Ekstremalaus sporto entuziastai tikina, kad jėgos aitvarai leidžia tiesiog susilieti gamta. 

Aušra LAURINKIENĖ

Pastaruoju metu Rėkyvos ežero padangę vis dažniau puošia margaspalviai dideli aitvarai, kuriais vėją pasikinko ir į ekstremalių malonumų sūkurį pasineria kaituotuojai – jėgos aitvarų, kitaip dar vadinamų kaitais, meistrai. 

 

Tiems, kurie dar nespėjo iš arčiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, pristatome per keturiasdešimties šiauliečių širdis jau užvaldžiusį laisvalaikio praleidimo būdą. 

 

Prieš penkerius metus į kaituotojų gretas įsiliejęs Bernardas Maksimavičius ir kelerius metus jėgos aitvarų valdymo subtilybių besimokantis Nedas Švambaris – vieni ekstremalaus sporto gerbėjų, jėgos aitvarus į dangų leidžiančių ir žiemą, ir vasarą. 

 

 

Fotografas Bernardas Maksimavičius, draugų vadinamas tiesiog Maksu, sako, kad kaitavimas jį sužavėjo visiškos laisvės pojūčiu: „Kai skrieji, susilieja jūra, ežerai, saulė, lietus ir sniegas”. 

 

Sportas, jungiantis savyje keletą sporto šakų: burlentes, vandens slides, banglentes bei snieglentes, pasak trisdešimtmečio, leidžia tiesiog susilieti su gamta: „Negirdi jokio triukšmo, tik švilpiantį vėją. Visą dieną skriejus bangomis ar sniegu, nebesinori nieko kito – tik ramiai atsisėsti ir išgerti puodelį arbatos. Kaitavimas ant vandens - lyg apsilankymas pas psichologą – išvalai visas mintis ir absoliučiai išsikrauni”.

 

Ir Bernardas Maksimavičius, ir Nedas Švambaris vieningai tikina, kad ekstremalus sportas – geriausia laisvalaikio praleidimo forma: „Tuomet nebereikia nieko – nei alkoholio, nei pasyvaus tinginiavimo”. 

 

 

Bernardas Maksimavičius, ilgą laiką greičiu mėgavęsis skriedamas ant motociklo, vieną dieną draugo paskatintas nusprendė išbandyti jėgos aitvarų pilotavimą: „Pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, tačiau netrukus pajutau visą kaitavimo malonumą ir „užsikabinau”. 

 

Motociklą iškeitęs į aitvarą vyriškis sako, jog kaituojant norisi vis daugiau: „Pradedi čiuožti, po to užsimanai atlikti šuolius. Vėliau – juos tobulinti. Jausmas - neapsakomas”.

 

Tiesa, jėgos aitvarų valdymas – nėra itin lengvas dalykas: „Daugelis, išvydę mane kaituojant pajūryje, prieina ir prašo pamokyti, tačiau tikisi greito rezultato. Iš tų norinčiųjų išmokti atsisijoja nemenkas skaičius ir lieka tik tikri ekstremalai. Didžiausia pradedančiųjų smalsuolių klaida – manymas, kad viskas čia labai paprasta ir elementaru. Šypseną kelia tai, kad mano patarimų neklausę ir nieko nepešę per daug savimi pasitikintys vyrukai, į mano nurodymus numoję ranka, vėliau ateina lyg maži vaikai nuleidę galvas ir klausia: „Kaip ten sakei?” - juokiasi Bernardas Maksimavičius. 

 

Norint leisti jėgos aitvarus, būtini dideli plotai. „Visa laimė, kad Šiauliuose yra jau skersai ir išilgai išmaišytas didelis Rėkyvos ežeras. Jau visa Europa žino, kad Rėkyvos ežeras yra vienas iš geriausių ledrogių sportui pasaulyje, tad mums čia – rojus. Talkšos ežeras mums netinka, nes reikia didesnio ploto. Žiemą būname čia, Rėkyvoje, o vasarą dar vykstame prie jūros, Kuršių marių, važiuojame į Latviją”, - pasakoja Bernardas Maksimavičius. 

Didžiausias kaituotojų priešas – medžiai, krūmai ir aštrūs kampai. „Būna, kad aitvaras ir suplyšta, tačiau tai sutvarkoma, susiuvama, suklijuojama”.

 

 

Šiauliečiai sako, kad kaituojant būtina laikytis kelių svarbiausių taisyklių. Prasilenkimo taisyklių žinojimas ir laikymasis jėgos aitvarų sporte yra tiek pat svarbus ir reikalingas, kaip kad ir automobilių keliuose. 

 

Anot Bernardo Maksimavičiaus, svarbiausia žinoti tai, kad pirmas tas, kurio dešinė koja – priekyje: „Jeigu matai, kad kažkas priekyje pradeda čiuožti, tas, kuris yra už nugaros, turi apsisukti arba įvertinti situaciją ir perkelti aitvarą per kitą. Tų taisyklių – ne viena. Jeigu jų bus nesilaikoma – prasidės nepatogumai, bus sukeliamos „avarinės” situacijos ar susidūrimai, susipainios aitvarai”. 

Paklausti, ar jėgos aitvarų sporte būtinas geras fizinis pasirengimas, vyrai neslepia – kaitavimas „kerta per kojas”: „Kai keletą valandų skrieji 60 km/h greičiu per visą ežerą, po to būna sunku paeiti. Jei ledu čiuoži pačiūžomis, gali pasiekti ir 80 km/h greitį, tačiau tuomet jau dingsta stabilumas ir ima drebėti kojos. Esi aitvarą 26 metrų ilgio virvėmis prisikabinęs prie juosmens, tad rankoms tenka mažesnis krūvis. Čia tik atrodo, kad reikia labai daug jėgos. Jos prireikia tada, kai dar mokaisi kaituoti ar pradedi daryti šuolius ore”, - sako Nedas Švambaris.

