Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau penktus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Šiemet, pagal 2014 m. rezultatus, Šiaulių miesto savivaldybė tarp šešių didžiųjų miestų savivaldybių įvertinta vidutiniškai – įsitvirtino viduriuke. Tarp mažųjų savivaldybių, kurių buvo kur kas daugiau – net 54, gerokai į viršų šoktelėjo Radviliškio rajono savivaldybė. Deja, Kelmės rajono ir Šiaulių rajono savivaldybes pasiekė ne tokios džiugios žinios – praradus kelias pozicijas žengtas nemažas žingsnis atgal. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Ieva LIUBŠYTĖ

Šiauliai tarp šešių miestų – treti
Šiaulių miesto savivaldybė, surinkusi 48,6 balo iš 100, šiais metais užima trečiąją vietą tarp šešių didžiųjų miestų. Pernai septynių didžiųjų miestų sąraše Šiauliai buvo paskutiniai.
Šiemet Šiaulių miesto savivaldybei už „Administracijos“ sritį skirta daugiausiai balų. „Turto valdymas“ bei „Sveikata ir socialinė rūpyba“ taip pat buvo įvertinta labai gerai. Mažiau balų surinko „Investicijų ir plėtros“, „Transporto“ ir „Švietimo“ sritys.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio, užimta trečioji vieta yra gera, nes reikia nepamiršti, kad kai kurių savivaldybių, pavyzdžiui Vilniaus, nepralenksi.
„Žinoma, tai, jog užimta trečioji vieta, nereiškia, jog turime sustoti ir nesiekti geresnio administravimo ar turto valdymo ir panašiai. Tai tokia sritis, kur negalima atsipūsti, nuolat reikia stebėti aplinką ir siekti daugiau. Kartais susimąstau, jog norint kilti aukščiau mums retkarčiais pritrūksta savikontrolės“, – kalbėjo E. Bivainis.
Taip pat E. Bivainis pridūrė, kad Lietuvos savivaldybių indeksas sukelia nemažai diskusijų, kiek tie indeksai yra objektyvūs, kiek parodo realią situaciją bei kiek yra dirbtini. „Gal ir gerai, kad yra sudaromi tokie indeksai. Gali palyginti save su kitais, pažiūrėti, kokias sritis reikia patobulinti“, – teigė E. Bivainis.

Radviliškio indeksas „auga“
Radviliškio rajono savivaldybė, surinkusi 55,7 balo iš 100, tarp 54 mažųjų savivaldybių šiemet užima 13 vietą. Tad Radviliškio rajonas net šešiomis pozicijomis pagerino savo praėjusių metų indekso vietą – tais metais buvo užimta 19 vieta.
Šiemet aukšti įvertinimai gauti „Biudžeto“, „Transporto“ ir „Komunalinių paslaugų“ srityse. O kai kurios sritys įvertintos prasčiau – „Švietimas“, „Investicijos ir plėtra“ bei „Sveikata ir socialinė rūpyba“.
Anot Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojo Kazimiero Augulio, Savivaldybė džiaugiasi progresu, tačiau dėl Lietuvos savivaldybių indekso vertinimo kriterijų jis esąs dvejopos nuomonės. „Galiu pasakyti vieną pavyzdį. Mūsų mokyklos neuždarytos, tad savivaldybių indekse, „Švietimo“ srityje, identifikuotas didelis trūkumas – neefektyviai valdomas bendrojo lavinimo mokyklų plotas. Skaičiuojant vienam mokiniui, mūsų Savivaldybėje jis buvo vienas didžiausių – 24,7 kv. m, lyginant su 16,5 kv. m vidurkiu. Mes patys dėl to džiaugiamės, juk vaikas gali laisviau jaustis, tačiau esame vertinami kitaip. Tad manau, kad tie vertinimo kriterijai nėra iki galo išdiskutuoti su visomis savivaldybėmis. O kalbant apie kitą šio indekso pusę, tai yra puikus paskatinimas savivaldybėms judėti į priekį“, – sakė K. Augulis.

Kelmė žengė žingsnį atgal
Ne itin džiugi žinia pasiekė Kelmės rajono savivaldybę – šiemet Kelmė užima 39 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių, surinkusi 40,1 balo iš 100. Praėjusiais metais ji buvo 34-ta.
Šiemet Kelmės rajono savivaldybėje gerai įvertintos „Administracijos“ ir „Biudžeto“ sritys. Tačiau ne pačių geriausių vertinimų sulaukė „Turto valdymas“, „Investicijų ir plėtros“ bei „Komunalinių paslaugų“ sritys.
Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis nemano, kad Kelmėje kas nors per metus pablogėjo, atvirkščiai, daug kas pagerėjo. „Pagerėjo ir gyvenimas, ir renovacija, ir vandentvarka, ir dar daugelis kitų dalykų. Tad į tuos reitingus negalima žiūrėti labai tiesmukiškai. Pavyzdžiui, mūsų Savivaldybei priklauso knygynas ir tai žymiai muša reitingus, bet šioje pozicijoje mes matome, kad jis mums reikalingas ir, jei taip nebūtų, tai ta paslauga gerokai atitoltų nuo gyventojų. Tačiau vis dėlto tokia analizė reikalinga tam, kad galėtume pažiūrėti, kokioje vietoje esame, ką galime taisyti, taigi iš tos pusės tai yra geras dalykas“, – sakė V. Andrulis.

