Nesuprantama? Bus aiškiau. „Laiptų galerijoje“ šį kartą svečiavosi kietas žinių riešutėlis. Tikriausiai girdėta Aurelijaus Katkevičiaus pavardė, jei domitės naujausiais mokslo pasiekimais, ekonomika, pasaulio aktualijomis ar vartote kelis itin populiarius Lietuvos žurnalus apie verslą ir mokslą. Susitikime su A. Katkevičiumi teko suvirškinti itin koncentruotą mokslo piliulę. Ką gi, piliulė buvo įdomi ir drauge priminė, kad mes vis dėlto gyvename tinkle (interneto dėka), pasaulis tapo mažas (interneto dėka), o pasaulio senųjų (tiesa, kaip vertinti jų senatvę – dešimt ar šimtas metų?) galingųjų įmonių, generuojančių pelną, laukia smūgiai iš kairės ir dešinės. Maždaug nujaučiate, kokioje hierarchijoje ilgainiui susiklosčiusi pasaulio santvarka gyvavo. Taigi laukia permainos. Kaip? Įdomioji dalis – toliau.

Nuo žemės išteklių prie idėjų
Viskas, ką A. Katkevičius pasakojo susitikime su šiauliečiais, – anksčiau ar vėliau žurnale „Verslo klasė“ aprašyta. Puiki proga koncentruotai sužinoti – kur mokslo pažanga mus veda.

Kaip sako leidinio redaktorius A. Katkevičius, tai, kas vyksta dabar, maždaug primena tuos procesus, kuriuos sukėlė kažkada garo mašinos revoliucija. Tada garo mašina laužė viską – visuomenę, šeimas, valstybes, santvarkas. „Dabar vyksta analogiški procesai ir jau net interneto neapkaltinsi tuo, kad jis laužo viską. Per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė beveik viskas“, – sako redaktorius.

Štai demonstruojamoje skaidrėje A. Katkevičius baksteli pirštu į per pastaruosius dešimt metų  pagal rinkos kapitalizaciją išsidėsčiusias įmones, užėmusias pirmąsias tris vietas. Stambiausių įmonių būta – inžinerijos, naftos – tų, kurios pinigus krauna iš žemės išteklių arba bent jau kažką gamina. Netrukus priekin šokteli „Google“, atsiranda įmonė, kuri parduoda užapvalintus telefonų dangtelius ir daugiau nieko. Rinką į savo rankas paima tokios įmonės, kurios parduoda dizainą ir idėją. „Jie neparduoda daiktų, nepumpuoja naftos, tik šiek tiek parduoda programinės įrangos. Ir jeigu pasižiūrėtumėme į visus tuos dešimt metų, matome, kad nafta išeina. Mes manome, kad išeina inžinerija, nafta, o ateina dizaino kompanijos, ateina paieškos variklis. Kai aš galvoju, kodėl ateina „Facebook“ ar „Amazon“ vertė ir kokia jų vertė – pastebiu, kad jie turi tinklą. Jie turi gerbėjus – tuos, kurie už juos serga. Įvyko būtent šis technologinis lūžis, kai materialius apčiuopiamus daiktus pakeitė nematerialūs daiktai.  Ir tai keičia visas žaidimo taisykles“, – sako A. Katkevičius.

Anksčiau pasaulis žaidė pagal šachmatų taisykles – šiame žaidime buvo aiškūs ėjimai, aiškios pozicijos. Dabar laukia pokyčiai, kurių tikriausiai dar negalima objektyviau įvertinti. „Beje, IBM sukurtas kompiuteris pirmą kartą nugalėjo žmogų šachmatų žaidime 1997 m. Nugalėjo G. Kasparovą. Prieš porą savaičių „Google“ sukurtas kompiuteris nugalėjo Europos go čempioną. Šachmatuose vidutiniškai vienas ėjimas žaidėjui turi 20 variantų, go –  apie 200 variantų.
Ir pasaulis dabar perėjo visose srityse žaisti būtent šį žaidimą“, – sako redaktorius. O kad maža nepasirodytų, A. Katkevičius pasidalija dar viena naujiena: visai neseniai mokslininkai pirmą kartą sugebėjo įrašyti sapnus ir juos atkurti. Tad mintimis valdomi protezai arba mintimis valdomas ekranas jau tapo kone buitimi, kuri iki mūsų kišenių ateis per artimiausius penkerius metus...

