Modelis Vaida Židonytė  neslepia, jog netolimoje ateityje jos laukia  gyvenimo permainos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Zita KATKIENĖ

Po to, kai nutrūko aštuonerius metus trukusi draugystė, mados pasaulio karalienė Vaida Židonytė išvyko gyventi ir dirbti į Milaną. Nors sklido kalbos apie gražuolės gyvenimą šeichų glėbyje, gražuolė joms didelės reikšmės neteikia - tikri draugai, kurie pažįsta Vaidą, žino, kad ji nesileidžia į kalbas su nepažįstamais ar arčiau prisileidžia tik daugelyje gyvenimo situacijų patikrintus žmones. Anksčiau maniusi, jog gyvenime jai buvo duota vienintelė meilė, šiandien gražuolė neslepia, jog sutiko žmogų, kuriame mato savo vaikų tėvą ir tą žmogų, su kuriuo norėtų sulaukti senatvės. Nors nei vestuvių data dar nenumatyta, tačiau V. Židonytė žino, jog viskas įvyks greitai, nes laukti jau nebėra ko - tokia laiminga, kokia esanti šiandien, dar nesijautusi niekada.

Pati Vaida Židonytė  buvo 16-17 metų, kai pasipuošė „Mis foto”, „Mis publikos” juostomis. Šiandien pati ruošia šiam grožio konkursui merginas. Šiuo metu tenka dirbti su 10 finalisčių, kurios buvo atrinktos iš 200 kandidačių birželio 27 dieną vyksiantiems „Mis Šiaulių kraštas” rinkimams.

„Ypač daug tenka dirbti ugdant sceninį judesį, taisyklingą laikyseną”, - pastebi „Mis Šiaulių kraštas” konkurso organizatorė, kuriai ne tik savo patirtimi, bet ir jau profesionalo žvilgsniu tenka įsitikinti, kad gražiai merginai šiandien vien grožio nepakanka. „Ypač daug rūpesčių lavinant komunikabilumą”, - pasakoja konkurso rengėja, puikiai matanti, kad išorinis merginos grožis ne visada sutampa su vidiniu. Būna, kad gražuolė net žodžio nedrįsta pasakyti., o kitai vos tik prabilus, nublanksta visas grožis. Tačiau šiam darbui nei mėnesio, nei dviejų nepakanka. V. Židonytė džiaugiasi, kai merginos supranta, jog lavintis, norint pasidabinti gražuolės karūna, reikia nuolat, nors konkursui prireiks tik elementarių, bendražmogiškų žinių.

Keičiasi ir pačių merginų požiūris į konkursą. „Tada, kai pati dalyvavau konkursuose, merginos džiaugėsi galimybe dalyvauti, galimybe daugiau sužinoti. Šiandien, kai ateina tikrai graži mergina, ji kelia reikalavimus: jei tikrai laimėsiu - dalyvausiu, antraip nėra prasmės”. Deja atsakyti į šį klausimą, pasak V. Židonytės, negali net labiau patyrusios grožio ekspertės, nes dažnai būna taip, kad pirmųjų dienų favoritė konkurso metu lieka net nepastebėta, o ta, kuri pradžioje buvo tyli ir ne tokia išraiškinga, tarsi atsiskleidžia ir nustelbia kitas.

Tada, beveik prieš dešimt metų, kai Vaida Židonytė pati dalyvavo „Mis Šiauliai”  ir Lietuvos gražuolės rinkimuose, ir įvyko paskutinis gražuolių  konkursas Šiauliuose. Taip nutiko, kad išlikusi grožio versle mergina atgaivino daugelio pamėgtą pramogą ir pati į grožio verslą įsuka merginas - pristato jas ne tik Lietuvos, bet ir Milano agentūroms, su kuriomis prieš kelerius metus sudarė sutartis, kai pati dar žingsniavo podiumais ir pozavo fotoobjektyvų kameroms.

Iš patirties Vaida žino, jog drąsumo ir pasitikėjimo savimi grožio etalonus atitinkančioms merginoms stinga. Taip yra dėl to, kad dažna mergaitė jau darželyje yra aukštesnė už bendraamžes ir, žinoma, liesesnė. Deja, tai nei vaikui, nei paauglei nesuteikia pasitikėjimo savimi. Vaidai nepasisekė net ir su pirmąja meile, kuri užgimė darželyje. Pamena, ji vienu metu draugavo su dviem berniukais, nes abu rodė dėmesį ir abu jai patiko. „Aš nežinojau, kad tai  - blogai, todėl stengiausi abiems būti gera ir su abiem eiti pasivaikščioti - arba su vienu, arba su kitu. Kartą kieme vaikščiojant su vienu priėjo kitas ir trenkė grėbliu man į galvą”, - prisimena vaikystės meilę, po kurios nė su vienu berniuku nebedraugavusi.

