Studijas Vilniuje ir darbą Šiaulių bigbende bei kituose kolektyvuose būgnininkas Jonas Lengvinas keičiai į mokslus Vakaruose.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Zita KATKIENĖ

Noras groti - tai ir yra pagrindinis stimulas groti scenoje, pasirodyti žiūrovams. To noro vedinas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antrakursis Jonas Lengvinas jau nuo tada, kai muzikos mokėsi Šiaulių 2-ojoje muzikos mokykloje, pradėjo groti instrumentinėse grupėse. Tiesa, Šiaulių bigbendo kolektyvas, į kurį buvo priimtas vos baigęs muzikos mokyklą, Šiaulių konservatorijos pirmakursiui leisdavo groti tik repeticijose, o į koncertus veždavosi kitą būgnininką. Tad jaunasis  muzikantas kvietė draugus muzikuoti, su draugais subūrė ne vieną muzikos kolektyvą. Šiandien Jonas Lengvinas groja keliuose profesionaliuose kolektyvuose, ir bigbende - nebekeičiamas būgnininkas. Deja, visų galimybių groti tenka atsisakyti, nes likimas siūlo galimybę studijuoti Europoje. O tai Jonui Lengvinui reiškia galimybę klausytis ir mokytis kitokios muzikos.

Į Šiaulius iš Vilniaus Jonas Lengvinas parvažiuoja daug dažniau, nei dažnas sostinėje mokslus kremtantis studentas. Parveda ne tik meilė namams, kuriuose užaugo, tėvams. Iki šiol mušamųjų klasėse studijuojantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas groja profesionaliame kolektyve Šiaulių bigbendas, tad repeticijos - šventa pareiga.

Tuo Jonas Lengvinas įsitikino jau tada, kai jam Šiaulių 2-osios muzikos mokyklos būgnininkui buvo pasiūlyta groti bigbende. Tuomet Salduvės vidurinės mokyklos aštuntokui galimybė groti šiame kolektyve buvo labai didelė garbė. Bet garbe visas entuziazmas ir baigdavosi - jam buvo leidžiama groti tik repeticijose, o kai reikėdavo vykti į koncertą, buvo kviečiamas būgnininkas iš kito kolektyvo. „Aš visada jausdavau nuoskaudą, nes galvodavau, kad groju tai, kaip reikia”, - prisimena muzikantas. Tik po kelerių metų pats suprato, jog pelnytai muzikantai jį vertino - leido groti tiek, kiek jis ir buvo vertas. „Nes tada mano buvo tokios galimybės, nors ir labai stengiausi - nepajėgiau įvykdyti to, ką gali profesionalus būgnininkas”, - sako Jonas apie tuos laikus, kai jam atsivėrė galimybė groti su profesionaliais muzikantais.

Tačiau profesionalumo dar reikėjo semtis pačiam. Anuometinės Salduvės vidurinės mokyklos aštuntokas suprato, jog didžiausias jo noras - vidurinio mokslo ir muzikos žinių siekti Šiaulių konservatorijoje.

Ketveri metai Šiaulių konservatorijoje buvo puiki galimybė tobulėti. Mušamųjų klasės mokytojas Aurimas Povilaitis, kolektyve „BIX'ai” grojantis perkusija, perdavė labai daug žinių ir profesionalumo. Groti konservatorijoje teko įvairiais mušamaisiais instrumentais - marimba,  vibrofonu, bei būgnų komplektu.

Išmokti tik tai, ko reikia pamokai ar egzaminui, buvo per mažai. Nes Jono galimybės buvo didesnės. Tai jaunas būgnininkas įrodė dalyvaudamas Juozo Pakalnio pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų konkursuose. Dalyvauti prestižiniame šalies  konkurse, tiesa, teko ir tada, kai mokėsi vaikų muzikos mokykloje ir taip pat laimėjo prizinę vietą. Kas dvejus metus vykstančiame konkurse dalyvavo ir būdamas Konservatorijos studentas ir taip pat iškovojo 1-2 vietas.

Dažnas konservatorijos studentas groja savo pasirinktu instrumentu ne tik todėl, kad to nori tėvai ar dėstytojai. Pajutusieji savyje muzikanto pašaukimą nusprendė burtis į kolektyvą ir muzikuoti drauge. Nepamirštami Jonui Lengvinui pirmieji draugų kolektyvai „For Five”, „Give D”.

Tuomet skirtingų kursų Šiaulių konservatorijos moksleiviai, grojantys skirtingais instrumentais, nusprendė drauge repetuoti. Bosine gitara grojo Kęstutis Radavičius, gitara Dominykas Girčius ir Karolis Mileška, klavišiniais Tomas Karaveckas ir Richardas Banys, saksofonu Garik Zirojan bei Donatas Baltutis, ir mušamaisiais Jonas Lengvinas.

Vakarais po paskaitų draugai rinkdavosi į repeticijas ir grodavo, kol užrakindavo Konservatorijos duris. Visi drauge rinkdavosi muziką, visi drauge ieškodavo galimybių ir pasirodyti scenoje. Būta didelio džiaugsmo, kai patys ryžosi dalyvauti prestižiniame miesto kolektyvų konkurse „Rudens mozaika” ir buvo įvertinti diplomu už improvizaciją. Dar labiau pasisekė konkurse „Muzikos dirižablis”, kur šiauliečių kolektyvas iškovojo pirmąją vietą. Dalyvaudavo kolektyvas ir „Šiaulių dienų” metu Prisikėlimo aikštėje vykstančiuose koncertuose, grodavo ir privačiuose vakarėliuose. „Muzikantas visada nori ir užsidirbti”, - šypsosi būgnininkas.