Niekada neegzistavusios profesijos staiga iškovoja populiarumą
A. Katkevičius visa tai, kas šiuo metu vyksta, vadina uraganu. Kodėl? „Didžiule technologijų revoliucija. Žmogaus genomo tyrimas atpigo per pastarąjį penkmetį nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų dolerių – vieno žmogaus, vieno genomo tyrimas. Visiškai pasikeitė žmonių karta, bet ateinanti karta visiškai kitokia ir nesuvokiama. Pasikeitė tai, kaip organizuojasi visuomenė, ir iš viso to išplaukia, kad atsiranda nauja ekonomika. Taip pat reikia paminėti, kad labai daug pasiekė medicina.  Mes pereiname nuo daiktų gamybos prie prasmių, idėjų gamybos. Ir tie, kurie galvoja, kad jie išliks ateityje gamindami daiktus, ko gero, pasmerkti likti pralošusiųjų pusėje. Didžiausias turtas yra idėjos ir prasmės, nebe žemės turtai“, – teigia A. Katkevičius.

Sunku ir patikėti, kad naujos ir techninės informacijos kiekis padvigubėja kas dvejus metus.

Ir jau praktiškai neįmanoma mokytis tokiais pačiais būdais, kaip kad buvo mokomasi iki šiol.
Atsiranda visiškai naujos profesijos, kurios dar 2004 m. nė neegzistavo, o jau šiuo metu atsiranda „topuose“. Tad galime nesistebėti, jeigu atsiras labai paklausūs klimato dizaineriai, sielvarto psichologai, kurie padės žmonėms numarinti artimuosius, išgyventi skyrybas.

Gyvename tokiu metu, kai informacija tampa nebe žmogaus nuosavybe, o terpe.

„Dabar žmogui yra svarbiau ne žinoti, o operuoti, veikti, žinoti, kaip kažką galima padaryti ir kaip ko galima pasiekti. Iš to ateina labai įdomus dalykas – mūsų suvokimas tampa nebe tiesinis, o pluoštinis. Ir aš galvoju, kad dėl to atsiranda daug kavzimokslinio šlamšto – horoskopai ir t. t. Pluoštinis suvokimas yra būdingas maginei pasaulėžiūrai – tu sieji daiktus, neįrodydamas jų tiesinių, mechanistinių sąsajų, priežastinių pasekmių, ryšių“, – sako A. Katkevičius.
Panašu, kad mes grįžtame į magijos laikus. Kažkada senais laikais egzistavo maginis suvokimas, tačiau būtent Niutonas pradėjo mechanistinį mąstymą, kuriame siejama priežastis ir pasekmė. Pasirodo, mes ateiname vėl prie to paties pluoštinio suvokimo, kuris ir yra labai panašus į magiją.

Karas jau vyksta
Mokslo ir technologijų pažangos dėka pasaulis šiandien yra itin sumažėjęs. Pasak A. Katkevičiaus, artimu dabar gali tapti žmogus, kuris yra visai kitame Lietuvos ar pasaulio kampe. „Ir atsitinka labai paradoksalus daiktas. Kuo daugiau kontaktų, kuo jie greitesni, tuo žmogus jaučiasi vienišesnis. Atsiranda tokia juokinga socialinių tinklų vienatvė. Arba daugybės kaukių vienatvė, kai jau nebežinai savo tikrojo veido“, – teigia redaktorius.

Taip, privatus verslas, pinigai nuėjo į internetą, o kartu davė galimybę visiems rašyti.