Net ir mokykloje. Nes tada ypač išgyveno dėl savo išvaizdos. „Aš net vasarą apsivilkdavau dvejus „raitūzus“ ir tik tada pėdkelnes, kad kojos nebūtų tokios plonos”, - prisimena paauglystės dienas. Tam, kad nebūtų aukštesnė net už berniukus, nuolat kūprindavosi. „Visose klasės nuotraukose stoviu pritūpusi, pasilenkusi”, - prisimena nelengvą paauglystę.

Keturiolikmetei, išstypusiai iki 180 cm, nebuvo ūgiu lygių klasėje, tad ir berniukai vadindavo dažniau ne vardu, bet ir „stimpla”, „degtuku”. „Coliukės mokykloje būdavo labiausiai mėgiamos ir mylimos, o aukštai - labai sunku”, - su šypsena prisimena V. Židonytė „bjauriojo ančiuko” dienas, kurios pasibaigė su pirmuoju laimėjimu „Mis” konkurse. Nors pačiai tas supratimas atėjo kiek anksčiau - tada, kai nuėjusi į „Stop kadras” užsiėmimus, kurių vadovė Ilona Zazienė įskiepijo drąsos ir pasitikėjimo daugeliui, ragino mokėti vertinti įgimtus išorinius duomenis, kurie turi pasitarnauti siekiant tikslo, skatino išmokti pateikti juos, o ne susikūprinus slėptis už gerokai ūgiu mažesnių draugių.

Berniukiškos išvaizdos paauglei, Jovaro vidurinės mokyklos moksleivei, iki ausies siekiantys bendraklasiai nerodė daug dėmesio. Priešingai - mergaitės ūgis jiems buvo didelis minusas. Tačiau 8-9 klasėje, kai ir berniukai išstypo, o Vaida pradėjo skinti laurus konkursuose, požiūris ėmė keistis. Ne tik pati Vaida sužinojo, kad ilgos kojos ir plonas liemuo - didelis pliusas, kai rengiesi ne tik suknelę, bet ir kitus drabužius. „Ir drabužis gražiau atrodo, ir liemuo išryškėja”, - aiškina grožio paslaptis profesionali manekenė.

Pirmoji meilė užklupusi netrukus. Septyniolikmetė Vaida įsimylėjusi bendraamžį vaikiną, su kuriuo draugauta aštuonerius metus. „Mane visi vadino jo pavarde su galūne „-ienė”, - tik mes patys apie vestuves neturėjome kada kalbėti”, - prisimena pirmąją meilę mergina. Ši draugystė buvusi ypatinga ir atsiradusia galimybe artimai bendrauti su kita šeima, iš kurios Vaida sėmėsi gyvenimo išminties.

„Aš buvau paauglė, gyvenanti suaugusiųjų pasaulyje, uždirbanti didelius pinigus ir nežinanti, kur juos dėti”, - pasakoja Vaida sunkias gyvenimo pamokas, kai vaikiškas naivumas gali ir pražudyti, nes pačios uždirbti pinigai būdavo išleidžiami nereikalingiems dalykams - dešimčiai porų batelių, iš kurių tik dvi poros vėliau dėvimos. Verslininkė draugo mama mokė ne tik planuoti pirkinius, bet ir taupyti.

„Būdama aštuoniolikos iš senelio nusipirkau dviejų kambarių butą”, - prisimena pirmąją investiciją, kuri suteikė labai daug pasitikėjimo savimi. „Vien ėjimas į registrą, kur užrašoma nuosavybė, ėjimas į kadastrą - didžiulis stimulas  ir pasitikėjimas aštuoniolikmetei”, - pamena Vaida, nors ir tada puikiai žinojo, kad anuomet nebrangiai kainavusį butą senelis pardavė gerokai pigiau. Ir šiandien šis butas labai brangus, išsaugotas, tik jau nuomojamas kitiems.

Tačiau materialinė gerovė, užsigarantuota jaunystėje, netapo stimulu kurti šeimą. „Nenorėjau būti uždaryta į narvelį, net ir auksinį”, - prisimena jaunystės dienas Vaida, anuomet draugų vadinta ištekėjusios moters pavarde, nes niekas neabejojo, kad pora susituoks. Ir tas nenoras, šiandieniniu supratimu, užsitęsė ilgokai. Net ir 24-erių metų ji dar norėjusi siekti, ieškoti, dalyvauti, nors draugas jau kūrė kitus planus. „Aš buvau tipiška karjeristė, o tai slopina ir jausmus”, - vertina Vaida savo pasirinkimą, kai nusprendė toliau kilti karjeros laiptais, o aštuonerius metus kartu buvęs draugas sukūrė šeimą.