Šiaulių konservatorijos studentų grupės iširo natūraliai - vieni įstojo mokytis, kiti pasirinko kitą kelią, treti dar liko mokytis. Jonas Lengvinas suprato, jog nori būti profesionalus muzikantas. Meilė muzikai, matyt, buvo jo kraujyje. Muzikantas buvo senelis, jis akordeonu grodavo vestuvėse. Su daina nesiskyrė ir mama Aldona Lengvinienė. Ir tėtis Jonas Lengvinas kartais padainuojąs. Muzikos mokyklą lankė ir sesuo Kristina, tačiau ji pasirinko kitą profesiją  ir studijavo ekonometrijos mokslus.

„Aš svajojau mokytis Muzikos akademijoje”, - prisimena prieš dvejus metus išsipildžiusią svajonę antro kurso studentas. Stojamieji į Muzikos ir teatro akademiją kiek kitokie, nei į daugelį kitų aukštųjų mokyklų, nes čia neužtenka vien pristatyti dokumentus. Reikia išsilaikyti ir muzikologijos egzaminą, kuris įmanomas tik tuo atveju, jei esi baigęs konservatoriją - pirmąjį laiptelį į profesionaliąją muziką.

Pirmas studijų kursas Jonui Lengvinui buvo tarsi naujas pasaulis, nes bendrauti teko su kito lygio muzikos žinovais. Jau pirmame kurse nusprendė ir laisvalaikį skirti muzikai, dalyvauti konkursuose. Prieš metus dalyvauta konkurse „Drum day 2009”, kur iškovota pirmoji vieta.

Pirmojo kurso studentas pakviestas groti grupėje „Vertical”, kurią lydėjo sėkmė. Du kartus teko dalyvauti konkurse „Vilnius jazz youg power”, kurie tapo tikra meistriškumo mokykla.

Akademijos studijų draugai taip pat nesėdi sudėję rankas. Kurso draugai susibūrė į grupę „Parax”, su kuria daug koncertuoja. Šį pavasarį dalyvaus Prancūzijoje vykstančiame jaunųjų atlikėjų  festivalyje „Europenees”.

Į savo gretas Joną Lengviną pakvietė ir audiovizualinio meno grupės „Liūdni slibinai” nariai. Grupė, atliekanti dainuojamosios poezijos žanrą, jau leidybai parengė kompaktinę plokštelę. Tai - pirmieji profesionalūs muzikos įrašai bei pirmoji atlikėjo patirtis įrašų studijoje. Todėl su nekantrumu laukia disko pasirodymo.

Nemažai studentui tenka koncertuoti ir su Marijonu Mikutavičiumi. Atlikėjas koncertuoja visoje šalyje, daug koncertų ir Vilniuje. Teko su M. Mikutavičių lydinčia muzikantų grupe groti ir gimtuosiuose Šiauliuose.

Anksti keltis Muzikos ir teatro akademijos studentui nėra lengva, nes dažnas vakaras skiriamas koncertui. „Jei ir nekoncertuoju, tai - repetuoju”, - trumpas dienotvarkės apibūdinimas.

Kiekvieną dieną repeticijų salėje tenka praleisti iki šešių valandų. Toks tempas muzikantui būtinas, nes repetuojamos ne tik šiuo metu grojamos melodijos, bet ir lygiagrečiai mokomasi naujų kūrinių.

Pats Jonas Lengvinas stebisi, jog Šiaulių koncertinės įstaigos kolektyve Šiaulių bigbendas, vadovaujamame Jaroslavo Cechanovičiaus ir Remigijaus Rančio, jau groja šešerius metus. „Mano užduotis - palaikyti muzikantų grojimo ritmą”, - aiškina būgnininkas savo vaidmenį dideliame ir profesionaliame muzikų kolektyve, nuolat dalyvaujančiame muzikos festivaliuose, koncertuose. Birštono džiazo festivalis, pasirodymai Šiauliuose bei daugelyje kitų šalies miestų - muzikanto kasdienybė, kuriai ruoštis taip pat tenka kasdien.

Dar nesitiki Jonui, jog keičiasi jo gyvenimas ir jame nebebus nei Šiaulių bigbendo, nei Vilniuje esančių kolektyvų, su kuriais dirbti išties įdomu. J. Lengvinas pasiryžo naujam gyvenimo išbandymui - dalyvauti studentų mainų programoje ir važiuoti studijuoti į užsienį. Konkursas jau laimėtas. Liko tik išlaikyti sesiją.

Studentų mainų programa „Erasmus” suteikia galimybę rinktis, kurioje šalyje norėtų mokytis. Labiausiai vilioja tos šalys, kur daugiau vyksta koncertų, kur daugiau galimybių tobulėti ir mokytis. Apsisprendimas, pasak Jono, ateis savaime, nes daug planuoti niekada nebuvo linkęs. Apsisprendžia tada, kai jau laikas priimti sprendimą. Studentas džiaugiasi, jog širdies padiktuotas sprendimas niekada nenuvilia.