
- Koks pats didžiausias jūsų trūkumas?
- Per didelis kuklumas, nemokėjimas savęs parodyti, savęs pateikti.
- Koks žmogus jūsų gyvenimui padarė daugiausia įtakos?
- Toji, kuri mane nuo pat jaunystės nukreipė teisinga linkme. Deja, nebeatsimenu jos pavardės... Mokytoja vardu Mariana. Gilvyčiuose. Ji mane pastebėjo – berniuką, kaimo muzikantą ir pasiūlė mokytis. Vėliau baigiau muzikos akademiją. Šiandien groju praktiškai visais instrumentais.
- Kas jums išrinko vardą?
- Mano senelis buvo Mykolas. Vardas „sunkus”, todėl mokykloje jį trumpindavo: Mikas, Mikė...
- Kokia turėtų būti gyvenimo moteris?
- Kiekvienas vyras saugo savąjį moters įvaizdį. Moteris – rūpinasi šeima, vaikais... Tai šeimos žmogus. Tave supranta. Ar bėdoj, ar džiaugsme, ar varge turi paramą. Visi mes to norime... Moteris turi didelę įtaką vyro gyvenimui. Neveltui sakoma, kokia moteris, toks bus ir jos vyras...
- Jeigu reikėtų įgarsinti savo gyvenimo filmą, kokią muziką rinktumėtės?
- Esu kūrėjas, rašau dainas, todėl panaudočiau savo paties sukurtą muziką. Kam Bethovenas ar Mocartas, jeigu kuriu pats ir tai yra mano?
- Ar turit mėgstamą priežodį?
- Prisimenu tokį sakant savo mamą: „Kas gera daro – sau, kas bloga daro – sau”. Kitaip tariant, tau viskas vieną dieną sugrįš: ir gera, ir bloga.
- Pabaikite patarlę: „Kam darbas džiaugsmas, tam gyvenimas...”
- Turiu 51 metų darbo stažą. Tam atiduotas visas mano gyvenimas – darbui ir mokslui. Kartais šeima dėl to nukentėdavo, bet darbas patiko ir dirbau. Ar tai buvo vien džiaugsmas? Sunku pasakyti. Kai dirbi mėgiamą darbą – taip, tačiau kiekviename darbe netrūksta ir minusų...
- Apibūdinkite save trimis žodžiais...
- Užsispyręs (esu žemaitis ir atkakliai siekiu užsibrėžto tikslo). Kuklus. Sunkaus charakterio.
- Ar mėgstate skolintis ir skolinti?
- Gink, dieve! Niekada gyvenime! Man tai pats baisiausias dalykas... Jei turi, gyveni plačiau, jeigu ne – pasispaudi. Dabar kai pasiklausau, kiek yra prasiskolinusių bankams, baisu darosi. Gyvenimas skolon. Kultūros darbuotojų atlyginimai niekad dideli nebuvo, bet užteko.
- Ar mėgstate savo namuose rengti vakarėlius?
- Ne. Mano darbe tokių vakarėlių buvo labai daug. Šeimos šventės proga - aišku, bet kitais atvejais netoleruoju masinių išgertuvių. Galbūt yra, kam nepatinka šitoks mano požiūris.
- Jeigu aplinkybės priverstų atsisakyti vieno iš šių dalykų: pinigų, sveikatos arba garbės – koks būtų pasirinkimas?
- Ko gero rinkčiausi pinigus. Jie uždirbami. Šiandien yra, rytoj jų gali nebebūti, poryt vėl...
- Ar lengvai sekasi prognozuoti moterų poelgius ir suprasti jų elgesio motyvus?
- Neprognozuojamas dalykas. Viskas priklauso nuo nuotaikos. Vienąsyk elgiasi vienaip, kitąkart – kitaip. Sunku būtų čia įžvelgti kokią logiką. Tiksliau, turi jos savo, moterišką logiką ir intuiciją, gal kartais geriau mato, bet ką nors prognozuoti nesiryžčiau.
- Sakoma, jog kiekvienas žmogus nors kartą yra pagalvojęs apie savižudybę...
- Ne ir jokiu būdu. Priešingai, vieną savižudį išgelbėjau. Seniai tas buvo. Einu Basanavičiaus gatve, žiūriu, kažkas kitoje pusėje prie medžio juda, blaškosi... Prilėkęs nukabinau nuo šakos diržą – tam jau dribo putos. Gerai visko nebeatsimenu... Pasirodo, avarijoje tas 30-40 metų vyras sudaužė mašiną ir dėl šoko nelabai besuvokė, ką darąs. Stabdžiau pravažiuojančias mašinas, judinau, kol atsigaivelėjo. Klausiu, ar turi vaikų? Kodėl taip darai? Atrodo, suprato, dėkojo paskui... Būna nelengvų minučių kiekvienam, bet reikia džiaugtis gyvenimu.
- Ko labiausiai bijote?
- Visi tokio amžiaus bijome senatvės, negalės, kai nebegali savęs apsitarnauti, susitvarkyti. Kaip bus? Ar tau kas padės, ar nepadės? Baisiausia tokiame amžiuje netekti sveikatos ir tapti priklausomam nuo kitų.
Galvą pašnekovui kvaršino ir pozuoti vertė Romualdas BALIUTAVIČIUS



