- Vienoje iš jūsų edukacinių interneto svetainių perskaičiau dėsnį, jog skirtingiems šaltiniams šviečiant į tašką plokštumoje, jų apšvieta sumuojasi. Kodėl gi politikoje yra kitaip: kuo daugiau šviesių galvų sprendžia problemą, tuo prastesnis rezultatas?

- (Juokiasi.) Kiekvienas iš politikoje dalyvaujančių subjektų stengiasi iš to pasiimti kažką sau. Čia ir kyla didžiausios problemos. Kadangi fizikoje niekas nieko sau neketina pasiimti, ten viskas lieka kaip gamtos surėdyta.

- Dažnai fizikai priešpastatomi lyrikams. O koks fiziko-lyriko santykis yra jumyse?

- Laisvalaikiu į rankas imu fotoaparatą, fotografuoju. Kažkada kūriau eiles, taip kad kiekviename žmoguje egzistuoja „lyrikas”, tik kiek jis pasireikš – priklauso nuo paties žmogaus. 

- Ką atsakytumėt į pamoką pavėlavusiam moksleiviui, kuris teisintųsi bėgęs „dukart didesniu už šviesą greičiu”?

- (Smagiai juokiasi). Atsakyčiau, jog prarado kelias minutes pačios geriausios pamokos ir pas patį geriausią mokytoją...

- Prasitarėte, jog pamačius šunį jums „tįsta seilės”. Kodėl iki šiol neturite šuns?

- Pernelyg mažas būstas ir laisvo laiko trūkumas. Visgi jeigu pasiimi kažką auginti, turi skirti laiko ir dėmesio. Tikrai ne šiuo metu – esu be galo užsiėmęs.

- Mokytojaujate 14 metų... Gal pastebėjote pats, gal kas pasufleravo: ar sergate „profesine liga”? T. y. ar mėgstate mokyti visus ir visur, kiekviena proga arba net visai be progos?

- (Linksmai). Supratau. Mokytojas ir prieš pat mirtį liks mokytojas. Kaskart uždarydamas kabineto duris norėčiau tapti „eiliniu žmogumi”, bet širdyje vis tiek palieka „mokytojo sindromas”.

- Ką blogesnio galite pasakyti apie save?

- Nespėju atlikti visų sumanymų ir darbų. Idėjų turiu be galo daug, tačiau nespėju visų jų realizuoti. Mažas naudingo veiksmo koeficientas? Ne. Tiesiog idėjų esama daugiau negu galimybių jas įgyvendinti.

- Jūsų atveju, kiek teisingas yra pasakymas: „Viešpatie, apsaugok nuo draugų, o nuo priešų – pats apsiginsiu”?

- Savo pažįstamus skirstau į kategorijas: draugas, pažįstamas, priešas. Draugą gali turėti tik vieną, kuriam patiki savo paslaptis ir kuris tavęs niekada neišduos. O padienių draugų galima turėti daug. Net jeigu yra du, ir tai jau nebe tikri draugai, nes tikras draugas yra tik vienas.

- Esate minėjęs: „Jeigu Dievas išklausytų visas mokinių svajones, žemėje neliktų nė vieno gyvo mokytojo”... Jeigu taip, ar nuoširdžios šypsenos ir ar nuoširdūs linkėjimai skamba kasmet per Paskutiniojo skambučio šventę?

- (Smagiai juokiasi). Tai tikrai yra nuoširdu. Kai mokaisi mokykloje, kai mokytojas tave „spaudžia” ir reikalauja, kad išmoktum tą arba aną, natūraliai kai kuriuose mokiniuose kyla pasipriešinimas ar net neapykanta mokytojui. Bet kai vėliau paaiškėja, jog spaudimas buvo reikalingas ir naudingas ne mokytojui – tau pačiam (dažniausiai tai suprantama tik 12-oje klasėje), tuomet mokytojai tampa geri.

- Pasirinkote „tiksliuko” specialybę. O gyvenime kiek esate tikslus ir punktualus?

- Argi aš ne laiku atėjau?.. (Juokiamės abu). Stengiuosi niekada nevėluoti, dėl to mano visi laikrodžiai yra pasukti penkiomis minutėmis į priekį.

