Šiuo metu Lietuvą gąsdinanti meningokokinė infekcija virpina ir šiauliečių tėvų širdis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro duomenimis, šiemet Lietuvoje jau diagnozuoti 26 susirgimai meningokokine infekcija, keturi vaikai iš susirgusiųjų mirė. Pernai mūsų šalyje užregistruotos septynios mirtys nuo šios infekcijos. Šiaulių apskrityje praėjusiais metais buvo užfiksuoti 5 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų – du Šiaulių rajone ir mieste. Vienas iš Šiaulių rajono susirgusiųjų vaikų mirė. Medikai pastebi, jog labiausiai tėvus baugina mintis, kad jų vaikas gali susirgti žaibiška meningokokinės infekcijos forma, kai gyvybiškai skvarbi kiekviena minutė. Norėdami nelaimei užbėgti už akių, tėvai ryžtasi skiepyti vaikus mokama vakcina, kuri daugeliui kelia abejonių. Tačiau dabar visoje Lietuvoje trūksta šios vakcinos, todėl svarstoma galimybė skiepytis kaimyninėse šalyse.

Vidutiniškai apie pusę susirgusiųjų miršta
ULAC primena, kad meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Europoje labiausiai paplitę ir dažniausiai susirgimus sukelia B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – vidutiniškai 3 ar 4 dienos.

Didesnę riziką susirgti meningokokine infekcija turi rūkantys asmenys, vaikai, kenčiantys nuo pasyvaus rūkymo, persirgus gripu ar kitomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, esant nusilpusiam imunitetui.

„Susirgimų turime vidutiniškai apie 2 atvejus per metus. 2013 metais Šiaulių mieste buvo net 7 meningokokinės infekcijos atvejai. Meningokokinės infekcijos, kuri pasireiškia kraujo užkrėtimu, mirštamumas gana aukštas (apie 40–60 procentų). Tad galime teigti, jog vidutiniškai apie pusę susirgusiųjų miršta. Taip yra todėl, kad žaibinė meningokokinė infekcija išsivysto staiga ir neretai pablogėja savijauta būtent naktį. Sergamumas šia infekcija iki penkerių metų ypač didelis. Tačiau pasitaiko sergančių ir mokyklinio amžiaus vaikų bei suaugusiųjų“, – aiškina Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas Rita Švambarienė.

Kai vaikas dar labai mažas, laiku pamatyti sunkėjančią ligą, anot R. Švambarienės, sunku, nes ši infekcija išskirtinio požymio iki tada, kai jau atsiranda bėrimas, neturi. Todėl, anot sveikatos specialistų, laiku pamatyti bėrimą ne visuomet mamoms ir pavyksta.

„Pastebime, jog dažniau tėvai reaguoja į aukštą temperatūrą, vaiko verksmą ir tik vėliau į bėrimus. Sergantiems meningokokine infekcija vaikams iki vienerių metų būdingas nenumaldomas verksmas. Didesnis vaikas jau gali pasakyti, kaip jaučiasi, tėvai gali prilenkti jo galvą ir pastebėti, ar nėra sukaustytas sprandas. Tai taip pat vienas iš meningokokinės infekcijos požymių. Kai bėrimas atsiranda nugaroje ar vidinėje šlaunų dalyje, o vaikas užklotas,  neapžiūrėjus viso kūnelio ypač sudėtinga pamatyti. Todėl didėja tikimybė pražiopsoti ligos pradžią“, – sako R. Švambarienė.

Laukia meningokokinės infekcijos vakcinos
Lietuvoje nuo meningokokinės infekcijos pradėta skiepyti tik 2014 metais. Šiuo metu šalyje meningokoko B susirgimas yra vyraujantis (sudaro apie 80–90 procentų visų sergančių). Pasak R. Švambarienės, dar 2013 metais net nebuvo vakcinos Europoje nuo šios ligos, todėl anksti kalbėti ir apie aktyvų šios vakcinos panaudojimą Lietuvoje, kai už skiepus mokėtų valstybė.

„2014 metais Šiaulių apskrityje buvo paskiepyta 12 vaikų ir 11 suaugusiųjų, 2015 metais – 26 vaikai ir 14 suaugusiųjų. Aktyviausiai skiepijosi Šiaulių miesto gyventojai. Kol kas vakcina yra mokama“, – sako R. Švambarienė.

Tačiau gydytojai siūlo netaupyti ir skiepyti vaikus, ypač tuos, kurie pradeda lankyti darželį.