Šiaulių rajono savivaldybės indeksas „smuko“
Šiaulių rajono savivaldybės reitingai savivaldybių indekse kasmet smunka žemyn.
Šiemet Šiaulių rajono savivaldybė, surinkusi 38 balus iš 100, su Kupiškio rajono bei Zarasų rajono savivaldybėmis dalijasi 43–45 vietas tarp 54 mažųjų savivaldybių. Praėjusiais metais ji užėmė 36 vietą ir šis rezultatas taip pat buvo prastesnis nei 2013 metais.
Šiais metais Šiaulių rajono savivaldybei neblogai sekėsi „Administracijos“, „Turto valdymo“ bei „Investicijų ir plėtros“ srityse, o prasčiau – „Komunalinių paslaugų“, „Transporto“ ir „Švietimo“ srityse.
Šiaulių rajono savivaldybės Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis savivaldybių indeksą vertina skeptiškai. „Aš Lietuvoje matau didelį trūkumą, kad nėra parengtos geros, objektyvios savivaldybių vertinimo sistemos. Šitą savivaldybių vertinimo indeksą galbūt būtų galima pavadinti savivaldybių liberalumo indeksu, o ne veiklos. Paimkim paprastą dalyką, jog iškart yra neigiamai vertinamas, pavyzdžiui, atliekų tvarkymas, jeigu tai atlieka savivaldybės kontroliuojama įmonė. O jeigu atliekas tvarko privati įmonė, tai jau yra gerai. Tačiau šiuo atžvilgiu visiškai nevertinama nei kaina, nei efektyvumas. Aš manyčiau, kad kaip tik turėtų būti priešingai – reikėtų vertinti paslaugos kainą, efektyvumą nežiūrint, ar tai privati įmonė, ar savivaldybės įmonė.
Dar vienas dalykas – darbuotojų skaičiaus vertinimas. Reikėtų vertinti savivaldybės tarnautojų, valdininkų skaičių, bet nereikėtų įtraukti darbininkų, traktorininkų, valytojų ar vairuotojų, nes įvairios savivaldybės šį klausimą yra išsprendusios skirtingai. Vieni yra įkūrę atskiras įmones, kiti tuos darbuotojus galbūt yra priskyrę kitai struktūrai. Taigi į šiuos vertinimus žiūriu atsargiai ir nemanau, kad tai yra objektyvu. Anaiptol, aš matau daugiau saviveiklos nei objektyvių dalykų“, – savo požiūrį išdėstė G. Karklelis.

Patarimas: teikti paslaugas kokybiškai, efektyviai ir pigiai
LLRI prezidento Žilvino Šilėno teigimu, savivaldybių indekso reitingai yra skirti merams, tarybų nariams, o labiausiai – gyventojams.
„Labai dažnai žmonės nežino ar neturi informacijos, tad mūsų pagrindinis tikslas, kad žmonės gautų informaciją ir savo politikų galėtų paklausti, kodėl mes taip gyvename ir kodėl mūsų situacija yra prastesnė negu mūsų kaimynų. Kita priežastis, dėl kurios sudarinėjami tokie reitingai, ta, kad įvairios miestų savivaldybės turi įvairių gerų sprendimų arba gerų praktikų, tad tokie indeksai verčia domėtis kitais, gerus pavyzdžius pritaikyti“, – savivaldybių indekso naudą įvardijo Ž. Šilėnas.
Kalbėdamas apie šių metų Lietuvos savivaldybių indekso rezultatus Ž. Šilėnas pateikė svarbų patarimą visoms savivaldybėms. „Vienas dalykas, į ką visos savivaldybės, o ypač mažesnės, turėtų atkreipti dėmesį yra tai, kiek jos turi viešojo sektoriaus arba, paprasčiau sakant, mokesčių mokėtojų pinigais apmokamų žmonių, pradedant savivaldybės darbuotojais ir baigiant mokyklomis. Arba kiek savivaldybės turi turto ir kam jos jį naudoja.
Manau, tai yra pagrindinis iššūkis, nes praktiškai visų miestų gyventojų mažėja ir jie sensta, nebent išskyrus Vilnių ir kai kuriuos kitus išskirtinius atvejus. Tad visi miestai turi nuspręsti, kaip kokybiškai, efektyviai ir pigiai savo gyventojams teikti paslaugas. Priešingu atveju maždaug po 10–20 metų turbūt turėsime situacijas, kai vis dar teoriškai bus savivaldybė, meras, taryba, įstaigos, o realiai niekas tame mieste nebegyvens. Taigi vieni miestai jau daro pertvarkas, o kiti nuo tų problemų bėga ir apsimeta, kad jų nėra“, – teigė Ž. Šilėnas.

Šiaulių miesto savivaldybė šiais metais užima trečiąją vietą tarp šešių didžiųjų miestų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.