„Nuolatinės kelionės, nesusikalbėjimas, neišsikalbėjimas ir neišspręstos bėdos”, - pagrindinės skyrybų priežastys, kurioms jau buvo pasirengę abu. Vaidai tuomet atrodė, jog ji prarado ne tik pirmąją, bet ir vienintelę gyvenimo meilę.

Netrukus po skyrybų su draugu Vaida Židonytė su drauge nusprendė važiuoti į  Milaną, kur verda didžiausias pasaulyje grožio fabrikas. Tiesa, patekti į jį galėjusi jau tada, kai buvo keturiolikos, kai „Mis foto Baltik” su ja ir dar dvidešimčia paauglių, atrinktų iš trijų tūkstančių konkurso dalyvių, pasirašė kontraktą, suteikiantį galimybę dirbti profesionale manekene. „Tėvai neturėjo galimybių nei išleisti, nei manęs palydėti”, - prisimena tuos laikus, kai pasitikėjimo savimi daigai tik buvo pradėję kaltis jos jautrioje sieloje, giliai iki šiol slepiamoje po išoriniu griežtumu ir atsiribojimu nuo aplinkinių.

Neišnaudojusi Vaida galimybės pasirašyti kontraktą su garsiais modelių namais ir tada, kai jau dirbo Milane ir kai vėl sulaukė rimto pasiūlymo. Deja, šį kartą pasiūlymas jau buvo pavėluotas. „Man jau buvo nebe keturiolika ir jau mačiau, kas nutinka ne vienai, turinčiai pelningą kontraktą, tačiau nesulaukiančiai konkretaus darbo”, - prisimena dienas Milane, kur teko dirbti prezentacijose, parodose, šou renginiuose, į kuriuos neis kontraktą pasirašiusi manekenė, nes jai tai daryti draudžia kontraktas, deja, negarantuojantis darbo.

„Milane gali dirbti visas 24 valandas per parą, nes ir drabužių pristatymas, ir fotografavimai leidiniams vyksta bet kuriuo metu. Tačiau demonstruojama suknelė yra viena, o norinčiųjų ją demonstruoti - tūkstančiai. Pasirašiusi kontraktą manekenė - drauge su visomis toje pačioje eilėje, ir pasirenka agentūra nebūtinai ją”, - atskleidžia grožio virtuvės paslaptis profesionali manekenė.

Vaida Židonytė neslepia - jai ne kartą teko matyti jaunutes mergaites, atvykusias tapti žvaigždėmis, o neturinčias darbo. Alkoholis ir narkotikai - dažnas gražuolės pasirinkimas. Ir ne tik dėl to, kad tenka sėdėti be darbo, kad kontraktą pasirašiusi agentūra modeliui ne algą moka, bet augina skolas už buto nuomą, skolina pragyvenimui. Senka fiziškai ir turintis darbo modelis, nes nuolat tenka badmiriauti, nuolat išgyventi stresą. Šiame darbe Vaidai neteko matyti tikrų draugių, nes visos - konkurentės ir niekas savo vietos neužleistų kitai. Nes visos, pasak Vaidos, žino, kad uždirbama šiame darbe  - kaip niekur kitur neuždirbs jokia moteris. Žino ir tai, kad atsisakiusi kokio darbo gali ilgai jo neturėti, tad nuo prabangos iki skurdo taip pat gali pakakti vieno neteisingo žingsnio.

Neslepia Vaida ir to, kad Milane nestokojo vyrų dėmesio. Ir jai patikęs vienas italas, kurio draugijoje pasirodydavusi viešumoje. Tačiau ši metus trukusi draugystė, pasak gražuolės, neturėjo ateities - jo pavydas buvo nežabotas. Ne kartą buvo apkaltinta ir už tai, kad klube į ją kažkas pasižiūrėjo. „Tu tam suteikei pagrindą”, - šėlsta draugas, nors Vaidai atrodo natūralu, kad vyras pasižiūri į gražią moterį.

Taip buvo nusprendusi - Milane uždirbtus pinigus investuos Šiauliuose ir gyvens savo gimtajame mieste. „Aš tokia esu - man reikia Kūčių ir Kalėdų, reikia Velykų, bet tokių, kokios švenčiamos Lietuvoje”, - supratusi gražuolė jau po kelių svečioje šalyje praleistų mėnesių. Po dvejų metų darbo Milane jau net neabejojo, kad grįš į Lietuvą visam. Tik tada dar nežinojo, kad į Milaną sugrįš tik dėl to, kad tebėra sutartys, kad ten veš grožio pasaulio naujokes - savo grožio mokyklos auklėtines.

