarbiai, pamatytumėme, kad uždarbiai kyla sparčiau. Žmonės turi iš ko mokėti ir sumoka, tai ir sąlygoja, kad tos kainos kyla“, – sako M. Mikočiūnas.

Anot jo, kainas rinkoje taip pat adekvačiai augina ir gilus lietuvių įprotis įsigyti nuosavą būstą, o pastaruoju metu paklausą dar padidina augusios investicijos į nekilnojamąjį turtą, tikintis pelningos trumpalaikės nuomos. Ne paskutinėje vietoje ir pagerėjusi demografinė padėtis – Lietuvos nekilnojamojo turto rinka aktyvėjo dėl „Brexit“ grėsmės, kai užsienyje uždirbti pinigai virto investicijomis į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tai – trumpalaikis, bet šiuo laikotarpiu gana ryškus efektas. Be to, demografinę padėtį gerino ir nemaža ukrainiečių imigracija į Lietuvą.

M. Mikočiūnas pabrėžia, kad net ir pagrįstai bei sveikai auganti rinka šiuo metu dar yra ir tinkamai reguliuojama ir apsaugota: „Didelę įtaką saugiam nekilnojamojo turto rinkos plėtojimuisi turėjo po 2008-ųjų krizės bankų pradėtos taikyti sugriežtintos skolinimosi taisyklės. Tad dabar rinka auga ne laukinėmis sąlygomis, bet turėdama saugiklius, verčiančius atidžiau įvertinti ir apgalvoti konkrečių nekilnojamojo turto objektų vystymą ir pirkimą. Įtakos turi ir kokybiški sutelktiniai fondai, renkantys investicijas į nekilnojamąjį turtą.“

Ekspertas apibendrina, kad dabartinis kainų augimas – pagrįstas ir saugus. Pasak M. Mikočiūno, net potenciali ekonominė krizė jų nebesugrąžintų į 2010 metų mažiausių kainų lygį: „Tikėtina, kad jeigu būsto žmonės nepirks dabar, tai po metų ar dvejų pirks brangiau. Negaliu sakyti, kad dabar žmonės turėtų skubėti pirkti butus. Karštakošiškai skubėti tikrai nereikia, bet galvoti, jog sutaupysite, jeigu palauksite, nes kainos nukris, taip pat nebūtų labai protinga.“

Į viršų