- Atrodytų, tiksliąsias disciplinas studijavęs žmogus turėtų būti toli nuo tikėjimo... Tačiau jūs viename interneto tinklapyje nurodėte esąs praktikuojantis katalikas... Kaip atrodo, ar mokslas tolina, ar artina žmogų prie Dievo?

- Sudėtingas klausimas... Kad yra kažkas, aukštesnis ir mus valdantis, tai faktas. Tačiau aš nedrįsčiau jo vadinti Dievu. Sinonimas „Visatos protas” ar panašiai irgi nieko nekeičia. Tikėti ar ne – žmogus privalo pasirinkti pats. Į tikinčiuosius žiūriu su labai didžiule pagarba, lygiai kaip ir į netikinčius. Aš asmeniškai bažnyčią aplankau tik per didžiąsias šventes. O mokslas tam nei padeda, ne nepadeda. Esu kažkada sakęs vaikams: „Tai, ką matote per langą, gali atrodyti labai paprasta arba labai sudėtinga. Jeigu nieko nesupranti, atrodo paprasta, o jeigu kažką žinai, tuomet viskas tampa be galo sudėtinga”.

- Jūsų mėgstama citata: „Visa, kas manęs nesunaikina, mane daro stipresnį”. Ar dažni buvo bandymai jus sunaikinti kaip asmenybę?

- Į tai reikėtų žiūrėti kaip į frazeologizmą. Dirbi, bėgi ir atsigręžęs pamatai, jog ne viską padarei, ką galėjai. Tačiau įgauni įgūdžių, didesnį pasitikėjimą savo jėgomis, ir vėl keliauji į priekį. Vadinasi, kas tavęs nesužlugdė, padarė gerokai stipresnį.

- Mėgstate grupės „Enigma” muziką. Pavadinimas reiškia „mįslė, paslaptis”. Kokios paslapties jūs, „tiksliukas”, ieškote grigališkųjų choralų bei elektroninių garsų srautuose?

- Kai per pamokas girdi kalbant 30 skirtingai mąstančių žmonių, girdi pertraukų triukšmą, grįžus namo norisi ramybės. Būtent „Enigmos” muzika ir joje skambantys grigališkieji choralai tai ir suteikia. Nors buvo metas, kai klausydavausi vien klasikinės muzikos...

- Iki šiol apie jus kalbėjome labiau kaip apie fiziką, tačiau jūs dar ir matematikas... Štai klausimas matematikui: ar turite įprotį prekybos centre prie kasos skaičiuoti grąžą?

Nee... (Kvatoja) Neskaičiuoju. Tiesiog pasitikiu prekybos centrų darbuotojais, nors gautus litus permetu akimis. Tačiau per vis dažniau atsiskaitau banko kortele, ir problema atpuola.

- Ne vienas pasakytų, jo darbo sąlygos mokykloje kenksmingos sveikatai. Rusų laikais  dirbantiems dulkėtuose, triukšminguose cechuose, arba patalpose su aukšta arba žemesne nei vidutinė temperatūra, kasdien duodavo po 0,5 litro pieno. Gal tokią tvarką reikėtų įvesti ir šiandienos mokyklose?

- Kas sakė, jog darbas mokykloje kenksmingas? Kai dirbi darbą, kurį tikrai mėgsti, kuris tau neša moralinį pasitenkinimą, jis nėra sunkus. Sakoma, jog šiais laikais mokiniai nebeklauso mokytojų... Nesąmonė. Jeigu į mokinį žiūrėsi su pagarba, jis tau atsakys tuo pačiu. Gali reikalauti, gali versti mokytis, bet žiūrėk į jį su pagarba, kaip į žmogų. Per 14 mokykloje praleistų metų su mokiniais nekilo rimtų konfliktų. Esu iš tų mokytojų, kurių mokiniai nė kiek nebijo. Ir nusišypsau, ir užjaučiu, jeigu kam blogai, ir „pakolioju” - nes to reikia.

Matematiškai netiksliais bei amorfiškais klausimais galvą pedagogui kvaršino Romualdas BALIUTAVIČIUS, į lyrą linkstantį fiziką slapčiomis fotografavo Vadimas SIMUTKINAS.