Ypač mirties atvejai ragina tėvus suklusti, todėl po kiekvieno nelaimingo ligos atvejo, į poliklinikas plūsta tėvai reikšdami norą skiepyti atžalą. Pasak Šiaulių centro poliklinikos vyriausiojo gydytojo Mindaugo Maželio, viena meningokinės infekcijos vakcina kainuoja apie 110 eurų, todėl ne visi gali sau leisti paskiepyti vaiką. Šiuo metu visa Lietuva gyvena be vakcinos ir turi nebent tos poliklinikos, kuriose dar yra užsilikusios kelios vakcinos. „Jau 2014 metais Lietuvoje meningokokine vakcina buvo paskiepyti 338 vaikai, o pernai – 1 045. Tuo tarpu mūsų poliklinikoje 2014 metais paskiepyti vos 2, o 2015 metais – 3 vaikai. Po Lietuvoje nuskambėjusių mirčių nuo meningito sulaukėme šiauliečių tėvelių skambučių, kurie išreiškė norą skiepytis. Skiepų šiuo metu neturime, todėl tėvelius užrašėme į eilutę. Prisipirkti skiepų ir juos laikyti negalime, nes jie labai brangūs. Jau yra užsakyta vakcina Šiaulius turėtų pasiekti po mėnesio. Buvo siūlymų skiepytis vykti į užsienį, kur viena vakcina kainuoja 130 eurų. Sulauksime 30 vakcinos dozių. Dabar norinčių daug, bet kas gali žinoti, kad kai atsiras skiepai, gal norinčių nebeliks. Kad vaikas būtų atsparus infekcijai, reikalingi 3 skiepai, nors jau 2 skiepai sudaro pakankamą imunitetą“, – aiškina M. Maželis.

Visos turtingos valstybės, anot gydytojo, šiuos skiepus yra įtraukusios į kompensuojamųjų sąrašą, tačiau Lietuvoje tai neįmanoma, nes tai per daug skausminga būtų  šalies biudžetui.

„Reikėtų paskaičiuoti ir skiepų naudą, žinant, jog visos infekcinės ligos duoda mirčių atvejų, tik ne apie visus atvejus yra garsiai kalbama. Kaip specialistas manau, jog skiepų veiksmingumo nereikia įrodinėti. Liūdna, kad šią skiepų finansinę naštą turi nešti patys tėvai, o ne valstybė. Tačiau kaip bebūtų gaila, šiuo metu pasiskiepyti galimybės nėra. Ne tik todėl, kad skiepai labai brangūs ir už juos turi mokėti patys tėvai, bet ir todėl, kad šiuo metu trūksta vakcinos visoje Lietuvoje“, – primena gydytojas M. Maželis.

Mamos bijo ir ligos, ir skiepų
Deimantė: „Skiepysiu vaikus rudenį“
– Aš pastaruoju metu daug skaitau atsiliepimų ir nuomonių apie meningokoko skiepą ir vis dėlto manau, jog skiepysiu vaikus rudenį. Minusai, kurie baugina yra tai, jog tas skiepas naujas ir nepatikrintas iki galo, bet meningokokas gąsdina dar labiau. Kalbėjau su šeimos gydytoja, kuri turi pusantrų metų anūkę, tai ją ruošiasi skiepyti. Gydytoja man aiškino, jog ligos atveju net ir pavykus išgelbėti vaiką gali likti negrįžtamų sveikatos padarinių. Turiu skaudžių atvejų iš gyvenimo, kai mano brolienės sesė mirė nuo meningokokinės infekcijos, nes jos nespėjo net į ligoninę nuvežti –  mirė greitojoje ant mamos rankų.

Ieva: „Meningokokas labiau pavojingas kūdikiams“
– Aš gal skiepyčiau savo vaiką, jei būtų kompensuojama vakcina. Nors pažįstama užsienyje pati atsisakė skiepyti vaiką, nes mano, kad meningokokas labiau pavojingas kūdikiams iki kažkurio amžiaus. Dabar vajus didelis. Lauksiu, kol praeis, tada mąstysiu, nes dabar neaišku, kas geriau: skiepyti ar ne.

Rasa: „Manau, jog vyksta bandymai su žmonėmis“
– Tikrai neskiepysiu vaiko, nors ir kaip bijau meningokoko. Kiek teko domėtis, tai dar yra vykdoma šio vaistinio preparato stebėsena. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Kai viską apie tai žinosime, tada ir spręsiu, ar skiepyti savo vaiką. Dabar manau, jog vyksta bandymai su žmonėmis. Nesu prieš skiepus, tačiau su vaiko sveikata neketinu žaisti.