„Atsirado masės autorių. Kartu jis padarė dar vieną dalyką – kiekvienoje civilizacijoje ar kultūroje turi būti suformuotas tam tikras blokas autoritetu laikomos informacijos, jos kodeksas. Tradiciškai tai buvo enciklopedijos – nuo XVIII a. enciklopedija buvo galutinė instancija, patvirtinanti fakto tikslumą. 2001 m. Vikipedijos įkūrėjas Dž. Veilsas sunaikino šitą monopolį ir atidavė visiems. O Dž. Asanžas 2006 m. žengė dar vieną žingsnį. Jeigu Vikipedija atėmė oficialių žinių korpusą iš jo turėtojų ir tvirtintojų, tai jis atėmė slaptų žinių korpusą ir atidavė visiems. Net ir slaptos žinios priklauso visiems“, – kalba A. Katkevičius. Tad dabar žinios kiekvieno mūsų rankose, ką su jomis darysime ir kaip panaudosime – kitas klausimas.

Įdomu: nors visi ir turi galimybę rašyti, o ir rašo visi, tačiau niekas neskaito... Vien „Youtube“ sukraunama maždaug 300 val. trukmės įvairiausių video per minutę. Ir visa tai yra tinklai, kurie mus supa. Kas dar be draugystės, žinių, pinigų, rašliavos, vaizdų, kuriuos galime pasiimti iš interneto? Net ir karas siejamas su tinklu. Juk ir grasinančios žinutės irgi keliauja per medijas...

Apskritai, pasak A. Katkevičiaus, viskas yra organizuota tinklo principu, net ir karas. Mes dabar baiminamės III pasaulinio karo, manydami, kad jis dar neprasidėjo. Kaip sako A. Katkevičius, jo baimintis nereikia, nes jis jau vyksta. „Nes niekada nebebus taip, kaip  buvo II pasauliniame kare – frontai, duobės, apkasai, divizijos važiuoja, tankai, bombos. Jis bus taškinis: nužudo vieną, antrą, trečią... Nors tokį karą vadina hibridiniu karu, tai vis dėlto ir yra normalus XXI a. karas. Tokį karą kariauja teroristai, su jais neįmanoma niekaip susitvarkyti“, – sako redaktorius.

Užtat daiktus galėsime pasigaminti patys
Tiesą sakant, ir tinklus galima panaudoti savo verslo sėkmei. Toks R. Mkyvanas nusipirko aukso kasyklas Kanadoje, kurios buvo labai nuostolingos. Bet buvo pilnas seifas geologinių duomenų apie šias kasyklas. Jis paskyrė didžiulę premiją (maždaug milijoną dolerių) ir pakvietė tinkle knistis kas tik nori po šiuos duomenis. O dabar kasyklos pelningos – po sumanymo duomenimis pasidalyti tinkle.

Net ir viena didžiausių farmacijos kompanijų atidavė savo tyrimus viešai – visiems. Kas tik norėjo, nuo pensininkų iki chemijos būrelio narių, ėmėsi darbo, po kurio užpatentuota daugybė vaistų. Taigi, tai ir yra didžiulis visuomenės įtinklinimo elementas.

Na, o su 3D spausdintuvu galbūt tapsime visai nepriklausomi, savarankiški. Štai kaip ateis idėjų laikai ir masinei gamybai bus galas. Net ir A. Katkevčius, pamatęs parduotuvėje šį spausdintuvą, suprato, kad po dešimt metų jis neišvengiamai bus paties namuose. „Su ilgesiu laukiu laiko, kai 3D spausdintuvai bus tokie masiniai, kaip ir išmanieji telefonai. Tai bus smūgis visoms maximoms. Prekyba gyvena ne iš duonos ir pieno o iš palydinčiųjų prekių – didžiulės apyvartos yra visa tai, kas po 10–15 metų bus spausdinama jūsų garaže – kokio nori dizaino ir kiek norėsi. Kinai spausdina namus, NASA žada Marse viską atspausdinti. Atspausdinami ginklai, atspausdinami organai… Ir šitas dalykas decentralizuoja mažmeninę prekybą ir išnaikina visus hierarchinius tarpininkus tarpusavyje. Taigi gavęs programą galėsi atsisiųsti garsaus dizainerio batelius ir atsispausdinti. Tad dingsta gamyklų poreikis. Paradoksalu: grįžtame prie amatininko lygio – kiekvienas būtiniausius dalykus atsispausdins“, – nevertindamas nei blogai, nei gerai ateities sako A. Katkevičius.

Artūro STAPONKAUS nuotr.