Pati Vaida nusprendė  Šiauliuose įkurti grožio namus, kurių statyba ir pradėjo rūpintis pati, jau pradėjo verslą Klaipėdoje ir planuoja įsitvirtinti Vilniuje.

Grįžus, pamena, prasidėjo ne tik ypač malonūs rūpesčiai, nes Vaidą visada žavėjo galimybė statyti, kurti interjerą. Pasinėrusi į statybų rūpesčius negalvojusi apie jokias draugystes, pažintis. Juolab, kad tam ir laiko nebuvo. Tačiau gražuolės ilgesnis užsibuvimas Šiauliuose neliko nepastebėtas. „Man nuolat skambino vyrai ir siūlė draugystę. Skambino iš kalėjimo, ir šou verslo, vietiniai verslininkai ir ne tik siūlė, bet reikalavo draugauti, grasino, jog jei nebūsi mano - tai nebūsi niekieno.”

Skambučių atakos baugino ir tuo, kad vertė jaustis nesaugiai. V. Židonytei reikėjo ne draugo, bet darbų vykdytojų, juristų paslaugų. Ir ji stebėjosi, kad nesunkiai juos suranda. Tačiau vieno mėnesio 5 dieną, kai jai buvo padovanota didžiulė puokštė rožių, Vaidai visos sėkmės paslaptys buvo atskleistos.

„Aš tave pamačiau žurnalo viršelyje ir supratau, jog tai - mano žmogaus akys”, - ėmė pasakoti beveik nuo statybų pradžios pažįstamas bendraamžis Deividas, verslininkas iš Klaipėdos. Ir tada Vaida sužinojo, kad pamatęs merginą žurnalo viršelyje jis skambino studijų draugams Šiauliuose ir prašė padėti ją surasti. Šiauliečiai nuramino, jog surasti tikrai nebus sunku. Deividas sužinojo, kad  nepažįstamam žmogui nepavyks pavergti Vaidos širdies. Tad jis nepastebimai jai pačiai įpainiojo į tokias „pinkles”, iš kurių sunku beištrūkti, nes ir darbų vykdytojai, ir juristai, kurių paslaugomis teko naudotis, buvo jo žmonės.

Įteikęs puokštę rožių ir pasakė, jog 5-oji mėnesio diena jam labai svarbi, nes tą dieną jie susipažino. Tuo tada kiekvieno mėnesio 5 dieną dovanojamos rožės. Iki šiol Deividas jos gyvenimą apgaubęs šių dienų jauniems žmonėms nebūdinga romantika, todėl šis gyvenimo etapas - bene gražiausias gyvenime.

„Aš žinau, jog tai yra tas žmogus, kurio vaikus norėčiau auginti”, - sako gražuolė, iki šiol tokių planų nepuoselėjusi. Paklausta, kiek vaikų norėtų auginti, Vaida atsako vienu žodžiu „daug”. Nes tokia jos širdis - juk ji augina penkis šunis, tarp keturių jorkšyrų puikiai jaučiasi neveislinis šuo. „Ne viena draugė patarė jo atsisakyti, nelaikyti kambaryje drauge su visais, o man jis  - labai brangus ir labai džiaugiuosi, kai matau, kad jis turi gyvų žaislų - jorkšyrų, su kuriais puikiai sutaria”, - šypsosi grožio pasaulio kūrėja. Džiaugiasi Vaida ir tuo, kad šunims alergiškas Deividas jos draugijai nejaučia jokio priešiškumo ir neturi jokių sveikatos problemų.

Pora jau įsikūrė ir Klaipėdoje, kur Vaida atidarė mergaičių estetikos ir etikos mokyklėlę, ir Šiauliuose, kur jų su Deividu bendri namai, ir Vilniuje, kur grožio verslo galimybės taip pat dar neišsemtos. 

 

„Esu moteris ir manyje labai stiprus motinystės instinktas”, - sako Vaida Židonytė, anksčiau kalbėjusi tik apie darbą ir karjerą. Dabar pasaulyje garsus modelis dėliojanti darbus taip, kad jų mažėtų, kad jos gyvenime būtų kuo mažiau stresų. To reikia, nes pora planuoja ne tik vestuves.  

„Turėsiu daug vaikų, kad senatvėje nesijausčiau vieniša”, - sako viena šeimoje užaugusi  ir grožio pasaulio aukštumų pasiekusi Vaida Židonytė.

Asmeninio albumo nuotr.