 

Pasak jėgos aitvarų entuziastų, laiko atima ir pasirengimo kaituoti etapas – turi išsivynioti aitvarą, jį prisipūsti, jei tai pripučiamas aitvaras, prisirišti stropus (aitvarui tvirtinti ir valdyti) ir pan., o besiruošdamas ir sušyli. 

 

Nešiojamojo kompiuterio ekrane rodydami filmuką apie kaitavimą, pašnekovai detaliai viską komentuoja, tačiau pripažįsta, kad taip perprasti šio sporto nepavyks – būtina savu kailiu patirti jėgos aitvarų valdymo malonumą. Čiuožti gali ir jaunas, ir senas, ir vyrai, ir moterys. Tiesa, dailiosios lyties atstovių Šiaulių kaituotuojų gretose – trūksta.  

 

Jei jau susižavėjote ir norite pabandyti jėgos aitvarus, pirmiausia, ką turite padaryti, - tai kreiptis į šios srities specialistus, kurie išmokys vandens (angl. kiteboarding), sniego (angl. snowkiting), kai čiuožiama slidėmis, snieglente (arba ant ledo pažiūžomis) ar žemės (angl. landboarding arba buggykiting), kai jėgos aitvaro pagalba yra traukiamas specialus triratis vežimėlis, kaitavimo meno. 

 

Anot šiauliečių, kaitavimas ant vandens - turbūt pats maloniausias iš judėjimo jėgos aitvaro pagalba būdų. Tam reikia jėgos aitvaro, skirto naudoti ant vandens, aitvaro stropų (specialios virvės), baro (vairalazdė), trapecijos (specialus diržas su kabliu), kitelentės (angl. aitvaro lenta) ir hidrokostiumo.

Aitvarų dydis – pagal vėjo stiprumą ir kaituotojo svorį 

 

Norint kaituoti, vieno jėgos aitvaro jums neužteks, nes skirtingam vėjui yra pritaikyti skirtingo dydžio jėgos aitvarai. Jėgos aitvarai matuojami kvadratiniais metrais, o jų dydžiai gali būti nuo 1 kv. m iki 21 kv. m. Esant silpnesniam vėjui reikalingas didesnis, o stipresniam vėjui – mažesnis jėgos aitvaras. Reikalingiausi aitvaro dydžiai - 7-12 kv. m.

 

Svarbus ne tik kaito dydis, bet ir kaituotojo svoris. Anot šiauliečių, 80 kilogramų svoris – standartinis. „Gamintojai tam svoriui duoda standartus. O vėliau žiūri – jei didesnis svoris – pridedi. Jei mažesnis – atimi”. 

 

 

Tiems, kurie mano, jog jėgos aitvarų sportas – brangus malonumas, pašnekovai siūlo įrangos dairytis internetinėse parduotuvėse ar netgi įsigyti naudotą. Tiesa, ją rinktis reikėtų itin kruopščiai, nes iš pirmo žvilgsnio gerai atrodanti įranga gali būti visiškai susidėvėjusi. Geriau pasikonsultuoti su patyrusiu jėgos aitvarų instruktoriumi.

 

„Kai labai nori – pinigų gali išleisti ir mažiau, ieškoti pigiausio varianto ar mažiau žinomos firmos prekės. Svarbiausia, kad būtų noro kaituoti. Pradžiai galima įsigyti paprastesnį aitvarą. Gerą aitvarą galima įsigyti išleidžiant ir kelis šimtus, ir tūkstantį ar net kelis tūkstančius litų, o snieglentę turguje įsigyti už kokį porą šimtų litų. Reikia nepamiršti, kad tai – investicija ilgesniam laikui. Naują aitvarą gali naudoti trejus ar penkerius metus. Viskas priklauso nuo to, ar dažnai tu jį leisi”, - sako Nedas Švambaris. Anot jo bendraminčio Bernardo Maksimavičiaus, jei per metus jėgos aitvarą pilotuosi kelias savaites, jam nieko neatsitiks. Reikia skaičiuoti metinę investiciją. 

 

 

Pradedantiesiems taip pat būtinas šalmas bei kitos apsaugos. Čia tinka riedutininkų, slidininkų, motociklininkų apsaugos – tam didelių investicijų nereikia. Kaulų lūžimai, išnarinti sąnariai, nutrauktos sausgyslės ir raiščiai, galvos sutrenkimai - tai traumos, kurias patyrė dauguma savamokslių ar neatsakingų sportininkų Lietuvoje. 

 

Žiemą, pasak pašnekovų, svarbiausia - apsisaugoti nuo šalčio – reikalingi geri batai (snieglentininko arba slidininko), nes kojos labai greitai ima šalti, šiltos pirštinės. Jeigu norima nejausti jokio diskomforto – geriausia vilkėti slidininko ar snieglentininko aprangą. Šiauliečiai tiems, kurie nori sutaupyti daugiau pinigėlių, siūlo šiltų pirštinių ir aprangos ieškoti tiesiog didžiuosiuose prekybos centruose. 

 

„Eidami į interviu juokėmės, kad turbūt mieste dabar vis tik vaikščioti šalčiau, nei skrieti užšalusio vandens telkinio paviršiumi”, - šypteli Nedas Švambaris. 

Norint kaituoti, vieno jėgos aitvaro neužteks, nes kiekvienam vėjui yra pritaikyti skirtingo dydžio jėgos aitvarai. 

Asmeninio albumo nuotr.