Paprastai prieš įsigydamas vieną ar kitą brangesnį daiktą ne vienas pagalvoja, ar jo tikrai reikia, nes įvedus eurą daugelis pajuto, jog reikia dar labiau taupyti. Tad kai ko reikia „mirtinai“, o pinigų nėra, žmogus priverstas skolintis. Tačiau ir skolinimasis turi savo kainą. Tai įrodo tikra šiaulietės istorija. Dienraščiui „Šiaulių naujienos“ Janina (vardas pakeistas) pasakoja apie skaudžią savo patirtį, kai ji šį pirmadienį įsigijo televizorių, už kurį turėjo sumokėti 200 eurų daugiau vien todėl, kad nusprendė pasinaudoti lizingo paslauga. Šiaulietė džiaugiasi, jog laiku atsikvošėjo ir su draugų pagalba jau kitą dieną sumokėjo visą televizoriaus sumą, tad papildomų nuostolių išvengė. Dabar Janina supranta, kad išperkamoji nuoma – lizingas ne visada yra tinkamiausias sprendimas, ypač tada, kai pirkėjas ir taip neturi pinigų.
Patyrusi pirkėja laiku atsikvošėjo
Išsimokėtinai Janina buvo pirkusi ne vieną daiktą – sulčiaspaudę, šarvo duris, šaldiklį. Moteris sako, jog dar litais panašios vertės prekės perkant jas išsimokėtinai pabrangdavo vos keliasdešimčia litų, o dabar – net keliolika kartų.
„Visi matome, kad ir maistas pabrango, tai bandėme boikotuoti ir neiti į prekybos centrus. Tačiau ką daryti, jei sugenda šaldytuvas, kurio reikia kasdien, tai nori to ar nenori, eini ir perki kitą. O jei sukaupęs pinigų neturi, vienintelė išeitis –pirkti pasinaudojus lizingo paslauga. Jau ne kartą taip pirkau gana vertingus daiktus. Šį kartą norėjau įsigyti televizorių. Tai buvo mano gimtadienio dovana, už kurią dalį sumokėjau, o likusią ketinau išmokėti per pusantrų metų. Tačiau gerai, kad banke pamačiau, jog mano televizorius perkant jį išsimokėtinai pabrangs kone dvigubai. Spėjau laiku nueiti į parduotuvę ir panaikinti sutartį. Prekės negrąžinau, nes suprantu ir pardavėją. Teko už prekę mokėti ne banko lizingu, o draugų lizingu. Draugai padėjo surinkti reikiamą sumą ir iš karto padengti skolą. Aš jau pasimokiau, tad noriu, kad ir kitų pirkėjų prekybos centrai daugiau neapgaudinėtų. Visi juokiasi iš pirkėjo, o juk mokant už prekę daugelis nesuvokia sumos ir nespėja suskaičiuoti, kiek ji gali pabrangti per tuos metus. Mano mėnesinės pajamos yra 200 eurų, tad tokia pati permoka man prilygtų vagystei“, – nuogąstauja Janina.
Šiaulietė sako, jog ji yra iš tų žmonių, kurie mėgsta pagalvoti ir kiekvieną prekę pirkti kruopščiai renkantis sau tinkamiausią variantą.
„Būtų gerai, jei kas atliktų tyrimą ir informuotų pirkėjus, kad jie prieš pirkdami galėtų žinoti, kiek ir kurioje parduotuvėje pirkdami lizingu permokės. Aš permokos sumos iš karto nežinojau ir gerai neįsiskaičiau į sutarties sąlygas, tad ir turiu tokį rezultatą“, – guodžiasi Janina.
Jei neturi pinigų – geriau nepirk
Rinkodaros konsultantas Linas Kriaučiūnas sako, jog kiekvienas pirkėjas turi įsigilinti į sutarties sąlygas, nes antraip – jis parašu patvirtina, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis.
„Gali būti, jog šiuo atveju prekybos centras žmogų apgavo arba kalta pati pirkėja, kuri nepastebėjo tam tikrų sąlygų. Iš esmės pats pardavėjas turi pasistengti, kad pirkėjas su viskuo susipažintų ir žinotų, net kas sutartyje yra parašyta mažomis raidelėmis. Nė vienas pardavėjas nenori skandalų, nes tokiais atvejais kenčia ne tik pirkėjas, bet ir pats pardavėjas. Tad kaip bebūtų, manau, kad kaltas pardavėjas. Vieną kartą pardavėjas gali užsidirbti 200 eurų papildomai iš pirkėjo, tačiau vėliau šis žingsnis gali labai daug bėdų atnešti. O kalbant apie lizingus dažniausiai parduotuvė kaltės neprisiima, nes lizingo sutartis sudarinėjama ne su pardavėju, o su prekės pirkėju ir banku ar kita lizinguojančia įmone“, – aiškina rinkodaros konsultantas.
Pasak L. Kriaučiūno, situacija Lietuvoje rodo, jog kuo toliau, tuo mūsų šalyje bankai darosi gobšesni. „Liaudies išmintis sako, kad dešimt durnių vieną protingą maitina. Tad nieko nepadarysime, jei visi skubančiame pasaulyje neatranda laiko paskaityti visas sutarties sąlygas, o skaityti reikėtų visada. Pasitaiko, kad ir pačios pardavimo įstaigos specialiai parengia tokias formuluotes, kurios klaidina pirkėją. Praktika rodo, jog neretai ir patys klientai kalti. Ta pati situacija buvo ir kai bankas „Snoras“ subyrėjo. Kai yra popierius ir kliento parašas, niekam jau nebeįdomu, ar tas žmogus sutartį perskaitė visą ar ne, nes jis su viskuo sutinka ir privalo atsakyti už savo veiksmus“, – sako L. Kriaučiūnas.
Anot specialisto, dar prieš įsigyjant brangius daiktus reikia galvoti, ar tas žmogus gali tai sau leisti pirkti. „Kai kurie žmonės vadovaujasi taisyklėmis, kad jei šiandien neturiu pinigų nusipirkti, tai nereikia pirkti ir į skolą, ypač prabangos prekių, išskyrus būstą ar automobilį, kuris kiekvienai šeimai reikalingas“, – sako L. Kriaučiūnas.
Ginčai dėl prekės įsigijimo išsimokėtinai
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė aiškina, jog prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. O jei verslininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
„Pažymėtina, kad keliant reikalavimą atlyginti nuostolius dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo nukentėjusiajai šaliai yra keliama pareiga konkrečiais įrodymais pagrįsti patirtų turtinių nuostolių dydį, o jei ji negali nuostolių tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Prekybos taisyklėse numatyta, jog tinkamos kokybės elektros mašinos ir įrenginiai, garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai (tame tarpe ir televizorius) gali būti grąžinami tik pardavėjui sutikus. Taigi jeigu vartotojui visa su prekės pardavimu susijusi informacija buvo suteikta tinkamai, tai nesutinkant pardavėjui tinkamos kokybės televizoriaus vartotojas grąžinti negali.
Taip pat informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymais vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus dėl finansinių paslaugų vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka Lietuvos banko įstatymo numatytais atvejais ir tvarka nagrinėja Lietuvos bankas. Atsižvelgiant į šią situaciją, dėl palūkanų dydžio vartotojas turėtų kreiptis į lizingo bendrovę, o nepavykus ginčo išspręsti taikiai – į Lietuvos banką“, – aiškina G. Nenartavičiūtė.
